Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas, teistumai išnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d..

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-08-27 apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), vasarinėje virtuvėje, A. P. priėjęs iš už nugaros nukentėjusiajam V. Ž. kauptuku sudavė jam vieną kartą į galvą. V. Ž. po suduoto smūgio suklupus, A. P. sudavė ne mažiau penkių smūgių kauptuku ir ne mažiau penkių smūgių kumščiu į galvą bei kitas kūno vietas, šaukdamas kad užmuš. Po to nukentėjusįjį V. Ž. ištempė į lauką ir sudavė kauptuku į viršutinę kūno dalį ne mažiau penkių smūgių, pataikydamas juo į galvą bei ranką, kuria nukentėjusysis gynėsi nuo smūgių ir tokiu būdu A. P. nukentėjusiajam V. Ž. padarė muštinę žaizdą viršugalvio srityje bei dešinio alkūnkaulio diafizės lūžį be poslinkio, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apklausus kaltinamuoju A. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016-08-27, tikslaus laiko jis neatsimena, į jo namo kiemą atėjo V. Ž.. Jis tuo metu buvo kambaryje ir per atvirą langą V. Ž. sušuko, kad šis išeitų iš kiemo. V. Ž. jo neklausė ir nuėjo į vasarinę virtuvę. Jis atėjo į lauko virtuvę ir pamatė V. Ž. nukritusį ant žemės, prie krosnies. Jis paėmė už pečių V. Ž. ir išvilko iš virtuvės. V. Ž. kelnės buvo šlapios. V. Ž. galėjo būti kruvinas ar apsivėmęs, nes jis buvo visiškai girtas. V. Ž. jis nemušė, jokio įrankio rankoje neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis A. P. kaltu neprisipažino, jo kaltė yra visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto išvada ir kita byloje surinkta medžiaga.

Nukentėjęs V. Ž. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2016-08-26 vakare jis užėjo pas Z. P., kuris gyvena vasarinėje virtuvėje. Dar buvo Z. P. brolis M. P. ir jie išgėrė alaus. Po to jis išėjo į namus, nes gyvena kaimynystėje. Miegojo sode esančioje pavėsinėje, nes buvo vasara. Kitą dieną jis pasigedo savo telefono ir supratęs, kad paliko vasarinėje virtuvėje, nuėjo pas Z. P. ieškoti telefono. Buvo apie 14 val., jis buvo visiškai išsiblaivęs. Įėjus į kiemą, A. P. per langą pradėjo šaukti, jog užmuš. Nuėjus iki virtuvės ir įžengus į ją, pajuto smūgį į galvą metaliniu daiktu. Atsisukęs pamatė A. P., kuris rankoje laikė metalinė daiktą, panašų į kauptuką. Pasipylė smūgiai ir jis susmuko. Tada A. P. paėmė jį už pakarpos ir ištempė į lauką, kur toliau jį A. P. daužė, norėdamas pataikyti į galvą, o jis nuo smūgių dengėsi ranka. Po to atėjo kaimynas A. N. ir jį nuvedė į kaimyno malkinę, nes jis kruvinas nenorėjo rodytis. Vėliau kaimynas A. N. atnešė ir jam padavė jo mobilaus ryšio telefoną, kurį A. N. perdavė Z. P.. Pas Z. P. jis nuėjo blaivus, nebuvo kruvinas ar apsišlapinęs. Tą dieną jį matė motina ir jo sūnus. Civilinio ieškinio nereiškia.

Savo parodymus nukentėjęs patvirtino akistatos su kaltinamuoju A. P. metu(b.l.185-186, 1t.)

Liudytoja V. G. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad tą rytą ji kartu su anūku buvo fermoje ir grįžo į namus. Nuėjo į sodą, kur miegojo jo sūnus V. Ž.. Sūnus tebemiegojo ir ji nuėjo virti pietų. Po kiek laiko atbėgo kaimynas A. N., šaukdamas, kad jos sūnų su kapliu sumušė A. P. ir ji nuėjo į malkinę, kur buvo jos sūnus V. Ž.. Jos sūnui buvo prakirsta galva, bėgo kraujas ir visi rūbai buvo kruvini. Po to paskambino anūkui, iškvietė greitąją pagalbą. Tą dieną ji matė sūnų V. Ž., jis buvo sveikas, blaivas ir pats negalėjo susižaloti.

Liudytojas A. N. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad tai buvo vasaros pabaigoje, po pietų ir jis žiūrėjo savo namuose televizijos laidą. Išgirdo triukšmą ir pagalvojo, kad broliai susipyko, nes jis gyvena kaimynystėje su A. P.. Pažiūrėjo per atvirą langą ir pamatė, kaip A. P. iš lauko virtuvės išvilko V. Ž. ir jį paliko kieme. Pamatė, kad V. Ž. veidas kruvinas ir jis nubėgo į kiemą, kur buvo V. Ž.. Šis buvo uždėjęs ranką ant galvos, veidas buvo kruvinas. Paklausė jo, kad atsitiko ir V. Ž. atsakę, kad „Ontė su kapliu“. Kai A. P. vilko V. Ž., jis rankose turėjo daiktą, panašų į kažkokį kotą ir keikėsi, sakydamas, kad „ateisi dar kartą į mano kiemą-užmušiu“. Jis norėjo V. Ž. nuvesti į namus, tačiau šis nesutiko ir todėl jį nuvedė į malkinę ir apie tai pranešė jo motinai. Jam V. Ž. pasakė, kad užkirto su kapliu.

Savo parodymus liudytojas patvirtino akistatos su kaltinamuoju A. P. metu(b.l.175-176, 1t.).

Liudytojas L. Ž. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad tą dieną jis su močiute dirbo fermoje ir ją parvežė į namus prieš pietus. Abu kartu nuėjo į sodą, kur pavėsinėje miegojo jo tėvas. Jis buvo sveikas, miegojo pavėsinėje. Po to jis išvažiavo į fermą ir būnant fermoje, paskambino močiutė, kuri pasakė, kad tėvas yra sumuštas. Grįžo iš fermos ir nuėjo pas tėvą, kuris buvo visas kruvinas, jam buvo praskelta galva. Tėvą išvežė į priėmimo skyrių, kur suteikė pagalbą.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ūkinio pastato dalis, esanti Minijos 30, Baublių k., Kretingos r.( b.l.15-20, 1t.).

Iš teismo specialisto išvados Nr. G 1848/2016(03) matyti, kad nukentėjusiajam V. Ž. buvo padaryta muštinė žaizda viršugalvio dešinėje pusėje, dešinio alkūnkaulio diafizės lūžis be poslinkio. Nustatytus sužalojimus galėjo patirti bukos traumos pasėkoje, paveikus nurodytas vietas kietais bukais daiktais. Dėl alkūnkaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui)-V. Ž. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto(b.l.58-59, 1t.).

Iš papildomos teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 2121/2016(03) matyti, kad apie 10 cm ilgio muštinė žaizda V. Ž. viršugalvio dešinėje pusėje galėjo būti padaryta ir suduodant kapliu(kauptuku)(b.l.64-65, 1t.).

Teismo medicinos ekspertas R.P.Pečkus teismo posėdžio metu parodė, kad sužalojimas nukentėjusiojo galvoje galėjo būti padarytas kauptuko, kotu, tačiau toks sužalojimas negali būti padarytas griūnant, atsitrenkiant. Rankos sužalojimas –tiesioginė trauma sumušant kauptuku, galimai toks sužalojimas padarytas dengiantis nuo smūgių.

Kaltinamasis neigia sudavęs smūgius ar mušęs nukentėjusįjį ir parodė, kad nukentėjęs galėjo susižaloti pats griūdamas ir atsitrenkdamas į krosnį, nes buvo girtas. Jis nebuvo kruvinas, galėjo būti išsitepęs rūbus vėmalais.

Tokius kaltinamojo A. P. parodymus teismas vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės. Tokie kaltinamojo parodymai yra visiškai paneigti nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, teismo specialisto išvadomis. Nukentėjęs V. Ž. parodė, kad jam atėjus į A. P. kiemą, nuėjus prie vasaros virtuvės, pajuto smūgius į galvą ir matė, kaip jam smūgiuoja kaltinamasis A. P., rankose laikydamas metalinė daiktą, panašų į kauptuką, šaukdamas, jog užmuš. Tokius nukentėjusiojo V. Ž. parodymus patvirtino liudytojas, A. N., kuris išgirdęs triukšmą A. P. kieme, pamatė per langą, kaip kaltinamasis A. P. tempia V. Ž., kuris buvo kruvinas ir A. P. rankose laikė kažkokį daiktą, panašų į kotą. Tai, kad sužalojimas galvoje padarytas kauptuku ir rankos sužalojimas galėjo gautis paveikiant šią vietą kietais bukais daiktais, patvirtina teismo medicinos specialisto išvados ir teismo medicinos specialisto parodymai. Tokiais nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nėra nustatyta, kad nukentėjęs ir liudytojas būtų suinteresuotas duoti tokius parodymus, apkalbėtų kaltinamąjį. Kaltinamojo parodymus, jog nukentėjęs V. Ž. galėjo sužalojimus patirti griūdamas ir atsitrenkdamas į krosnį, paneigia teismo medicinos specialisto parodymai, kad sužalojimus viršugalvio srityje ir rankoje nukentėjęs negalėjo patirti griūdamas ar atsitrenkdamas į krosnį, kaip parodė kaltinamasis. Taip pat paneigta kaltinamojo A. P. versija, jog nukentėjęs V. Ž. atėjo sužalotas į kaltinamojo gyvenamojo namo kiemą, nes buvo labai girtas. Liudytojai V. G. ir L. Ž. parodė, kad jiems parvažiavus į namus prieš pietus, nukentėjęs buvo sveikas, blaivus. Medicininiuose dokumentuose atvežus nukentėjusįjį į priėmimo skyrių nėra užfiksuota, kad nukentėjęs yra neblaivus.

Esant šiems įrodymams, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. P. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. teisingai, nes kaltinamasis tyčia nesunkiai sužalojo žmogų.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 59 str. ir 60 str., nenustatyta.

Kaltinamasis A. P. padarė nesunkų nusikaltimą, teisiamas trečią kartą, ankstesni teistumai išnykę, padarė tyčinį nusikaltimą, kaltu neprisipažino nesigaili ją padaręs, todėl teismas daro išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą bausmės rūšį: laisvės apribojimą, artimą sankcijos maksimumui(BK 54 str.).

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl iš kaltinamojo A. P. priteistina 1050,46 Eur gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai. (CK 6.263 str. 2d., BPK 115 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-308 str. str. teismas

nusprendė:

A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ir keturis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 1050,46 (tūkstantį penkiasdešimt eurų, 46 ct) gydymo išlaidų Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į.k. 191351679, atsiskaitomoji sąskaita LT 217300010002484333, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, naudai.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Kretingos rajono apylinkės teismui.