Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-02-19 išvadoje nurodyta, kad gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarauja vaiko interesams, prašomas išlaikymo dydis atitinka vaiko poreikius.

Ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), santuokoje gimė sūnūs A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas ieškovės ir vaikų atžvilgiu naudojo fizinį bei psichologinį smurtą, elgėsi nepagarbiai. Šias aplinkybes teismas laikė žiauriu elgesiu su sutuoktiniu ir šeimos nariais ir santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės. Įvertinęs policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus bei teismo nutarimus, jog ieškovės atžvilgiu atsakovas naudojo fizinį smurtą, liudytojų parodymus, kad šeimoje buvo naudojamas psichologinis smurtas, atsižvelgęs į aplinkybę, jog atsakovui buvo taikytos kardomosios priemonės, teismas laikė, kad ieškovė patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, todėl priteisė 6 000 Eur neturinę žalą.

Nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.

Nustatė, jog sūnus M. gyvena kartu su motina, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, lanko tinklinio treniruotes bei baseiną. M. specialiųjų poreikių neturi. Atsakovas dirba UAB „Aurea Porto“ ir UAB „Aurea Porto repo“, gauna apie 400 Eur darbo užmokestį, atsakovui nuosavybės teise priklauso garažas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovė dirba UAB „Floravitas“, gauna apie 350 Eur darbo užmokestį, ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingo amžiaus, šalys neturi specialiųjų poreikių, kitų išlaikytinių nėra. Įvertinęs vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, suinteresuotumą siekti užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus, teismas priteisė išlaikymą po 175 Eur nuo 2014-12-18 iki pilnametystės.

Įvertinęs, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, nustatė, kad atsakovas teikė išlaikymą. Tai, jog atsakovas mokėjo mažiau, nei norėjo ieškovė, nvertinama kaip išlaikymo neteikimas.

Sprendė, jog pagrindo nukrypti nuo lygių dalių padalijimo principo nėra ir santuokos metu įgytas turtas dalintinas lygiomis dalimis. Ieškovė neturi sveikatos problemų, gali dirbti ir pasirūpinti savimi. Modestui 2016-09-11 sueina 18 metų, ieškovė turi nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurį pardavusi ketina pirkti naują butą ir jame gyventi su vaikais.

Ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų sumažėjo įmonės pelnas, ar kad įmonė tapo nuostolinga. Butų pirkimo sandoriai nenuginčyti, atsakovo paveldėtos turto dalies dovanojimas motinai nepažeidė įstatymo normų. Ieškovė žinojo, jog šeima perka 1/3 dalį buto, tam neprieštaravo, sutarties panaikinimo neinicijavo.

Nustatė, kad nekilnojamojo turto registro duomenimis, buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidutinė rinkos vertė 89 782 Eur, UAB „Turto vertinimas“ duomenimis, buto su rūsiu rinkos vertė 2015-05-19 – 84 000 Eur, o UAB „Marleksa“ vertinimu, buto kaina 2015-06-11 – 97 800 Eur. Atsižvelgęs į abi teismui pateiktas nekilnojamojo turto vertinimo atskaitas, sprendė, jog buto rinkos vertė yra 90 900 Eur, 1/3 dalis – 30 300 Eur. Kadangi 2/3 dalys buto priklauso atsakovo motinai, buto 1/3 dalį priteisė atsakovui, o ieškovei priteisė kompensaciją už atsakovui tenkančią natūra būto dalį – 15 150 Eur.

Kadangi nebuvo galimybės nustatyti kiek ieškovės asmeninių lėšų sumokėta už 110 / 1 328 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris nuo 1995-12-12 registruotas ieškovės vardu, laikė, jog žemės sklypas įgytas abiejų sutuoktinių lėšomis. Žemės sklypo dalis yra prie ieškovei nuosavybės teise valdomo buto, todėl ieškovei priteistas žemės sklypas natūra, atsakovui išmokant ½ dalį žemės sklypo vertės, t. y. 7 082 Eur.

Šalys sutiko, jog įmonės akcijos būtų priteistos atsakovui, ieškovei išmokant kompensaciją, teismas įmonės UAB „Aurea Porta“ 49 vnt. akcijų priteisė atsakovui, ieškovei išmokant kompensaciją, lygią pusei akcijų vertės, t. y. 709,57 Eur.

