Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. Š. ieškinį atsakovui A. K., trečiajam asmeniui V. Š., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad Administracinė komisija prie Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013-12-12 nutarimu atsakovui skyrė administracinę nuobaudą 600 Lt už netinkamą gyvūnų priežiūrą - už Panevėžio miesto direktoriaus 2013-08-07 įsakymu Nr. A-643 patvirtintų Gyvūnų laikymo Panevėžio mieste taisyklių 6.8 p. pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta LR ATPK 110 straipsnio 5 dalyje. Nutarime nurodyta, kad 2013-11-26 surašytas pažeidimo protokolas. Jame konstatuota, kad 2013-10-11 atsakovui priklausančiame namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), lakstė atsakovo šuo, kuris, peršokęs tvorą, užpuolė ieškovės šunį ir jį apkandžiojo. Dėl tos priežasties ieškovės šuo nugaišo. Iš gyvūno vakcinacijos pažymėjimo matyti, kad šuo yra gimęs 2011 m. sausio mėnesį, rusų toiterjerų veislės. Jis nugaišo 2013-10-15. Ieškovės pateiktame 2014-10-12 kvite nurodyta, kad už vet. paslaugas V. Š. sumokėjo 40,00 Lt (b.l. 11). J. P. veterinarijos klinikos išraše nurodyta, kad yra labai stipriai išreikštas kepenų pažeidimas. Iš pateikto kvito matyti, kad už tyrimą sumokėta 190,00 Lt (b.l.10). Iš ieškovės pateiktų skelbimų portalo „Skelbiu.lt“ skelbimų matyti, kad rusų toiterjero šuniukų kaina svyruoja nuo 530 iki 800,00 Lt (b.l. 13,14).

Medicininių dokumentų išraše nurodyta, kad ieškovei 2013-10-28 kreipusis į gydytoją, konstatuota tarpšonkaulinė neuropatija bei paskirta gydymas Diklofenaku, Milgamma, Diclac geliu. 2013-11-11 ieškovė atvyko pakartotinei apžiūrai, gydymas Diklofenaku pratęstas, išrašytas medikamentas AKS reguliavimui, 2013-11-25 ieškovė į gydymo įstaigą atvyko pakartotinai dėl padidinto jautrumo, kūno deginimo. Paskirtas gydymas ir nukreipta neurologo konsultacijai. 2013-01-03 neurologas diagnozavo lėtinę smegenų ligą. 2014-01-20 konstatuota, kad ėmė kilti (duomenys neskelbtini)100 mmHg, išrašyti vaistai reguliuojantys spaudimą, 2014-02-20 siunčiama kardiologo konsultacijai. (b.l.27).

Ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.245 straipsnio normomis, atsakingam asmeniui kyla prievolė atlyginti žalą, kai nustatomi jo (1) neteisėtų veiksmų ar neveikimo, (2) žalos, (3) priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei (4) kaltės faktai.

Administracinė komisija prie Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013-12-12 nutarimu atsakovui skyrė administracinę nuobaudą 600 Lt už netinkamą gyvūnų priežiūrą - už Panevėžio miesto direktoriaus 2013-08-07 įsakymu Nr. A-643 patvirtintų Gyvūnų laikymo Panevėžio mieste taisyklių 6.8 p. pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta LR ATPK 110 straipsnio 5 dalyje. Nutarime nurodyta, kad 2013-11-26 surašytas pažeidimo protokolas . Jame konstatuota, kad 2013-10-11 atsakovui priklausančiame namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), lakstė atsakovo šuo, kuris, peršokęs tvorą, užpuolė ieškovės šunį ir jį apkandžiojo, dėl tos priežasties ieškovės šuo nugaišo. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad baudą sumokėjo, nutarimo neskundė. Todėl laikytina, kad ši aplinkybė yra pilnai įrodyta ir jos papildomai įrodinėti nebereikia ( LR CPK 182 str.), Atsakovo teiginiai, kad jis nėra tikras ar tai jo šuo užpuolė ir sužalojo ieškovės šunį, laikytini prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms.

Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013-12-12 nutarimu pripažinta, kad atsakovas pažeidė gyvūnų laikymo taisykles, dėl ko buvo ieškovei buvo padaryta turtinė žala – ji neteko šuns. Pagal LR CK 6.248 str. atsakovas laikytinas kaltu dėl to, kad neįvykdė pareigos laikyti šunį taip, kad jis nekeltų grėsmės aplinkiniams ir jų turtui. Tokiu atveju teismas pripažįsta atsakovo neteisėto neveikimo faktą ( LR CK 6.246 str. 1 d.).

Ieškovės teigimu, ji, praradusi šunį, patyrė 650,00 Lt nuostolių, kurių dydis atitinka šuns vertę, ir 230,00 Lt šuns gydymo nuostolių, ir sumokėjo vaistams 285,31 Lt savo pačios gydymui, taip pat, patyrė išgyvenimus (psichologinį sukrėtimą, nemigą),t.y., neturtinę žalą, vertinamą 500,00 Lt. suma. Pasak atsakovo, byloje nėra duomenų, kad ieškovė sumokėjo už šunį 1000 Lt, tokių šunų kaina šiuo metu yra mažesnė. Šunų prieglaudoje tokį šunį galima rasti nemokant už jį pinigų. Jis sutinka ieškovei gauti tokį pat šunį ir perduoti jį ieškovei.

Teismui ieškovė negalėjo pateikti šuns pirkimo-pardavimo sutarties, bei kitų šuns įsigijimą patvirtinančių dokumentų, kadangi šunį jai padovanojo dukra, kuri jį įsigijo turguje, be dokumentų. Todėl prašo iš atsakovo priteisti vidutinę šuns kainą 650,00 Lt. Kainai pagrįsti pridėjo internete rastus skelbimus, kuriuose ieškovės turėto šuns veislės šuniukai kainuoja nuo 530,00 Lt iki 800,00 Lt. Vadovaujantis LR CK 6.249 straipsnio 5 dalimi, žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną. Ieškovė patirtos žalos dydį grindžia dabartine šuns rinkos kaina. Tuo tarpu atsakovui, nesutinkančiam atlyginti ieškovės įvardintą žalą, tenka pareiga įrodyti, jog žala nėra patirta arba patirta mažesnė nei reikalauja ieškovė ( LR CPK 12 str.). Atsakovas jokių rašytinių įrodymų teismui patvirtinančių, kad šuns kaina yra mažesnė, ar jis gali ieškovei prarastą šunį kompensuoti kitu tokios pat veislės ir amžiaus gyvūnu, nepateikė. Nesant kitokių duomenų byloje, laikytina, kad ieškovė, netekusi šuns, patyrė 650,00 Lt turtinę žalą. Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad ji pageidauja, kad atsakovas atlygintų turtinę žalą pinigais, o ne atlygintų žalą natūra, nupirkdamas naują šuniuką.

Byloje esančiame 2014-10-12 kvite nurodyta, kad už vet. paslaugas V. Š. sumokėjo 40,00 Lt (b.l. 11). J. P. veterinarijos klinikos išraše nurodyta, kad yra labai stipriai išreikštas kepenų pažeidimas, ir, kad sumokėta 190,00 Lt (b.l.10). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė ir trečiasis asmuo patvirtino, kad už šuns gydymu po įvykio rūpinosi ir už jį mokėjo gydymą mokėjo V. Š.. Ieškovė taip pat nurodė, kad pinigų, kuriuos trečiasis asmuo V. Š. sumokėjo už gydymą, ji nėra atidavusi. Kadangi ieškovė realiai nepatyrė šuns gydymo išlaidų ji neturi reikalavimo teisės į šių išlaidų atlyginimą. Todėl šis ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimi šioje dalyje atmestinas.

Pagal LR CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju atsakovo vokiečių aviganių veislės šuo dėl nepriežiūros užpuolė ir sužalojo ieškovės 650 Lt vertės rusų toiterjero veislės šunį, kuris dėl minėtos priežasties nugaišo. Vadinasi, atsakovo neveikimo, pasireiškusio šuns nepriežiūra, padariniai yra tiesiogiai susiję su ieškovės patirtais šuns netekimo nuostoliais, sudarančiais 650,00 Lt sumą. Ieškovė po įvykio 2013-10-28 d. kreipėsi pas gydytojus dėl skausmo dešinėje krūtinės ląstos pusėje, jai buvo diagnozuota tarpšonkaulinė neuropatija, paskirta gydymas Diklofenaku, Milgamma, Diclac geliu, 2013-11-11 ieškovė atvyko pakartotinei apžiūrai, toliau buvo tęsiamas gydymas Diklofenaku, skirti medikamentai AKS reguliavimui, 2013-11-25 kreipėsi dėl padidinto jautrumo, kūno deginimo. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovės sveikatos būklės pablogėjimui turėjo įtakos jos augintinio netektis, nes ieškovė į gydytojus kreipėsi po įvykio per protingą laiko tarpą, per kurį realiai galėjo pasireikšti neigiami padariniai, turėję įtakos sveikatos pablogėjimui. Ieškovė pateikė teismui vaistų, kuriuos paskyrė vartoti gydytojas, pirkimo čekius. Nurodė, kad už vaistus sumokėjo 285,31 Lt (b.l. 8,9). Teismas, atsižvelgdamas į gydytojo paskirtą gydymą ir ieškovės vizitų pas gydytojų datas, laiko pagristomis ieškovės turėtas išlaidas pagal kvitus 90,78 L sumai. 2013 m. gruodžio mėnesį ir vėlesnių vizitų pas šeimos gydytoją metu ieškovei nustatytos ligos ir jų gydymas, teismo nuomone, nesusiję su įvykiu, todėl dėl to turėtos išlaidos nepriteistinos.

Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad tarp atsakovo neteisėto neveikimo (pareigos prižiūrėti šunį nevykdymo) ir ieškovės patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys (LR CK 6.247 str.).

Teismui nustačius, kad atsakovas, pažeisdamas šunų laikymo taisykles, elgėsi neteisėtai, dėl ko jo šuo sužalojo ieškovės šunį, kuris dėl tų sužalojimų nugaišo, o ieškovė dėl nurodytos priežasties patyrė žalą, yra pagrindas konstatuoti atsakovo, kaip šuns savininko (LR CK 6.267 str. 1 d.), prievolę atlyginti ieškovės patirtą žalą. (LR CK 6.245 str.).

Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 740,78 Lt turtinę žalą, todėl atsakovui kyla prievolė atlyginti ieškovei nustatyto dydžio turtinę žalą.

LR CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. LR CK 6. 250 str. 2d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymu nustatytais atvejais, o visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymu nustatytais atvejais. Atsakomybė už naminių gyvūnų padarytą žalą numatyta LR CK 6. 267 str., šis straipsnis nenumato neturtinės žalos atlyginimo. Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką, tokios kategorijos bylose, pažymėjo, kad net ir tais atvejais, kai įstatymas tiesiogiai nenustato neturtinės žalos atlyginimo, asmuo turi teisę kreiptis, o teismas – priteisti neturtinės žalos atlyginimą tiesiogiai taikydamas Konstituciją, jei nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos, o neturtinė vertybė, kuri buvo pažeista, yra pakankamai svarbi ne tik konkrečiam asmeniui.

Sutinkamai su LR CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Ieškovės pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad ji 2013-10-28 d. kreipėsi į gydytojus dėl skausmo dešinėje krūtinės ląstos pusėje, jai buvo diagnozuota tarpšonkaulinė neuropatija, paskirta gydymas Diklofenaku, Milgamma, Diclac geliu. 2013-11-11 ieškovė atvyko pakartotinei apžiūrai, toliau buvo tęsiamas gydymas Diklofenaku, skirti medikamentai AKS reguliavimui, 2013-11-25 kreipėsi dėl padidinto jautrumo, kūno deginimo. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovės sveikatos būklės pablogėjimui turėjo įtakos jos augintinio netektis. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti minėtuose dokumentuose esančia informacija.

Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas pripažįsta, kad ieškovei konstatuotas padidintas AKS, padidėjęs jautrumas, dirglumas, taip pat aplinkybė, jog ji matė, kaip atsakovo šuo užpuolė ir sužalojo jos augintinį. Ieškovė yra vieniša, šunį, kuris buvo dovana gimtadienio proga, augino daugiau kaip treji metai, jį prižiūrėjo, rūpinosi, buvo prie jo labai prisirišusi, kartu miegojo. Tai leidžia daryti išvadą, kad ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir dvasinį sukrėtimą.

Vadovaujantis LR CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos (1) pasekmes, šią (2) žalą padariusio asmens kaltę, jo (3) turtinę padėtį, padarytos (4) žalos dydį bei (5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į (6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsakovas laikytinas kaltu dėl šuns laikymo taisyklių pažeidimo, tačiau, atsakovo kaltė nėra tiesioginė – atsakovas nesiekė, kad būtų užpultas ieškovės šuo. Jis, neužtikrindamas saugios šuns priežiūros, elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai.

Ieškovė nurodė, kad jos patirtos neturtinės žalos dydis yra 500 Lt. Teismas pažymi, kad asmens prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes tokio žalos dydžio įvertinimo pareiga ginčo atveju priklauso teismui. Teismo nuomone, nustatant žalos dydį, svarbu atsižvelgti į aplinkybę, kad ieškovės patirtas sveikatos sutrikimas nėra sunkus. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės patirtus dvasinius išgyvenimus, konstatuotą sveikatos sutrikimą, aplinkybę, kad nėra duomenų apie ilgalaikius ieškovės sveikatos sutrikimo padarinius ateityje, kad žalą padariusio asmens, atsakovo, kaltė vertinama kaip nerūpestingumas ir nepakankamas atsargumas, nesant atsakovo tyčios, tačiau vertinant atsainų ir nejautrų atsakovo požiūrį į įvykusį įvykį, jam neišgyvenant dėl ieškovės patirtų išgyvenimų ir teismo posėdyje nereiškiant noro bent atsiprašyti ieškovės už jos patirtas neigiamas emocijas, ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, bei vadovaudamasis formuojama teismų praktika, ieškovės reikalavimą priteisti 500 Lt neturtinės žala tenkina, tačiau mažina prašomą priteisti neturtinės žalos sumą ir priteisia 300,00 Lt neturtinę žalą.

Ieškovės reikalavimai tenkintini iš dalies, priteisiant iš atsakovo 740,78 Lt turtinės žalos ir 300,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą, iš viso – 1 040,78 Lt (LR CK 6.250 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (63 proc.), o antrajai šaliai – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (37 proc.) (LR CPK 93 str.).

Ieškovei žyminio mokesčio 72,00 Lt mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Teismas patenkino 63 proc. ieškinio reikalavimų, todėl iš ieškovės priteistinas 26,64 Lt žyminis mokestis, o iš atsakovo – 45,36 Lt dydžio žyminis mokestis.

Teismas, siųsdamas šalims procesinius dokumentus, patyrė 26,50 Lt pašto išlaidų, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 26,50 Lt pašto išlaidų suma (LR CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 740,78 Lt (septyni šimtai keturiasdešimt litų 78 ct) turtinę žalą, 300,00 Lt (trys šimtai litų 00 ct) neturtinę žalą - O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti į valstybės biudžetą iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 45,36 Lt (keturiasdešimt penki litai 36 ct) žyminio mokesčio ir 26,50 Lt. (dvidešimt penki litai 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti į valstybės biudžetą iš O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,64 Lt (dvidešimt šeši litai 64 ct) žyminio mokesčio, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.