Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-07-20 · Civilinė byla Nr. 2S-533-431/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-20
Bylos Nr.
2S-533-431/2012
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02033-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Pareiškėjas
F. G., J.K., R. L.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-533-431/2012Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02033-2011-4Procesinio sprendimo kategorijos: 122.2.; 122.3., 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. liepos 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų F. G., J.K. ir R. L.atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų F. G., J. K. (J. K.), R. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos dėl įstatyme nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai kreipėsi su pareiškimu, kuriuo prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo senelis V. K. turėjo 10,925 ha žemės (duomenys neskelbtini); 2) atnaujinti įstatymo nustatytą terminą dokumentams paduoti dėl galimybės atkurti nuosavybės teises į turėtą V.K. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą 10,925 ha žemės.

Kadangi pareiškimas neatitiko CPK 443 str. 2 d., 445 str., 447 str. reikalavimų, teismas 2011-08-01 nutartimi pareiškėjams nustatė terminą iki 2011-09-01 trūkumams pašalinti, t.y. pateikti įrodymus, kad yra pateikę prašymą žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kokie pretendentai buvo įrašyti prašyme; kad žemėtvarkos skyrius pareikalavo papildomų dokumentų (ir kokių dokumentų nepakanka, kokiam žemės plotui nepakanka įrodymų); nurodyti ir pateikti teismui, kurių būtent pranešimų jie negavo laiku, kokiems būtent dokumentams pateikti jiems reikia atnaujinti terminą, bei įrodymus, kad kiekvienas iš pareiškėjų terminą praleido dėl svarbių priežasčių; tikslinti pareiškimą (kadangi buvo nepasisakyta dėl žemės valdymo fakto, nors toks reikalavimas pareikštas), įgijimo pagrindas, kt.

2011-09-29 teisme gauta 1992-05-28 prašymo Paberžės agrarinės reformos tarnybai kopija bei adv. V.V. prašymas išduoti teismo liudijimą dėl kitų galimų įpėdinių išsiaiškinimo. Nurodė, kad teismo įpareigojimas surinkti kitus galimus įpėdinius yra komplikuotas dėl LR Asmens duomenų apsaugos įstatymo 5 str. 2 ir 7 p. nuostatų.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-10-10 nutartimi pareiškėjų F. G., J. K., R. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos dėl įstatyme nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjams.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjų atstovas yra advokatas, kuris turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti. Teismas taip pat pažymėjo, kad pirma teismo nutartimi dėl teisėjos atostogų pareiškėjams buvo nustatytas mėnesio terminas trūkumams pašalinti; iš viso nuo pareiškimo gavimo teisme dienos praėjo du mėnesiai, teismas nutartyje nurodė ne tik trūkumą dėl suinteresuotų asmenų, tačiau per teismo suteiktą laikotarpį yra pateiktas tik vienas procesinis dokumentas iš teismo reikalautų. Įrodymų apie tai, kad pareiškėjai (jų atstovas) ėmėsi priemonių teismo įpareigojimui įvykdyti, jog kreipėsi į atitinkamas institucijas reikalaudami trūkstamų dokumentų, nepateikta, todėl, teismas atsižvelgdamas į nurodytų trūkumų ir teismui pateiktų įrodymų santykį, pareiškėjams suteikto termino trukmę, padarė išvadą, kad nėra pagrindo tikėtis, jog trūkumai bus operatyviai pašalinti, todėl prašymo netenkino. Kadangi teismo nustatytas terminas yra pasibaigęs ir teismo nurodyti trūkumai nepašalinti, teismas pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai F.G., J.K. ir R.L. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-10-10 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) siekiant įgyvendinti teismo 2011-08-01 nutartį buvo bendrauta su Gyventojų registro tarnyba. Tačiau valstybinės institucijos darbuotojai pareiškė, kad rašytinio prašymo nepriimsiantys, kadangi prašomi išreikalauti duomenys yra saistomi LR Asmens duomenų apsaugos įstatymo nuostatomis;

2) teismo reikalavimas dėl pateikimo duomenų apie galimus kitus pretendentų palikuonis, vaikaičius ar provaikaičius, kurie galėtų pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą yra perteklinis. Teigia, kad pretenduojančiam atkurti nuosavybės teises asmeniui tenkanti išlikusio nekilnojamojo turto dalis nustatoma atsižvelgiant ne įvisus buvusio savininko įstatyminius įpėdinius, nurodytus LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d., o tik į tuos, kurie nustatytais terminais ir tinkamai išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-10-10 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teismas, išnagrinėjęs bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto priėmimo klausimą, teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkami taikė ir aiškino šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.

Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė nėra absoliuti ir ją įgyvendinantis asmuo privalo laikytis įstatymu nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2000 pažymėjo, kad LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas – nėra teisių be pareigų. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendindamas savo teises, laikytųsi įstatymų. Asmuo, reiškiantis ieškinį teisme, privalo tinkamai surašyti ieškininį pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Nesant ieškinio dalyko ar pagrindo, teisminis nagrinėjimas negalimas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis reglamentuoja, kad ,,nustatant kiekvieno asmens civilines teises ir pareigas (...) jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama (...) pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo“. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą.

Pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi atitikti bendruosius CPK 111 ir 113 straipsnių reikalavimus bei specialius reikalavimus; turi būti nurodoma: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turinį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 str.).

Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims. Pažymėtina, kad pareiškimas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu pareiškėjas nepašalina pareiškimo trūkumų per teismo nustatytą terminą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi su pareiškimu, kuriuo prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo senelis V. K. turėjo 10,925 ha žemės V(duomenys neskelbtini); 2) atnaujinti įstatymo nustatytą terminą dokumentams paduoti dėl galimybės atkurti nuosavybės teises į turėtą V.K. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą 10,925 ha žemės.