5 314,51 Eur ieškinyje išvardintų kilnojamųjų daiktų vertė nustatyta pagal abiejų šalių pateiktų kainų vidurkį, kadangi nebuvo atliktas kilnojamųjų daiktų turto įvertinimas. Kilnojamieji daiktai priteisti atsakovui, nes daiktai yra bute, kurio 1/3 dalis priteistina atsakovui, o ieškovei priteista 2 657,26 Eur kompensacija. Atsakovas neįrodė, jog stiprintuvas „Yamaha AS-100“, skalbyklė „Electrolux“ ir šaldytuvas „Electrolux“ priklauso UAB „Aurea Porta“. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, jog daiktai yra bute (duomenys neskelbtini) g.. Nesant įrodymų, jog daiktai priklauso įmonei, vertino, jog kilnojamieji daiktai dalintini.

Bendro dalintino turto vertė 51 197,51 Eur. Atsakovui priteista turto už 37 033,51 Eur, ieškovei priteista turto už 14 164 Eur, todėl iš atsakovo priteista 14 434,76 Eur kompensacija už jam tenkančią didesnę turto dalį. Teismas nenustatė, jog kompensacijos išmokėjimas dalimis, pažeistų šalių ar jų nepilnamečio sūnaus interesus, todėl kompensaciją įpareigojo sumokėti lygiomis dalimis per 12 mėnesių.

Nurodė, kad vaiko išlaikymui priteisti 175 Eur per mėnesį neatitinka vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, neužtikrina būtinų vaiko vystymosi sąlygų. Atsakovas atsisakė didelės vertės paveldėto turto savo motinos naudai, atsisakė nekilnojamojo turto ir pelningai veikiančios įmonės akcijų. Teismas nevertino, kad atsakovui skyrus vaiko išlaikymui 175 Eur, pragyvenimui liks 225 Eur, o ieškovei tik 175 Eur. Vaikas gyvena su ieškove ir jai tenka didesnis rūpestis vaiku. Atsakovas dirba dviejose įmonėse, kurias pats ir valdo, po 0,5 etato komercijos direktoriumi ir deklaruoja gaunantis vos po 200 Eur kiekvienoje įmonėje. Atsakovas nesugebėjo paaiškinti, iš kokių lėšų važinėja į brangias keliones, perka brangius daiktus, todėl abejonės dėl tikrosios atsakovo turtinės padėties vertintinos vaiko interesų naudai. Atsakovas neneigė, kad sūnui reikalingas dantų gydymas, t. y. sūnui reikalingas ortodontinis gydymas, kurio kaina 1 325 Eur.

1995-07-20 mokėjimo pranešime nurodyta ieškovei už sklypo kainą grynais pinigais įmokėti 44,86 Eur ir investiciniais čekiais 18,09 Eur, kuriuos nurašyti iš žemės sklypo pirkėjo ir jų pilnamečių šeimos narių investicinių sąskaitų – D. S. P. sąskaitos Nr. J-4251. Pranešime nurodytos sumos įmokėtos ir nurašytos iš D. S. sąskaitos Nr. J-4251 išrašas patvirtina, kad 1992-09-29 (santuoka sudaryta 1993-06-04) šios sąskaitos likutis sudarė 173,55 Eur, o 1995-07-20 nurašyta už žemę 18,09 Eur. Išlaidos sąskaitoje nuo 1992-09-29 iki 1995-07-20 sudarė 74,61 Eur, kas patvirtina, jog už žemę buvo nurašyta 18,09 Eur iš asmeninių iki santuokos įgytų lėšų. Butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo įgytas iki santuokos, yra ieškovės asmeninė nuosavybė, todėl atsakovas neturėjo teisės pirkti šio žemės sklypo.

Teismas nepagrįstai reikalavimą nustatyti ieškovei teisę naudotis 1/3 dalimi buto uzufrukto teise tenkino tik iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė reikalavimą nustatyti uzufruktą iki atsakovas išmokės priteistą kompensaciją reiškė todėl, kad atsakovas būtų suinteresuotas kuo greičiau atsiskaityti ir ieškovė galėtų įsigyti gyvenamąjį būstą.

Apeliantė neginčijo atsakovo pateiktos nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitos, todėl teismas atsižvelgdamas į abi ataskaitas pagrįstai nustatė vidutinę nekilnojamojo turto vertę.

Teismas neprivalo nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Apeliantė neįrodė, kad atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą valdė nesąžiningai ir be ieškovės sutikimo iki bylos iškėlimo sumažino bendro turto vertę. Apeliantė deklaratyviai teigia apie nesąžiningus atsakovo veiksmus šeimos atžvilgiu, tačiau pati siekia nesąžiningai praturtėti.

Priimdamas sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo išdėstymo, teismas nenukrypo nuo asmenų lygybės įstatymui principo. Apeliantė iki šiol naudojasi atsakovui ir atsakovo motinai nuosavybės teisėmis priklausančiu turtu.

Stiprintuvas „Yamaha AS-1000“, skalbimo-džiovinimo mašina „Electrolux“ ir šaldytuvas „Electrolux“ priklauso UAB „Aurea Porta“, todėl šis turtas nelaikytinas šeimos turtu. Ieškovė nepateikė įrodymų, įrodančių, kad šie daiktai buvo įsigyti iš šeimos lėšų. Iš UAB „Aurea Porta“ turto suvestinės matyti, kad turtas įtrauktas į įmonės ilgalaikio turto sąrašą. Įsigijus daiktus, jie kurį laiką buvo naudojami bendrovėje, vėliau laikinai buvo paimti atsakovo žinion ir jais naudotasi kartu su šeima. UAB ,Aurea Porta“ daiktų rinkos vertė – 1 010 Eur, viena antroji dalis sudaro 505 Eur, todėl ieškovei turi būti priteista 13 929,76 Eur kompensacija.

Neįrodyta, kad daiktai priklauso UAB „Aurea Porta“, kurios 49 proc. akcijų valdo atsakovas. Pats atsakovas daiktus buvo įtraukęs į dalintino turto balansą. Byloje nėra įrodymų apie PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą, o 2013-03-07 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. MTX 1303-0431-U39899 yra nurodytas visai kitas UAB „Aurea Porta“ PVM mokėtojo kodas nei 2011-06-02 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. MTX 1106-1362-U31281 ir 2011-06-07 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. MTX 1106-1388-U31326. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad įmonė daiktus perdavė atsakovo žinion. Suvestinės pirmame lape yra tiek UAB „Aurea Porta“, tiek ir UAB „Aurea Porta repro“ antspaudai, todėl neaišku kurios įmonės turto suvestinė pateikta, abiem įmonėms vadovauja ta pati direktorė. Daiktai nuo pat įsigijimo buvo naudojami šeimoje, o UAB „Aurea Porta“ nereiškė pretenzijų. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas neturi teisės reikšti reikalavimų įmonės vardu.

Įmonė 3 metus skaičiavo nusidėvėjimą turtui, kurį šalys naudojo bute, šiam turtui skaičiavo nusidėvėjimą, kurį neabejotinai traukė į leidžiamus atskaitymus, tokiu būdu mažino apmokestinamąjį pelną. Įmonė, užsiimanti spaustuvių veikla, turinti tris darbuotojus, turto suvestinėje nurodo įsigijusi 2 dviračius, 2 šaldytuvus, 2 skalbykles, 1 džiovinimo mašiną, 5 fotoaparatus. Prašė pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai apie UAB „Aurea Porta“ ir / ar UAB „Aurea Porta repro“ galimai vykdytą mokesčių slėpimą ir / ar vengimą.

CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Atsižvelgiant į tai, jog prašomus prijungti dokumentus abu apeliantai pateikė kartu su apeliaciniais skundais, t. y. savalaikiai, dokumentai nėra didelės apimties bei į tą aplinkybę, jog abi šalys atsiliepimuose į apeliacinius dokumentus pasisakė dėl prašomų dokumentų įrodomosios reikšmės, teisėjų kolegija sprendžia, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus.

Apeliantė skundo dalį dėl priteistino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio grindžia netinkamu pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovės ir atsakovo sūnui M. (duomenys neskelbtini) suėjo 18 metų ir jis tapo pilnamečiu.

