Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilbura“ atstovui advokatui Vitalijui Katėnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilbura“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Loromas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. liepos 19 d. preliminariu sprendimu Klaipėdos apylinkės teismas (Klaipėdos miesto rūmai) ieškinį tenkino. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad ieškovė suteikė atsakovei paslaugas – prekes (gamtinį žvyrą su pristatymu). Pagal 2016 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą VIL Nr. 16-0073 atsakovė įsipareigojo ieškovei sumokėti 11006,47 Eur, tačiau pagal nurodytą sąskaitą už atliktas paslaugas atsakovė su ieškove iki šiol pilnai neatsiskaitė. Ieškovė atsakovei siuntė priminimus ir raginimus dėl susidariusio įsiskolinimo, tačiau atsakovė sumokėjo tik dalį skolos ir su ieškove pilnai neatsiskaitė. Iš viso atsakovė ieškovei skolinga 4039,27 Eur. Teismui konstatavus, kad ši skola nesumokėta, ieškinys buvo patenkintas.

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Loromas“ pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pripažino aplinkybę, kad pagal 2016 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą VIL Nr. 16-0073 atsakovė įsipareigojo ieškovei sumokėti 11006,47 Eur, daugiau nei pusę sumos yra sumokėjusi, tačiau liko 4039,27 Eur skolos likutis. Pažymėjo, jog ieškovė neatskleidė kai kurių faktinių aplinkybių, reikšmingų galutinio įsiskolinimo nesumokėjimui, nurodė, jog ieškovei buvo žinoma, kad 2016 m. gegužės 4 d. atsakovė sudarė rangos sutartį, kurios pagrindu įsipareigojo atlikti rangos darbus, ieškovė į objektą atsakovės užsakymu vežė smėlio – žvyro mišinį, išrašė sąskaitas – faktūras, pateikė krovinio važtaraščius, bet nepateikė eksploatacinių savybių deklaracijų. Šios deklaracijos nėra pateiktos iki šiol, todėl ieškovei nevykdant savo įsipareigojimų, atsakovė nemoka ieškovei likusio įsiskolinimo. Nurodė, jog ieškovė, būdama smėlio – žvyro mišinio platintoja, atsako už tinkamą teikiamo statybos produkto kokybę ir už visų reikiamų dokumentų pateikimą. Atsakovė niekada neginčijo savo pareigos sumokėti už patiektas prekes, tačiau sustabdė likusį mokėjimą, nes tik toks būdas galėjo būti veiksmingas ir būti paskata ieškovei pateikti greičiau smėlio – žvyro mišinio eksploatacinių savybių deklaracijas. Atsakovės nemokėjimas negali būti laikomas tyčiniu veiksmu nemokėti, tačiau atsakovė taiko savigynos būdą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė suteikė atsakovei paslaugas – prekes (gamtinį žvyrą su pristatymu). Pagal 2016 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą VIL Nr. 16-0073 atsakovė įsipareigojo ieškovei sumokėti 11006,47 Eur, tačiau pagal nurodytą sąskaitą su ieškove pilnai neatsiskaitė ir liko skolinga 4039,27 Eur.

Bylos duomenimis nustatyta, jog rašytinė sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika bei įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1-6.4 straipsniai), o įvertinus byloje nustatytą aplinkybę, jog ieškovė atsakovei suteikė paslaugas – prekes (gamtinį žvyrą su pristatymu), tarp šalių nėra ginčo dėl pristatymo paslaugos suteikimo, šalių teisiniams santykiams šios bylos kontekste taikytinos pirkimą – pardavimą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos (CK 6.305 straipsnis).

Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti, kai pardavėjas pagal sutartį ar CK perduoda pirkėjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus (CK 6.314 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, pirkėjas privalo iš karto sumokėti visą kainą (CK 6.314 straipsnio 4 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė atsakovei prekes perdavė, atsakovė jas priėmė ir panaudojo, todėl įgijo prievolę už gautas prekes atsiskaityti, tačiau išrašytą sąskaitą faktūrą apmokėjo iš dalies, todėl liko skolinga ieškovei 4039,27 Eur. Tarp šalių ginčo dėl įsiskolinimo fakto bei jo dydžio nėra (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 187 straipsnis).

Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį nurodė, jog pasinaudojo teise sustabdyti prievolės vykdymą, kadangi ieškovė atsakovei nepateikė medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijų. Tačiau byloje nėra duomenų, jog šalys dėl tokių duomenų pateikimo tarėsi (CPK 178 straipsnis). Minėta, jog tarp šalių rašytinė sutartis sudaryta nebuvo. Iš byloje pateikto 2016 m. birželio 1 d. Mechanizmų, medžiagų pirkimo – pardavimo sutarties projekto turinio teismas neturi pagrindo spręsti, jog šalys tarėsi, jog ieškovė pateiks atsakovei prašomus dokumentus. Kitų duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti šalių sudaryto susitarimo turinį, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė, pateikdama prekes atsakovei, 2016 m. birželio 1 d. sutartį – komercinį pasiūlymą įvykdė, nors sutartis šalių nebuvo pasirašyta (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog šalys tarėsi dėl kitokios, nei įstatyme ar pateiktame komerciniame pasiūlyme (sutartyje) įtvirtintos atsiskaitymo už prekes tvarkos, kad atsiskaitymą siejo su atsakovės prašomų pateikti medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijų gavimo momentu, tokių aplinkybių neįrodinėjo ir atsakovė, materialinio reikalavimo dėl įpareigojimo pateikti dokumentus nereiškė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose konkrečiose bylose suformuotą praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2000; 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-813/2003; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005, 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008 ir kt.).

CK 6.46 straipsnio, reglamentuojančio prievolės vykdymo sustabdymo sąlygas, 2 dalis numato, jog skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė savo prievolę pagal šalių sudarytą žodinę sutartį įvykdė, t. y. pateikė atsakovei prekes (gamtinį žvyrą). Nagrinėjant bylą teismo posėdyje atsakovė patvirtino, jog prekes gavo, jas priėmė, pretenzijų dėl prekių kokybės ar kiekio ieškovei nereiškė. Atsakovės byloje pateiktas teismo ekspertizės aktas (parengtas Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1418-436/2017) nepatvirtina, jog ieškovės pateiktas gamtinis žvyras buvo netinkamos kokybės, šis aktas nėra susijęs su nagrinėjamos civilinės bylos dalyku, kadangi ekspertizės akte vertinami atsakovės, kaip rangovės, atlikti statybos darbai bei jų trūkumai, o ne naudotų medžiagų kokybė. Byloje nesant kitų įrodymų, pripažinti, jog ieškovė savo pareigos pateikti prekes pagal susitarimą neįvykdė, nėra pagrindo, todėl atsakovė neįgijo teisės sustabdyti prievolės atsiskaityti už prekes vykdymo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis), o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė atsakovei prekes pateikė, atsakovė jas gavo, tačiau už patiektą gamtinį žvyrą neatsiskaitė, todėl atsakovė pripažintina prievolę pažeidusia šalimi (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 punktas, 6.314 straipsnis). Atsakovė prieštaravimuose nurodytų aplinkybių neįrodė (CPK 178 straipsnis), byloje nėra nustatyta, jog šalys susitarė, kad atsakovė už patiektas prekes atsiskaitys po to, kai jai bus pateiktos medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijos, atsakovė pagrindų sustabdyti prievolės vykdymą (sumokėti kainą) neįrodė (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog naikinti ar keisti byloje priimtą preliminarų sprendimą nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo (Klaipėdos miesto rūmai) 2018 m. liepos 19 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 260 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

palikti nepakeistą 2018 m. liepos 19 d. preliminarų teismo sprendimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.