Pažymėtina, teismas, spręsdamas pareiškimo, paduoto ypatingosios teisenos tvarka dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, klausimą, turi patikrinti ne tik tai, ar pareikštas pareiškimas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111 str., 113 str., 447 str. bet ir privalo ex officio aiškintis, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, t.y. ar jis apskritai turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pagal CPK 444 str. 1 d. ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t.y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes, be to, pagal CPK 445 str. teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nepaisant jo įvardijimo ieškiniu, teisme nenagrinėtinas.

Kadangi pagal apeliantų pateikto procesinio dokumento turinį pirmosios instancijos teismas negalėjo išspręsti klausimų, kurie yra privalomi aptariamos kategorijos civilinėje byloje, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė trūkumų ištaisymo institutą (CPK 115 str.) bei 2011-08-01 nutartyje aiškiai, konkrečiai ir išsamiai nurodė, kokius trūkumus reikia ištaisyti.

Pirmosios instancijos teismas 2011-08-01 nutartimi pareiškėjams nustatė terminą iki 2011-09-01 trūkumams pašalinti, t.y. pateikti įrodymus, kad yra pateikę prašymą žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kokie pretendentai buvo įrašyti prašyme; kad žemėtvarkos skyrius pareikalavo papildomų dokumentų (ir kokių dokumentų nepakanka, kokiam žemės plotui nepakanka įrodymų); nurodyti ir pateikti teismui, kurių būtent pranešimų jie negavo laiku, kokiems būtent dokumentams pateikti jiems reikia atnaujinti terminą, bei įrodymus, kad kiekvienas iš pareiškėjų terminą praleido dėl svarbių priežasčių; tikslinti pareiškimą (kadangi buvo nepasisakyta dėl žemės valdymo fakto, nors toks reikalavimas pareikštas), įgijimo pagrindas, kt. Pareiškėjų atstovo prašymu terminas trūkumams pašalinti buvo pratęstas iki 2011-09-26.

Šalindami pareiškimo trūkumus pareiškėjai per teismo suteiktą laikotarpį, t.y. per du mėnesius, pateikė tik vieną procesinį dokumentą (t.y.1992-05-28 prašymo į Paberžės apylinkės agrarinės reformos tarnybai kopiją) iš teismo reikalautųjų.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismas išreikalauja įrodymus CPK nustatyta tvarka, t.y. tuomet, kai šalis pati įrodymų pateikti negali ir nurodo negalėjimo pateikti priežastį. Pareiškėjų atstovas yra advokatas, kuris turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti. Advokatūros įstatymo 44 str. nuostatos taip pat advokatui suteikia teisę išsireikalauti duomenis ir rašytinius įrodymus apie savo klientus, pateikiant atstovavimo sutarčių kopijas. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantai (jų atstovas) nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad jie ėmėsi priemonių teismo įpareigojimui įvykdyti, jog kreipėsi į atitinkamas institucijas reikalaudami trūkstamų dokumentų.

Remiantis aukščiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsižvelgiant į teismo nurodytų trūkumų ir teismui pateiktų įrodymų santykį, pareiškėjams suteikto termino trukmę, nėra pagrindo tikėti, kad trūkumai bus operatyviai pašalinti. Taigi apeliantai teismo nurodytų trūkumų nepašalino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantams nepašalinus procesinio dokumento trūkumų jis laikomas nepaduotu.

Apeliantai taip pat teigia, jog teismo reikalavimas dėl pateikimo duomenų apie galimus kitus pretendentų palikuonis, vaikaičius ar provaikaičius, kurie galėtų pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą yra perteklinis, Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti tokiu teismo reikalavimu.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos pilietis, siekdamas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, turi aktyviu veiksmu išreikšti savo valią atkurti nuosavybės teises – paduoti prašymą atkurti jas į konkrečius išlikusius objektus. Nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka (10 str. 1 d.). Prašymas turi būti paduotas atitinkamai institucijai (1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo17 straipsnis). Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 6 punkte detalizuotos institucijos, kurioms pateikiami prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pagal 1997 m. liepos 1 d. priimto Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo11 straipsnį ir Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 9 punktą prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą turėjo būti nurodoma vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; išlikusio nekilnojamojo turto savininko vardas ir pavardė, turto rūšis, dydis ir buvimo vieta; nuosavybės teisių į turtą pagrindas; dabartinis turto valdytojas; nuosavybės teisių netekimo laikas ir būdas; pageidaujamas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdas (tais atvejais, kai piliečiai nepageidauja turto susigrąžinti natūra); jeigu piliečiai pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypus ar vandens telkinį, nurodoma vietovė, kurioje jie pageidauja gauti sklypus. Taigi nurodytose teisės normose prašymo atkurti nuosavybės teises turinyje įtvirtinta piliečio, turinčio teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, pareiga nurodyti konkrečius duomenis apie save, kitus pretendentus, turto savininką, dabartinį jo valdytoją, turtą, kurį pageidaujama susigrąžinti, ir kt.

Atsižvelgiant į tai, atsirojo skundo argumentas, jog teismo reikalavimas dėl pateikimo duomenų apie galimus kitus pretendentų palikuonis, vaikaičius ar provaikaičius, kurie galėtų pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą yra perteklinis atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismo nutartis procesinį dokumentą laikyti nepaduoti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui tuo pagrindu, kad nepašalinti dokumento trūkumai, neužkerta kelio apeliantams iš naujo kreiptis į teismą su tinkamai paruoštu pareiškimu.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.), o pareiškėjų atskirasis skundas netenkinamas.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė