Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2009-07-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-279-113-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-07-09
Bylos Nr.
1A-279-113-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valentinas Janonis (pirm.), Juozapas Surblys, Violeta Miliuvienė
Nukentėjusysis
E. S.
Nuteistasis
G. B.
Advokatai
Saulius Gintaras Vaičiūnas
Kategorijos

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-279-113/2009

Teisėjas Petras Kontrimas Procesinio sprendimo kategorija 1.1.10.1.;

1.1.8.6.2.; 1.2.25.4.4. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. liepos 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teisėjų Violetos Miliuvienės, Juozapo Surblio,sekretoriaujant Jūratei Dužinskienei,dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei,nukentėjusiajai E. S.,jos atstovui advokatui Sauliui Gintarui Vaičiūnui,gynėjui advokatui Jurijui Koreckiui,nuteistajam G. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios E. S. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-03-24 nuosprendžio, kuriuo G. B. nuteistas pagal BK 281 str. 4 d. laisvės atėmimu 2 metams. Pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas jam atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Vadovaujantis BK 68 str., G. B. uždrausta vairuoti transporto priemones 2 metams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. B. nuteistas už tai, kad jis 2007-11-23, apie 7.50 val., Kretingos rajono ribose, kelio Šiauliai–Palanga 131,570 km, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,64 prom. etilo alkoholio), vairuodamas automobilį BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 68, 161 punktuose numatytus reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kirto ištisinę ženklinimo liniją, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu „Volkswagen LT 28“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to šio automobilio vairuotojui T. R. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o keleivei E. S. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Šalies argumentai

Nukentėjusioji E. S. apeliaciniu skundu prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-03-24 nuosprendį pakeisti, panaikinti BK 75 str. taikymą G. B. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai ir neteisėtai nuteistajam taikė BK 75 str., nes nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad dėl G. B. veiksmų atsirado sunkios pasekmės – ji neteko 65 proc. darbingumo, jai nustatyta negalia. Dėl to ji neteko pragyvenimo šaltinio. Teismo padaryta išvada, kad nuteistasis anksčiau nėra padaręs teisės pažeidimų, paneigiama bylos duomenimis, patvirtinančiais, jog jis buvo baustas už KET reikalavimų pažeidimus. Nukentėjusiosios nuomone, teismas nepagrįstai pripažino G. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Asmens prisipažinimas padarius nusikaltimą laikytinas savanorišku, kai jis apie tai praneša savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. G. B. parodymai vertintini ne kaip prisipažinimas, o kaip kaltės neneigimas. Tai, kad jis vairavo automobilį, patvirtino liudytojai, kiti įrodymų šaltiniai ir bylos aplinkybės. E. S. teigimu, nuteistojo gailėjimosi negalima pripažinti nuoširdžiu vien dėl tokio jo pareiškimo, nes to nepatvirtina kitos aplinkybės: jis nesirūpino jos sveikata, nesistengė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių, neparėmė jos nei materialiai, nei moraliai. Nors jis turi darbą ir nuolatines pajamas, neatlygino nei dalies neturtinės, nei turtinės žalos. Teismo nuosprendyje neteisingai konstatuota, kad nuteistasis atlygino turtinę žalą, nes ją atlygino draudikų biuras. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, bausmės paskirtį, bausmės skyrimo pagrindus, nukentėjusioji mano, kad G. B. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji, jos atstovas ir prokurorė prašo apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Skundžiamas Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-03-24 nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma. Nors šiuo atveju G. B. padaryto nusikaltimo kaltės forma, už jį paskirtos bausmės rūšis ir dydis atitinka BK 75 str. 1 d. numatytas sąlygas (jis yra nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme už dėl neatsargumo padarytą nusikaltimą), tačiau esminė BK 75 str. taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai – nagrinėjamoje byloje padaryta nepagrįstai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad G. B. bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenės, ir atidėdamas bausmės vykdymą, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, kaip to reikalauja susiklosčiusi teismų praktika. Spręsdamas klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, teismas turi įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui, ar jis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, atlygina padarytą žalą, taip pat įvertinti, kaip realus paskirtos bausmės vykdymas (atlikimas) paveiktų teigiamus socialinius kaltininko ryšius, asmenybę ir t. t. Tik išanalizavęs šių duomenų visumą teismas gali nuspręsti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo. Šiuo atveju teismas tokią išvadą pagrindė tuo, kad G. B. nusikalto pirmą kartą, nusikaltimą padarė dėl neatsargumo, prisipažino ir gailisi nusikaltęs, anksčiau teisės pažeidimų nėra padaręs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei darbovietę, atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir sutiko atlyginti 50 000 neturtinę žalą nukentėjusiajai. Tačiau byloje surinkti duomenys liudija, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas vis dėlto netinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, G. B. asmenybę, jo elgesį iki nusikaltimo, nusikaltimo darymo metu ir po jo apibūdinančius duomenis. Nors G. B. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, jis padarytas sąmoningai, šiurkščiai pažeidus KET reikalavimus – G. B. sėdo už automobilio vairo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), naktį prasilinksminęs ir nemiegojęs, jis net neatsimena, kaip įsėdo į automobilį ir vairavo, anot jo, eismo įvykis tikriausiai įvyko dėl to, kad jis užmigo, tokia nuteistojo veika sukėlė sunkius padarinius, kurie išliko iki šiol – nukentėjusiajai E. S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata dėl abiejų šlaunikaulių atvirų daugiaskeveldrinių lūžių, ji ilgą laiką praleido ligoninėse, tapo neįgali, neteko 65 proc. darbingumo, straipsnio, numatančio atsakomybę už šį nusikaltimą, sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nuteistasis nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus – buvo baustas už lenkimą pėsčiųjų perėjoje, taip pat už tai, kad vairavo transporto priemonę, kuriai nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra. Jis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio metu nebegaliojo automobilio techninės apžiūros rezultatai ir transporto priemonių valdytojų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, kad vairavo neprisisegęs saugos diržo, buvo pametęs vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus. Visi šie duomenys atskleidžia nuteistojo asmenybės cinizmą, įžūlumą, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, parodo, kad jam anksčiau taikytos administracinės atsakomybės priemonės nepasiekė savo tikslų, jis nepadarė išvadų dėl savo elgesio, šiurkščiai pažeidė KET, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. O pirmosios instancijos teismas vienpusiškai vertino G. B. asmenybę, rėmėsi tik tiesiogiai jo asmenybę apibūdinančiais duomenimis, kad jis anksčiau neteistas, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, neatsižvelgė į anksčiau aptartus duomenis. Be to, teismas skundžiamame nuosprendyje, kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo nukentėjusioji, netinkamai įvertino ir nuteistojo elgesį po nusikaltimo padarymo, kad šis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Laikoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kai jis savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyvias aplinkybes ikiteisminio ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo, jis neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina, kad prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Nors nagrinėjamoje byloje G. B. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, jo kaltės pripažinimas buvo nulemtas ne savanoriškumo, o ikiteisminio tyrimo metu surinktų akivaizdžių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, jis įvykio aplinkybių neprisiminė, tad jo parodymai niekuo neprisidėjo prie bylos aplinkybių ištyrimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Byloje surinkti duomenys paneigia ir nuteistojo deklaruotą nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos, jo elgesys kaip tik parodo, kad jis dėl savo veiksmų neišgyveno, iš tikrųjų jų neigiamai neįvertino. Iš bylos duomenų matyti, kad G. B. nukentėjusiosios atsiprašė tik bylą nagrinėjant teisme, neparodė jokių pastangų susitaikyti su ja, nesistengė sušvelninti nusikaltimo padarinių – nesidomėjo, nesirūpino nukentėjusiosios sveikata, jos nė karto neaplankė, neparėmė nei materialiai, nei moraliai, neatlygino bent dalies turtinės ir neturtinės žalos, nors tuo metu turėjo darbą ir nuolatines pajamas, o nuo nusikaltimo padarymo jau praėjo daugiau nei pusantrų metų. Nuosprendyje neteisingai konstatuota, kad nuteistasis atlygino nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą – iš tikrųjų ją atlygino draudimo bendrovė. Visuma šių aplinkybių liudija, kad pirmosios instancijos teismas ne tik netinkamai įvertino nuteistojo elgesį po nusikaltimo padarymo, bet ir nepagrįstai nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., nesant prisipažinimo savanoriškumo ir gailėjimosi nuoširdumo, t. y. netinkamai pritaikė BK 59 str. 1 d. 2 p. nuostatas.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, taip pat teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgoje („Teismų praktika“, Nr. 28) suformuluota išvada, jog nepritartina praktikai, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas bylose dėl nusikaltimų, padarytų šiurkščiai, sąmoningai pažeidus draudimus, taisykles ir pan. ir sukėlusių labai sunkius padarinius, pavyzdžiui, bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 str., kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūna žmonių arba būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, atsižvelgdama į BK 41 str. 2 d. įtvirtintą bausmės paskirtį, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslai nuteistajam G. B. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tik G. B. realiai atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis. Atidėjus bausmės vykdymą, nebus užtikrintas jos įgyvendinimas, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą G. B. , netinkamai pritaikė BK 75 str. nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-03-24 nuosprendį pakeisti.

Panaikinti BK 75 str. taikymą nuteistajam G. B. ir jam paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti atviroje kolonijoje.

Panaikinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytą G. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Valentinas JanonisTeisėjai Violeta MiliuvienėJuozapas Surblys