Ieškovė pradiniu ieškiniu nurodė, kad sūnaus M. išlaikymui per mėnesį reikalinga 347,54 Eur (1 200 Lt), į kuriuos įeina poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai bei laisvalaikiui (t. 1, b. l. 9). Patikslintu ieškiniu ieškovė nurodė 350 Eur išlaikymo sumą per mėnesį, į kurią įtraukė išlaidas maistui, aprangai, sveikatai, poilsiui bei mokslams (t. 2, b. l. 91). Atsiliepime į priešieškinį ieškovė taip pat nurodė 350 Eur per mėnesį sumą (t. 3, b. l. 43). Baigiamosiose kalbose ieškovė nurodė, kad sūnaus M. išlaikymui būtinas 350 Eur išlaikymas, neįskaitant sveikatos priežiūros, atostogų bei korepetitorių (t. 4, b. l. 16). Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog išleisdavo apie 300 Eur sumą, neįskaičiuojant išlaidų vaiko sveikatai, atostogoms bei korepetitoriams, o teismo nustatyta 350 Eur suma neužtikrina vaiko poreikių sveikatai, mokslui bei poilsiui (t. 4, b. l. 61). 2016-05-10 teismo posėdžio metu duotuose paaiškinimuose ieškovė nedetalizavo konkrečios išlaikymo sumos, o nurodė, jog gali tenkinti tik minimalius vaiko poreikius bei tai, kad sūnui reikalingas dantų gydymas (t. 4, b. l. 5-6).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė įrodinėjo 350 Eur per mėnesį išlaikymo dydį, tokį išlaikymo dydį ir patvirtino pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniu skundu ieškovė įrodinėja, jog 350 Eur išlaikymas nėra pakankamas, nes juo patenkinami tik būtini vaiko poreikiai, o ieškovė negali teikti didesnio išlaikymo dėl per mažų pajamų. Ieškovės teigimu, reali atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti didesnį, nei 175 Eur išlaikymą, kadangi atsakovas savo motinos naudai atsisakė paveldėtino mirusio tėvo turto, atsakovas dirba dviejose įmonėse ir deklaruoja mažesnes pajamas, nei sudaro jo išlaidos.

Tai, kad turintis teikti išlaikymą tėvas, atsisakydamas paveldėjimo, sumažino turimo turto vertę, gali būti pripažįstama aplinkybe, jog tėvas gali teikti didesnį išlaikymą, kadangi sumažindamas turtą tėvas nesąžiningai naudojosi civilinėmis teisėmis. Šioje byloje nėra nustatyta, kokia pinigų suma reikalinga papildomų, 350 Eur mėnesinį išlaikymą viršijančių, vaiko poreikių tenkinimui, kokios konkrečios papildomos išlaidos reikalingos, kiek turi būti mokama vaiko korepetitoriams, kokių dalykų korepetitoriai vaikui reikalingi ir pan. Ieškovė didesnių vaiko poreikių konkrečiomis aplinkybėmis neįrodinėjo, apsiribojo abstrakčiais teiginiais, jog gali tenkinti tik minimalius, nors reikėtų tenkinti didesnius vaiko poreikius. Didesni vaiko poreikiai nebuvo įrodyti ir nustatyti, todėl nebuvo pagrindo spręsti, kuris iš tėvų turi šiuos poreikius patenkinti.

Šiuo metu šalių sūnus M. jau yra pilnametis ir jo išlaikymui nagrinėjamoje byloje priteisiamos išlaidos jau turėjo būti padarytos. Nebuvusių išlaidų priteisimas prilygintinas žalos atlyginimui, o ne išlaikymo priteisimui. Ieškovė nėra pateikusi duomenų, jog išlaidos sūnaus išlaikymui buvo didesnės, nei 350 Eur suma per mėnesį. Dėl paminėto aplinkybė, jog atsakovas atsisakė palikimo ir tuo sumažino savo turimą turtą, bei galimai jo pajamos yra didesnės nei deklaruojamas darbo užmokestis, neįrodžius didesnio vaiko išlaikymo poreikio, nėra svarbi.

Abi turto vertinimo ataskaitos turi skirtumų, pavyzdžiui, ieškovės pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje didesne dalimi skiriasi lyginamų butų plotai, o atsakovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje labiau skiriasi lyginamų butų statybos baigtumo metai, tačiau iš esmės abiejose vertinimo ataskaitose nurodyti duomenys ir palyginamieji objektai parinkti tinkamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, MB „84 sprendimai“ turto vertinimo ataskaita laikytina tinkamesnė, kadangi joje nurodyta, jog buvo išanalizuoti 48 sandoriai, o ieškovės pateiktoje ataskaitoje nėra nurodyta kiek sandorių buvo analizuota, iš ataskaitos matyti, jog palyginimui atrinkti vos 3 butai.

