Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-1184-538/2015

Teisėja Gražina Gudžiūnienė (Proceso Nr.2-46-3-00216-2015-2) Procesinio sprendimo kategorijos:

NU TARTIS

2015 m. spalio 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės R. O. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. J. ieškinį atsakovei R. O. dėl panaudos sutarties nutraukimo ir nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad 2013-06-21 sudaryta patalpų panaudos sutartis Nr. 1 tarp P. J. ir R. O., dėl vieno kambario buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo neatlygintiniam naudojimui. Sutartis buvo rašytinės formos ir įregistruota viešajame registre. Patalpų panaudos sutartis buvo sudaryta nuo 2013-06-21 iki 2017-06-21, t.y. ketverių metų laikotarpiui. Pasirašant patalpų panaudos sutartį, atsakovei R. O. buvo perduotas vieno kambario butas su rūsiu naudojimui ir valdymui. Pagal 2013-06-21 Sutarties 6 p. atsakovė R. O. įsipareigojo apmokėti visus komunalinius mokesčius ir atlikti smulkų buto vidaus remontą.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Išnagrinėjus ir ištyrus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis) turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Esminiai trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ir trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų teisinio statuso skirtumai yra nulemti skirtingo jų teisinio santykio su bylos dalyku: tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus turi savarankišką, ginčo šalims priešpastatomą, materialinę teisę į ginčo dalyką, todėl ją gali ginti naudodamiesi visomis šalių procesinėmis teisėmis, tarp jų - ir teise pasirinkti teisių gynimo būdą (pareikšti ieškinį jau prasidėjusiame procese ar pradėti naują procesą). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042-2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-2004). Įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas ,,nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų“. Sisteminis nurodytų procesinės teisės normų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatyminės sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys yra atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d nutartis civilinėje byloje Nr.3K-159-2007).

Nagrinėjamu atveju atsakovė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad nuo 2013-10-21 nustojo naudotis ir valdyti jai perduotą ieškovo butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes išvyko į užsienį, jai grįžus iš užsienio 2013 m. gruodžio pabaigoje į butą nebepateko, nes jame gyveno kiti asmenys, tai yra, L. ir I. J. su vaikais. Pareikalavus išsikelti iš buto, jos nesutiko, nurodė, kad joms bute leido gyventi ieškovo tėvas V. J.. Kadangi butu nesinaudojo, mano, kad neturi pareigos mokėti buto išlaikymo išlaidų. Ieškovas teigia, kad atsakovė išvyko į užsienį ir buto raktus paliko savo seseriai, o jos sesuo leido bute gyventi L. ir I. J., tačiau ta aplinkybė, jog atsakovė išvyko į užsienį ir buto raktus paliko savo seseriai, o jos sesuo leido bute gyventi L. ir I. J., neatleidžia atsakovės nuo mokesčių už komunalinius patarnavimus. Taigi kaip matyti iš bylos duomenų, bute (duomenys neskelbtini), nuo 2013-10-21 gyveno L. ir I. J., tačiau pirmosios instancijos teismas jų į procesą neįtraukė, nesiaiškino aplinkybių dėl jų gyvenimo minėtame bute bei mokesčių už komunalinius patarnavimus mokėjimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįtraukęs į procesą L. J. ir I. J. pažeidė proceso teisės normas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą trečiųjų asmenų, taigi šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, be to, neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios. L. J. ir I. J. įtraukus į bylą trečiaisiais asmenimis, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jos įgytų šalies procesines teises ir pareigas, kuriomis visa apimtimi galėtų pasinaudoti pirmosios instancijos teisme. Todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes byloje yra nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, teismui nusprendus dėl neįtrauktų byloje dalyvauti asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas, siekiant išsiaiškinti šalių nurodytų argumentų pagrįstumą, turi išnagrinėti su tuo susijusias faktines ir teisines aplinkybes, įtraukti dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis nurodytus asmenis.

Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, atsakovei grąžintinas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 87 str. 1 d. 7 p.). Kitų bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

G. R. O., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2015-06-30 mokėjimo kvitu sumokėtą 39,15 Eur žyminį mokestį.