Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolo protokolą atstovei L. C.,

dalyvaujant vertėjoms Alicijai Stančinskai, Galinai Tijūnėlinei., Erikai Tunčikienei

teismo posėdyje naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones (ZOOM platformą) išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. K., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimo kodekso (toliau ANK) 208 straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 9 dalį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2020 m. lapkričio 3 d., apie 20.50 val. iš Baltarusijos Respublikos į Medininkų kelio postą atvykęs vairuojamu tuščiu krovininiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), žodžiu deklaravo, kad negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už įvežimo normas, už kurias skaičiuojami importo muitai ir mokesčiai arba taikomi draudimai ir apribojimai, tačiau per Lietuvos Respublikos sieną, priekabos daiktadėžėse ir kabinoje slaptai gabeno nedeklaruotą šaldymo ir oro kondicianavimo mišinį – freoną 410A (45,2 kg) 4 balionus pakartotinai neužpildomose dujų talpykloje, kurių vertė 241, 82 Eur, tuo pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr.517/2014, kuris nustato draudimą pateikti rinkai, nurodytą 11 straipsnio 1 dalyje ir Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, 139 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas, t. y. padarė administracinius nusižengimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 9 dalyje.

S. K. posėdžio metu paaiškino, kad važiavo dviese su porininku A. G.. Nepamena ar nusižengimo metu jis buvo už vairo, ar jo porininkas. Patikslina, kad tuo momentu, kai kirto Baltarusijos sieną, už vairo buvo jis. Pripažįsta, kad tai buvo jų su porininku daiktai, nes jie sudėjo juos į priekabą. Po to, kai jis parodė automobilio daiktadėžes, jo paklausė, ką jis veža. Jis atsakė, kad balionus su freonu. Po to muitinės atstovė jam pasakė, kad tai yra uždraustos medžiagos vežimui į Lietuvos Respubliką. Nesakė, kad vežė balionus su freonu, nes nežinojo, kad tokio kiekio negalima vežti. Protokolą pasirašė, nes priėjo pamainos vyresnysis, kuris paaiškino, kad bus surašytas administracinis protokolas ir byla bus perduota nagrinėjimui teisme. Atsižvelgiant į tai, kad augina du nepilnamečius vaikus ir dėl pandemijos, prašo paskirtą baudą išdėstyti dalimis keliems mėnesiams, kadangi negali dabar nuvažiuoti į Vilnių ir padėti dirbti.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovė L. C. posėdžio metu parodė, kad protokolą surašė kita pareigūnė. Remiantis EP reglamentu įvežtas prekes gabenantis asmuo turi pateikti jas muitinei. S. K. atvyko į muitinį tikrinimą ir jo automobilyje buvo rasta 4 balionai su freonu. Asmuo jų nedeklaravo. Kai asmuo atvyksta į muitinį tikrinimą, privalo iškart deklaruoti gabenamas prekes. S. K. pripažino vairavęs transporto priemonę, iš to sprendžia, kad asmuo žinojo, jog gabena prekes, kurias būtina pateikti muitinei, tačiau to nepadarė. Asmuo neginčijo, kad gabenamos prekės priklauso ne jam. Tai patvirtina ir administracinio nusižengimo protokolą surašiusi pareigūnė. Prieštaravimo dėl surašyto administracinio nusižengimo protokolo S. K. nei žodžiu, nei raštu nepateikė, todėl muitinė mano, kad administracinio nusižengimo subjektas nustatytas teisingai. Muitinio tikrinimo metu S. K. nenurodė kito asmens, kuriam galėtų priklausyti gabenamos prekės. Atsižvelgiant administracinį nusižengimą padariusio asmens asmenybę, jo pobūdį bei padarymo aplinkybes, Vilniaus teritorinė muitinė teismo prašo, skirti nuobaudą sankcijos normos ribose bei konfiskuoti kontrabandos daiktus.

Liudytoja V. M. posėdžio metu parodė, kad 2020 m. lapkričio 3 d. buvo paskirta dirbti į atvykstančių transporto priemonių muitinį tikrinimą. Darbo metu į pirminio tikrinimo vietą atvyko vilkikas „(duomenys neskelbtini)“. Vairuotojas pateikė dokumentus – vilkiko priekabos registracijos liudijimą ir savo pasą. Prieš pirminį tikrinimą, vairuotojo buvo paklausta kiek alkoholinių gėrimų ar cigarečių jis gabena ir ar turi kitų deklaruojamų, ar draudžiamų į Lietuvos Respubliką įvežti daiktų. Jis atsakė, kad įvežimo normų neviršija ir kitų deklaruojamų ar draudžiamų į Lietuvos Respubliką įvežti daiktų neturi. Pradėjo mašinos fizinį tikrinimą. Apžiūrėjus priekabas ir daiktadėžes, buvo rasti keturi balionai su freonu. Tikrinime dalyvavo dar vienas asmuo, važiavęs kartu su S. K., tačiau neprisistatė. Balionai su freonu buvo paimti, o S. K. buvo įspėtas, kad tokiose talpose freono į Lietuvos Respubliką įvežti negalima. S. K. buvo įspėtas dėl administracinio nusižengimo protokolo ir paklausta ar rašys pasiaiškinimą raštu. Rašyti pasiaiškinimą atsisakė. Tada buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Dokumentus pateikė S. K., kaip mašinos vairuotojas. Kai atliko muitinį tikrinimą, asmuo, važiavęs kartu su S. K., buvo prie automobilio. S. K. deklaravo, kad negabena neleistinų prekių. S. K. nebuvo nustebęs, kai ji rado balionus su freonu.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Teismas išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, institucijos paaiškinimus, liudytojos parodymus bei ištyręs rašytinę bylos medžiagą daro neabejotiną išvadą, S. K. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 208 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 9 dalyje.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigė, jog muitinės patikrinimo metu vilkiko daiktadėžėse ir kabinoje rastas kiekis šaldymo ir oro kondicianavimo mišinio - freono priklausė jam su porininku, nes kaip paaiškino posėdžio metu būtent jie sudėjo juos į priekabą, tačiau muitinės pareigūnui jis nesakė, kad vežė balionus su freonu, nes nežinojo, kad tokio kiekio negalima vežti. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčijo to fakto, kad gabenamos prekės priklausė ne jam, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad S. K. yra tinkamas atsakomybės subjektas.

2014-04-16 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 842/2006, 11 str. 1 d. nustatyta, kad III priede išvardytus produktus ir įrangą, išskyrus karinę įrangą, draudžiama pateikti rinkai nuo tame priede nurodytų datų; jos atitinkamais atvejais diferencijuojamos atsižvelgiant į šiuose produktuose ir įrangoje esančių fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų rūšį arba visuotinio atšilimo potencialą. III priedo 1 p. nustatyta, kad nuo 2007 m. liepos 4 d. yra draudžiamos tiekti rinkai pakartotinai neužpildomos fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų talpyklos, naudojamos šaldymo, oro kondicionavimo arba šilumos siurblių įrangai, gaisro gesinimo įrangai arba skirstomiesiems įrenginiams aptarnauti, techniškai prižiūrėti ar užpildyti arba skirtos naudoti kaip tirpikliai.

Teismas pažymi, jog Europos Parlamento ir Tarybos 2013-10-09 Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo. Tai reiškia, kad visas įvežamas prekes asmenys privalo pateikti muitinės kontrolei, t. y. deklaruoti net ir tas, kurios neapmokestinamos muito mokesčiais. Bet kuris prekes įvežęs asmuo ar asmuo, kuris prisiima atsakomybę už prekių gabenimą po to, kai jos buvo įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją, tampa atsakingu už nurodytos pareigos vykdymą. Šiuo atveju S. K. pripažino vairavęs transporto priemonę, ja vairuodamas kirto Baltarusijos Respublikos sieną ir nors nepamena ar nusižengimo metu, t.y. atvykus į Medininkų kelio postą jis buvo už vairo, tačiau asmuo žinojo, jog gabena prekes, kurias būtina pateikti muitinei, tačiau to nepadarė.

Teismų praktikoje pažymima, kad jeigu asmuo neteisėtai gabena talpas su freonu, tačiau jas deklaruoja ir pateikia muitinės kontrolei, jo veika turi būti kvalifikuojama tik pagal ANK 309 straipsnio 9 dalį, kuri yra speciali teisės norma veikai – tokių produktų pateikimui rinkai, kuri uždrausta pagal 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 842/2006, 11 straipsnio 1 dalį. Tuo atveju, kai asmuo neteisėtai gabena talpas su freonu ir kitas prekes, tačiau jų nedeklaruoja (nepateikia muitinės kontrolei ar kitaip išvengia muitinės kontrolės), jo veika turi būti kvalifikuojama tiek pagal ANK 208 straipsnio atitinkamą dalį (pagal gabenamų daiktų vertę) kaip kontrabanda, tiek ir pagal ANK 309 straipsnio 9 dalį, tai yra kaip šių nusižengimų ideali sutaptis

Taigi, aptartų duomenų visuma patvirtina, kad S. K. 2020 m. lapkričio 3 d., apie 20.50 val. iš Baltarusijos Respublikos į Medininkų kelio postą atvykęs vairuojamu tuščiu krovininiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), žodžiu deklaravo, kad negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už įvežimo normas, už kurias skaičiuojami importo muitai ir mokesčiai arba taikomi draudimai ir apribojimai, tačiau per Lietuvos Respublikos sieną, priekabos daiktadėžėse ir kabinoje slaptai gabeno nedeklaruotą šaldymo ir oro kondicianavimo mišinį – freoną 410A (45,2 kg) 4 balionus pakartotinai neužpildomose dujų talpykloje, kurių vertė 241, 82 Eur, tuo pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr.517/2014, kuris nustato draudimą pateikti rinkai, nurodytą 11 straipsnio 1 dalyje ir Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, 139 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas. Todėl S. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 208 straipsnio 1 dalį ir 309 straipsnio 9 dalį.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo

S. K. atsakomybę lengvinti aplinkybė ta, kad jis pripažino savo kaltę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes, pobūdį, pavojingumą aplinkos apsaugai, visuomenei ir valstybės ekonomikai, kontrabanda gabentų prekių kiekį (4 vnt. pakartotinai neužpildomų dujų talpyklų su freonu 410A (45,2 kg) ir vertę (241,82 Eur), į pažeidėjo asmenybę, kuris administracine tvarka Lietuvoje nebaustas. Minėto pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, prašo atsižvelgti į tai, kad augina du nepilnamečius vaikus, kad pandemija, negali nuvažiuoti į Vilnius dirbti. Taip atsižvelgtina į tai, jog yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina straipsnių sankcijose, numatytos minimalios baudos, kurios bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsniu.

Posėdžio metu administracinė atsakomybėn traukiamas asmuo prašė baudos mokėjimą išdėstyti dalimis.

Pagal ANK 675 str. 3 dalį, teismas atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas prašė išdėstyti baudos mokėjimą. Teismas, priimdamas sprendimą, turi įsitikinti duomenų tikrumu, tačiau nagrinėjamu atveju nepateikta jokių duomenų galinčių suteikti informacijos apie finansinę padėtį, kuri leistų teismui spręsti, kad S. K. per nurodytą 40 kalendorinių dienų terminą neišgalės sumokėti jam paskirtos baudos. Taigi, konstatuotina, kad byloje nėra pateikta išsamių duomenų, leidžiančių teismui konstatuoti administracinėn atsakomybėn traukiamo S. K. realią sunkią turtinę padėtį, todėl teismas neturi pagrindo taikyti ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatos, dėl to prašymas netenkintinas, o išaiškintina, jog po nutarimo priėmimo S. K. dėl baudos išdėstymo turi teisę kreiptis mokesčių administravimo nustatyta tvarka.

Kadangi byloje leistinomis priemonėmis įrodyta, jog S. K. į Europos Sąjungos narės Lietuvos Respublikos teritoriją krovininio automobilio priekabos daiktadėžėse ir kabinoje slaptai įvežė pakartotinai neužpildomas dujų talpyklas su freonu 410A, kuris yra uždraustas, todėl jo veika teisingai yra kvalifikuojama būtent pagal ANK 208 straipsnio 1 dalį ir 309 straipsnio 9 dalį. ANK 208 straipsnio 1 dalis ir ANK 309 straipsnio 9 dalis numato privalomą administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą – nagrinėjamu atveju 4 vnt. pakartotinai neužpildomų dujų talpyklų su freonu 410A (45,2 kg).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

S. K. (S. K.), pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 208 straipsnio 1 dalyje ir ANK 309 straipsnio 9 dalyje ir skirti:

pagal ANK 208 straipsnio 1 dalį – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą;

pagal ANK 309 straipsnio 9 dalį – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą ir konfiskuoti 4 vnt. pakartotinai neužpildoma dujų talpyklų su freonu 410A (45,2 kg).

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, galutinę nuobaudą S. K. skirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą ir konfiskuoti 4 vnt. pakartotinai neužpildomas dujų talpyklas su freonu 410A (45,2 kg).

Išaiškinti S. K., kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti S. K., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.