VĮ „Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-06-11 išraše nurodyta, jog vidutinės rinkos vertės nustatymo datai (2014-01-09) buto (duomenys neskelbtini) g. vidutinė rinkos vertė – 89 782 Eur. Vėlesniais VĮ Registrų centro išrašų duomenimis, vidutinė rinkos vertė kito: 2015-06-03 vidutinė buto vertė nurodyta 93 000 Eur, o 2016-01-19 – 93 500 Eur vertė (t. 2, b. l. 199; t. 3, b. l. 167). VĮ Registrų centro išrašuose turto vertė nustatyta pagal masinį turto vertinimą, kuris neatspindi konkretaus turto individualių savybių. Turto vertei šioje byloje nustatyti vadovautinasi individualiomis turto vertinimo ataskaitomis.

Ieškovės teiginiai, jog buto kainos skirtumą galėjo įtakoti 2015 m. I ketvirtyje vykęs kainų kilimas, atmestinas, kadangi ieškovė neįrodė kainų kilimo po 2015 m. I ketvirčio. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu viešoje erdvėje pradedama kalbėti apie butų brangimą Vilniuje, tačiau kelių ekspertų vieši pasisakymai nedaro fakto akivaizdžiu, t. y. neįrodinėtinu.

Pripažinus, jog byloje vadovaujamasi MB „84 sprendimai“ turto vertinimo ataskaita, kurioje buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rinkos vertė įvertinta 84 000 Eur. Atsakovas buto rinkos vertės nustatymo neskundė. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 313 straipsnyje yra nustatytas draudimas priimti blogesnį sprendimą apeliantui, šiuo atveju – ieškovei, laikytina, jog nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą buto rinkos vertę – 90 900 Eur.

Ieškovė nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kurioje buvo atsisakyta nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir prašo ieškovei priteisti 4/5 dalis turto.

CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.123 straipsnį, nurodęs, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-11-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K3-504-421/2016 ir joje nurodyta kasacinė praktika).

Ieškovė sprendimo dalį dėl nenukrypimo nuo lygių dalių principo skundžia remdamasi dviem pagrindais. Pirmuoju pagrindu ieškovė teigia, jog atsakovo turto slėpimas ir veikimas prieš šeimos interesus pripažintinas svarbia aplinkybe, kuri sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, antruoju pagrindu nurodo pažeistus sūnaus M. interesus.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 1/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovo vardu buvo įgyta 2003-12-19, atsakovui pasirašius buto priėmimo-perdavimo aktą pagal 2003-11-06 sutartį Nr. 03/305 (t. 1, b. l. 57-60). Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovo vardu registruota tik 1/3 dalis buto (duomenys neskelbtini) g., kitos 2/3 dalys buvo registruotos atsakovo tėvų vardu, o po tėvo mirties – nuo 2014-03-18 2/3 dalys buto registruotos atsakovo motinos L. P. vardu.

Pirmasis pagrindas, jog atsakovas butų (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. pirkimo-pardavimo sandorius sudarinėjo taip, kad būtų nuslėptas šeimos turtas, dėl ko turėtų būti nukrypta nuo lygių dalių principo, iš esmės atitinka CK 3.123 straipsnio 3 dalies pagrindus.

CK 3.123 straipsnio, kuriuo nustatomos dalintino turto dalys, 3 dalis nurodo, kad, jeigu ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę, tai, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, tokio sutuoktinio turto dalis gali būti sumažinama prarasto bendro turto verte. Ieškovė prašo nelygias turto dalis nustatyti įvertinant 1996 metais ar 2003 metais sudarytus sandorius. Tokios aplinkybės visiškai neatitinka CK 3.123 straipsnio 3 dalies nustatyto laiko apribojimo – iki vienerių metų iki turto padalijimo bylos iškėlimo, todėl nukrypimas nuo lygio dalių principo remiantis su butų pirkimo sandoriais susijusiomis aplinkybėmis, pagal CK 3.123 straipsnio 3 dalį negalimas.

Kada praleidžiamas CK 3.123 straipsnio 3 dalies terminas, asmuo gali reikšti reikalavimus, remdamasis CK 3.98 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą panaudojo tikslams, nesusijusiems su iš bendro turto vykdomomis prievolėmis, išskyrus atvejus, kai turtas panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. CK 3.98 straipsnio 1-3 dalyse nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės į kompensaciją privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006).

Nors ieškovė apeliaciniame skunde apeliuoja į aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose, tačiau pati nenurodo konkrečių aplinkybių, kuriomis ji norėtų pagrįsti savo reikalavimus. Ieškovės teiginiai yra abstraktūs, o jos pačios neveikimas, ginant savo teises, kelia abejonių dėl pozicijos pagrįstumo. Ieškovei apie tai, kad nekilnojamasis turtas buvo įsigytas ir sutuoktinio tėvų vardu buvo žinoma nuo pat buto (duomenys neskelbtini) g. pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo. 2016-05-10 vykusio teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog po minėto sandorio sudarymo dar pusę metų namuose matė dokumentus, kuriuose buvo nurodyta, jog atsakovui priklauso 1/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, manė, jog kadangi atsakovui priklauso dalis buto, tai laikė, kad buto dalis priklauso ir jai. Patikslintame ieškinyje ieškovė taip pat nurodė, jog apie 1/3 dalies, o ne viso buto, pirkimą žinojo (t. 2, b. l. 86). Ieškovė buto (duomenys neskelbtini) g. pirkimo-pardavimo sandorio neginčijo ir kompensacijos iš atsakovo už bendrosios jungtinės nuosavybės panaudojimą su šeimos poreikiais susijusiais tikslais nereikalavo.

Ieškovė konkrečiais duomenimis neįrodo, jog atsakovas bendrąja jungtine nuosavybės teise turimas lėšas padovanojo savo tėvams 2/3 dalių buto (duomenys neskelbtini) g. įsigijimui. Neaišku kokio dydžio bei iš kur gautas pajamas atsakovas galėjo panaudoti nekilnojamajam turtui tėvų vardu įsigyti. Šiuo metu nuo buto pirkimo praėjo daugiau nei dešimt metų. Nesutikdama su sandoriu, ieškovė turėjo pasidomėti, kodėl sutuoktinių vardu įgyta tik 1/3 dalis buto, reikšti pretenzijas atsakovui, inicijuoti teisminius procesus dėl tokio sandorio ginčijimo, tačiau to nedarė.

Ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo tėvų finansinės padėties. Visų pirma, teismas negali pasisakyti dėl į bylą neįtrauktų asmenų (CPK 14 straipsnio 3 dalis), o atsakovo motina L. P. nebuvo įtraukta nei atsakove, nei trečiuoju asmeniu. Antra, iš ankstesnės 1996-11-21 sudarytos buto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties (t. 1, b. l. 54-55) matyti, jog šį butą taip pat buvo įsigiję atsakovo tėvai. Ieškovė nurodo, kad ir šis butas realiai buvo įsigytas sutuoktinių lėšomis, tačiau byloje kokių nors konkrečių įrodymų nepateikia. Tai, kad butas (duomenys neskelbtini) g. buvo įsigytas atsakovo tėvų vardu, nesant priešingų įrodymų, rodo atsakovo tėvų pajamas bei ypatingai apsunkina ieškovės nurodytų aplinkybių dėl turto įsigijimo atsakovo pajamomis įrodinėjimą. Atsakovo tėvų finansinės padėties įrodinėjimas yra papildomo įrodinėjimo dalykas. Pirmiausia ieškovė turi bent iš dalies įrodyti, jog šalys kaip sutuoktiniai turėjo lėšų bendro turto – buto (duomenys neskelbtini) g., įsigijimui.

2003-11-06 sudaryta buto (duomenys neskelbtini) g. pirkimo-pardavimo sutartimi nurodyta, jog buto kaina 162 000 Lt, o G. P. sumokėjo 65 550 Lt. Tai patvirtina, kad atsakovo sumokėta pinigų suma yra didesnė nei buvo reikalinga mokėti už turto dalį. Ieškovės nuomone, atsakovas yra įgijęs 4,42 kv. m. didesnę buto dalį. Atsakovo sumokėtų pinigų panaudojimas sudarant galimybę atsakovo tėvams įsigyti didesnę buto dalį turto įsigijimui sudarytų galimybę ieškovei gauti kompensaciją CK 3.98 straipsnio tvarka, tačiau ieškovė tokios kompensacijos neprašo. Nuo buto (duomenys neskelbtini) g. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo yra praėję daugiau nei 10 metų, bet ieškovė jokių reikalavimų kitiems buto savininkams nereiškė.

Apeliaciniame skunde remiamasi CK 3.92 straipsnio 4 dalimi, tačiau ši norma taikoma sandoriams, susijusiems su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu. Byloje nagrinėjamu atveju bendrąja jungtine nuosavybe yra įgyta tik 1/3 dalis buto ir šia turto dalimi nebuvo disponuojama, jos statusas, kaip jungtinės sutuoktinių nuosavybės, neginčijamas. Kita buto dalis priklauso ne sutuoktiniams, o trečiajam asmeniui – atsakovo motinai. Taigi ginčo objektu gali būti keliamas tik bendrai sutuoktinių įgytų piniginių lėšų perleidimo atsakovo tėvams buto dalies įsigijimui klausimas.

Ieškovės nurodytos kitos aplinkybės dėl buto (duomenys neskelbtini) g. naudojimo tvarkos bei atsakovo motinos veiksmų skyrybų proceso eigoje nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą negali pakeisti. Turto naudojimo veiksmai bei pareiškimų institucijoms rašymas nuosavybės teisės atsiradimo bei pasibaigimo pagrindų neįtakoja.

Ieškovė pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad atsakovas tyčiniais veiksmais sumažino UAB „Aurea Porta“ pelną, dėl ko įmonė tapo bevertė ir ieškovė galimai neteko dalies dividendų, jeigu tokie būtų buvę išmokėti. Apeliaciniu skundu ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo motyvus tuo aspektu, kad byloje įrodymai, susiję su UAB „Aurea Porta“ ir UAB „Aurea Porta repro“ finansiniais pajėgumais nebuvo tirti arba įvertinti netinkamai. Įvertinęs skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės teiginiais dėl atsakovo nesąžiningumo valdant įmones UAB „Aurea Porta“ bei UAB „Aurea Porta repro“.

Visų pirma, pagal Akcinių bendrovių įstatymą (toliau – ABĮ) teisę priimti sprendimą išmokėti dividendus turi visuotinis akcininkų susirinkimas (ABĮ 59 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 60 straipsnio 2 dalis). Iš ieškovės pateiktų abiejų įmonių finansinių ataskaitų (nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos) už 2010 m.–2013 m. matyti (t. 1, b. l. 69, 75, 81, 88, 98), jog įmonės dividendų nemokėjo. Antra, ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kokia įmonės UAB „Aurea Porta“ akcijų vertė buvo iki 2012 m. ir po 2012 m., kai ieškovė inicijavo skyrybų procesą. Nesant tokių duomenų, teismas neturi galimybės palyginti ar įmonės vertė pakito. Trečia, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, jog vien ta aplinkybė, jog įmonės UAB „Aurea Porta“ pelnas krito, o naujai įsteigta įmonė UAB „Aurea Porta repro“ dirbo pelningai, savaime neįrodo atsakovo veiksmų neteisėtumo, siekiant sumažinti dalintiną šeimos turtą. Ieškovė neįrodinėjo atsakovo įtakos įmonių veiklai, t. y. ar atsakovas galėjo teisiškai įtakoti įmonių priimamus sprendimus, turėdamas tam tikrą akcijų skaičių (atsakovas turėjo 49 vnt. paprastųjų įmonės UAB „Aurea Porta“ akcijų, o UAB Aurea Porta repro“ akcijų neturėjo); ar atsakovas darė realią įtaką bendrovių veiklai bei jų priimamiems sprendimams. Vien ieškovės pateikti įmonių finansiniai dokumentai (t. 1, b. l. 66-101), nesant objektyvių įrodymų dėl konkrečios atsakovo įtakos bendrovių priimamiems sprendimams, nėra pagrindas pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais.

Iš apeliacinio skundo nėra aiški ieškovės pozicija, ko ji siekia įrodinėdama aplinkybę dėl UAB „Aurea Porta“ vertės sumažėjimo. Ieškovė neprašo kompensacijos iš atsakovo ar mažesnės turto dalies priteisimo atsakovui už dėl sutuoktinio aplaidumo negautas pajamas, nenurodo, kokios pajamos nebuvo gautos, nekelia reikalavimo pripažinti UAB „Aurea Porta repro“ akcijas dalintinu turtu. Visgi, nustačius, jog byloje nėra įrodytos faktinės įmonės UAB „Aurea Porta“ vertės sumažėjimo aplinkybės, nėra pagrindo įmonių veiklos aplinkybei teikti teisinę reikšmę.

Kolegija nesutinka ir su aplinkybe, jog teismas nevertino, ar ieškovės asmeninės nuosavybės teise turimas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra tinkamas gyventi. Byloje nėra duomenų apie tai, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būtų pripažintas avarinės būklės ar netinkamu naudoti, nėra duomenų ir apie tai, jog avariniu (ar netinkamu eksploatuoti) būtų pripažintas ir namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2014-11-12 išrašo duomenimis, butas esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo 2014-04-14 neterminuotai yra išnuomotas A. S. (t. 1, b. l. 44). Aukščiau nurodytos aplinkybės, paneigia apeliantės teiginį, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būklė yra prasta. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, fotonuotraukas (t. 4, b. l. 77-82). Pateiktos nuotraukos nepatvirtina aplinkybės, jog būstas yra netinkamas gyventi – bute yra būtiniausi patogumai, butas tvarkingas. Ta aplinkybė, jog butas yra mediniame name, arba tai, jog buto plotas yra mažesnis, nei iki šiol gyveno šalys, nesudaro teisinio pagrindo bei būtinybės nukrypti nuo lygių dalių padalijimo principo.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta aukščiau, apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu CK 3.123 straipsnio taikymu (dėl nukrypimo nuo lygių dalių turto padalijimo principo), pripažintini nepagrįstais bei nesudarančiais pagrindo taikyti CK 3.123 straipsnyje nurodytą išimtį nuo turto padalijimo lygiomis dalimis principo.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo įgytas abiejų sutuoktinių lėšomis, nes atsakovas apskritai neturėjo teisės įgyti šio žemės sklypo.

Ieškovės teisė įsigyti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g. kilo iš to, jog ji 1993-01-14 sutartimi asmeninės nuosavybės teise iki santuokos įsigijo 19,72 kv. m ploto butą (duomenys neskelbtini) g. Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g. ieškovė įsigijo pagal Vyriausybės 1993-07-21 nutarimą Nr. 550, kuriuo patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 6.1 punktas nustatė, jog ne aukciono tvarka, taikant nominalią žemės kainą, žemės sklypai parduodami piliečiams – privačių namų valdų savininkams – parduodami faktiško valdos dydžio žemės sklypai. Kadangi ieškovė buvo buto (duomenys neskelbtini) g. savininkė, tai asmeninės nuosavybės pagrindu ji įgijo teisę pirkti žemės sklypą.

Nors teisė pirkti žemės sklypą atsirado asmeninės teisės pagrindu, tačiau nuosavybė įgyta gyvenant santuokoje, todėl laikytina bendra sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnis). Atsakovas, tapęs ieškovės sutuoktiniu 1993-06-04, ir ieškovei įgijus savo vardu žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo žemės sklypo sutarties įregistravimo 1995-12-12, pripažintinas teisėtu dalies šio žemės sklypo savininku.

CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Teisėjų kolegija sutinka, jog skundžiamame sprendime nebuvo detaliai nurodytas turto balansas, nes nebuvo išdėstytas asmeninės nuosavybės teise sutuoktinių turimas turtas. Susipažinus su ieškovės patikslintu ieškiniu, atsakovo priešieškiniu bei ieškovės apeliaciniu skundu nustatyta, jog ginčo dėl turto balanso byloje nekilo, ginčas kilo dėl turto vertės. Dėl šios priežasties, vien dėl to, kad pirmosios instancijos teismas detaliai sprendime neišvardino turto balanso, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo (CPK 328 straipsnis)

Pagal bendrą taisyklę, nurodytą CPK 284 straipsnio 1 dalyje, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CK 3.117 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją, o pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. Sprendžiant priteistos kompensacijos, santuokos nutraukimo byloje, išdėstymo klausimą, būtina vadovautis ir CK 3.117 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu papildomu kriterijumi, reikalingu norint išdėstyti kompensacijos įvykdymą – prievolės įvykdymo užtikrinimu.

CK 4.147 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai, bei sandoriais. CK 3.71 straipsnio 1 dalis, numato galimybę santuokos nutraukimo atveju teismo sprendimu nustatyti uzufruktą į svetimą daiktą, t. y. jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai (analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 3.86 straipsnio 2 dalyje). Pagal CK 3.71 straipsnio 2 dalį ir CK 3.86 straipsnio 2 dalį uzufruktas nustatomas iki vaiko pilnametystės.

Atsakovas nesutinka su priteista 6 000 Eur neturtinės žalos suma ir laiko priteistos neturtinės žalos dydį neatitinkančiu teismų praktikos.

Byloje kilo ginčas dėl priteistinos neturtinės žalos, nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės, dydžio. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus.