Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei I. M., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės I. M. priešieškinio pareiškimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikiančios institucijos Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas V. T. nurodė, kad šios bylos nagrinėjimo metu skyrius tikrino ieškovo ir atsakovės gyvenimo ir buities sąlygas. Tiek Kelmės raj. VTAS, tiek Radviliškio raj. VTAS pateikė gyvenimo ir buities aktus, iš kurių matosi, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė turi tinkamas gyvenimo sąlygas, vaikas puikiai galėtų gyventi tiek su vienu, tiek su kitu iš tėvų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad mažametis vaikas nuo 2010 m. pavasario gyvena su mama, darytina išvada kad ir toliau tikslinga Ž. M. gyvenamąją vietą nustatyti su mama I. M., priteisti iš L. M. išlaikymą dukrai, o atsakovę nustatyti vaiko išlaikymui gautų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinys tenkintini iš dalies.

Civiliniame procese faktinėms aplinkybėms nustatyti taikomas įrodymų pakankamumo principas, pagal kurį faktas konstatuojamas buvęs įvykęs, jeigu byloje surinkti įrodymai liudija apie didesnę tikimybę jį buvus, negu jį nebuvus. Tai konstatuojama vertinant visų byloje surinktų įrodymų visumą, taikant CPK 185 straipsnyje nurodytus įrodymų vertinimo principus.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. M. ir I. M. 2008 m. gruodžio 20 d. sudarė santuoką, kurią įregistravo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 4). Gyvenant santuokoje, 2009 m. balandžio 12 d. jiems gimė duktė Ž. M. (t. 1, b.l. 6).

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 str. nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata, kuri nesutampa su CK 6.248 straipsnyje pateikta kaltės samprata. CK 3.60 str. 2 dalis yra specialioji norma, palyginti su CK 6.248 straipsniu. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip santuokinių pareigų, numatytų CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose, pažeidimą iš esmės. Būtent lojalumo pareigos, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitų pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje. Asmuo, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 str., privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę.

Ieškovas, prašydamas nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl atsakovės I. M. kaltės, paaiškino, kad jis lankydavo atsakovę ligoninėje jai sergant depresija, tačiau vėliau atsakovė to nebenorėjo, be to, ieškovui ligoninėje nebeteikė ir informacijos apie ieškovės sveikatą. Ieškovo teigimu, atsakovės kaltė dėl santuokos nutraukimo pasireiškė tuo, kad ji simuliavo ligą, be to, klausė savo sesers ir motinos, tačiau ieškovo nuomonė visais klausimais jai nebuvo svarbi. Atsakovės teigimu, ieškovas neleido jai bendrauti su mama, seserimi, vadino ją įžeidžiančiais žodžiais: „gegute“, „durne“. Liudytoja N. M. parodė, kad šalių santykiai pablogėjo tuo metu, kai jų dukrai Ž. buvo beveik metai laiko. Liudytoja apklausta R. D. patvirtino, kad sutuoktiniai Indra ir L. M., atvykę aplankyti pas N. M. savo dukters, tarpusavyje bendraudavo gražiai. Liudytoja J. M.-B. parodė, kad jos brolis L. M. norėjo bendrauti su Indra jai susirgus, ją lankyti, tačiau atsakovės sesuo neleido jam to daryti. Jos teigimu, sutuoktinių santykiai pablogėjo prasidėjus skyrybų procesui. Liudytoja apklausta G. L., atsakovė sesuo, parodė, kad ieškovas konfliktavo su atsakove, jos seserimi ir mama dėl to, kad jos per daug „kišasi“ į jų gyvenimą. Liudytoja V. G. teigia, kad ieškovas yra konfliktiška asmenybė, jos dukrą I. M. vadino įžeidžiančiais žodžiais.

CK 3.27 str. 1 dalyje įtvirtintos teisinės sutuoktinių pareigos vienas kitam, kurios kartu yra ir moralinės jų pareigos. Čia nurodyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti vienas kitą moraliai ir materialiai. Lojalumas reikalauja iš sutuoktinių abipusio pasitikėjimo vienas kitu, visiško atvirumo. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu, nedaryti psichologinio spaudimo. Moralinė ir materialioji parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine, psichologine, dvasine būkle. Šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų pagrindu, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad abu sutuoktiniai M. nebuvo lojalūs vienas kitam, nerodė vienas kitam pasitikėjimo, negerbė vienas kito, nerėmė vienas kito moraliai. Nors atsakovė nurodė, kad jos liga paaštrėjo dėl ieškovo kaltės, teismas su tokiu ieškovės argumentu nesutinka. Tiek ieškovas nurodė, tiek ir liudytoja J. M.-B. patvirtino, kad L. M. rūpinosi I. M. jai sergant, lankė ją ligoninėje, tačiau pati I. M. jam uždraudė tai daryti, netgi gauti pas gydantį gydytoją informaciją apie jos ligos eigą. Atsakovei I. M. susirgus (t. 1, b.l. 31, 46, 80), atsakovas pasirūpino jų dukros Ž. priežiūra, nuveždamas ją prižiūrėti savo mamai N. M., nes pats dėl darbo auginti dukros ir ja rūpintis negalėjo, lankė dukrą savaitgaliais. Pati atsakovė yra konfliktiška ir toks jos elgesys, kaip patvirtino liudytojais apklausti V. S. ir L. Š., nebuvo iššauktas depresijos, priešingai – savo elgesį ji galėjo kontroliuoti. Aplinkybė, jog ieškovas kaip priekaištą atsakovei nurodė tai, kad jos sesuo ir mama per daug kišasi į sutuoktinių gyvenimą, negali būti laikoma ieškovo kaltės įrodymu dėl santuokos iširimo. Kaip nurodė dauguma apklaustų liudytojų, sutuoktinių santykiai smarkiai pablogėjo tuo metu, kai ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutrūkimo. Todėl, teismo nuomone, atsakovės liga nepateisina jos elgesio skyrybų proceso eigoje, kuomet jie abu, net ir institucijos atstovo akivaizdoje, konfliktuodami įžeidinėjo vienas kitą, nerodė vienas kitam pagarbos, nebuvo lojalūs (t. 1, b.l. 130).

Išanalizavęs byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad I. M. ir L. M. santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Laikytina, kad šeima iširusi, sutuoktinių santykių nebeįmanoma atstatyti, todėl ieškovo ir atsakovės reikalavimai tenkintini iš dalies, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61). Konstatavus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės reikalavimas dėl 4400,00 Lt neturtinės žalos iš ieškovo priteisimo atmestinas, nes tokiu atveju CK 3.70 straipsnio 2 dalis, numatanti neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimą, netaikoma.

Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, ieškovo ir atsakovės nuomonę, atsakovei paliktina santuokinė M.s pavardė (CK 3.69 str.).

Nutraukus santuoką yra spręstini kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai.

Šalys išlaikymo vienas iš kitos priteisti neprašo.

Šalys nurodė, kad kreditorių neturi.

Ieškovas prašo nepilnametės dukros Ž. M. gyvenamąją vietą nustatyti su jos tėvu L. M., o atsakovė prašo teismo nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja, jos mama. Šeimos aplankymo aktai (t. 1, b.l. 116, 117, 153, 180-181) patvirtina, kad šalių dukters Ž. gyvenamosios sąlygos yra tinkamos tiek pas ieškovą, tiek ir pas atsakovę. Ieškovo, atsakovės paaiškinimai, išrašas iš medicininių dokumentų (t. 1, b.l. 75-76, 150) patvirtina, kad laikotarpiu, kuomet atsakovė sirgo, dukters sveikata rūpinosi ieškovas, vėliau, dukrai gyvenant kartu su jos mama, Ž. sveikata rūpinasi atsakovė. Teismas atsižvelgia į išvadą teikiančios institucijos nuomonę, kad tokio amžiaus mergaitės ryšys su mama yra stipresnis, bei į tai, kad atsakovė I. M. dukra rūpinasi, ją augina ir prižiūri nuo 2010-05-17 d., kuomet šioje civilinėje byloje buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė ir dukters Ž. laikinoji gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jos mama, atsakove (t. 1, b.l. 99-101), nepilnametės Ž. M. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove I. M. (CK 3.169 str., 3.174 str). Tai, teismo nuomone, atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, į tai, kad ieškovė darbovietėje buvo charakterizuojama teigiamai (t. 1, b.l. 68), duomenų apie tai, kad atsakovė netinkamai rūpinasi dukra, išvadą teikianti institucija neturi, liudytoja L. Š., atsakovės gydytoja, nurodė, kad atsakovė gali rūpintis savo dukra, ją auginti, teismas laiko, kad atsakovė užtikrins tinkamą dukters priežiūrą, jos auklėjimą, sudarys tinkamas sąlygas vaikui augti ir tobulėti, rūpinsis jos sveikata, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su mama I. M.. Ieškovo ieškinio reikalavimas dėl Ž. M. gyvenamosios vietos nustatymo su juo, ieškovu, atmestinas.

Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, spręstinas išlaikymo vaikui priteisimo iš ieškovo klausimas. Atsakovė išlaikymą dukrai iš ieškovo prašo priteisti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Šalys teismo posėdžio metu pripažino, kad jų nepilnametės dukters išlaikymui kas mėnesį reikalinga suma yra 800 Lt. CK 3.192 str. numato, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi (CK 3.156 str.). Todėl, vadovaujantis CK 3.194 str. 1 d., iš ieškovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui Ž..

CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šią asmeninę įstatyminę pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus tėvai privalo įgyvendinti sąžiningai, nepiktnaudžiauti CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintu proporcingumo principu, suteikiančiu teisę reikalauti, kad priteisiant išlaikymą nepilnamečiams, būtų atsižvelgiama į jų turtinę padėtį ir dirbtinai nebloginti savo turtinės padėties. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog jis turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S.; Nr. 3K-3-259/2004; kategorija 72.2). Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d. irgi numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, doroviniam, ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Orientaciniu kriterijumi LR teisinėje praktikoje, nustatant išlaikymo vaikui dydį, laikytinas minimalios mėnesio algos dydis (MMA), kuris šiuo metu siekia 800 Lt. Teismas laiko, jog šalių nurodyta išlaikymui reikalinga 800 Lt suma yra protinga ir pagrįsta. Spręstinas klausimas, kokio dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui gali teikti kiekvienas iš tėvų, nes pagal CK 3.192 straipsnio 3 d. išlaikyti nepilnametį vaiką yra įpareigoti abu vaiko tėvai. Pažyma apie darbo užmokestį (t. 1, b.l. 15) patvirtina, kad ieškovo gaunamą darbo užmokestį, jam dirbant UAB „HAMPIDJAN BALTIC“ sudarė apie 1670 Lt. Tačiau dėl to, kad dirbo su chemija, turėjo sveikatos problemų, iš darbo išėjo savo noru. Pažymos patvirtinančios, kad dėl sveikatos būklės jis negalėjo likti ankstesnėje darbovietėje, ieškovas pateikti negalėjo. Šiuo metu, kaip nurodė ieškovas, jis yra registruotas darbo biržoje, ieško darbo, jo gaunamas pajamas per mėnesį sudaro apie 650,00 Lt nedarbo draudimo išmoka (t. 1, b.l. 183). Atsakovės teigimu, jos gaunamas išmokas, jas sumažinus, sudaro apie 725 Lt (t. 1, b.l. 91-92). Šalys nekilnojamojo turto neturi (t. 1, b.l. 16, 17). Šalių paaiškinimai patvirtina, kad rūpinimosi, auginimo, auklėjimo dukra Ž., jos sveikatos priežiūros našta tenka atsakovei I. M., todėl jos galimybės užsidirbti lėšų tiek nepilnamečiam vaikui išlaikyti, tiek ir sau pragyvenimui, yra mažesnės, nei ieškovo. Ieškovas iš gerai apmokamo darbo UAB „HAMPIDJAN BALTIC“ išėjo savo noru, įrodymais nepagrindė jo nurodytos aplinkybės, kad dirbti nurodyto darbo jis negalėjo dėl sveikatos problemų, todėl teismas laiko, kad jis sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį. Todėl iš ieškovo nepilnametės dukters Ž. išlaikymui priteistina po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškelimo iki dukters pilnametystės. Ieškovo reikalavimas priteisti išlaikymą iš atsakovės nepilnametei dukrai atmestinas.

CK 3.185 str. numato, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas. I. M. skirtina tvarkyti nepilnametės dukros Ž. M. išlaikymui skirtinas pinigines lėšas uzufrukto teise nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės, įpareigojant ją šias lėšas naudoti išskirtinai vaiko interesais (CK 3.203 str. 1 dalis).

Ieškovas prašo priteisti atsakovei santuokoje šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą – stalą, kėdę darbui su kompiuteriu, spausdintuvą ir skalbimo mašiną, jei šalių nepilnametės dukros Ž. M. gyvenamąją vietą teismas nuspręstų nustatyti su jos mama I. M.. Atsakovė I. M. tokia ieškovo prašymui neprieštaravo, todėl, atsižvelgiant į tai, kad su atsakove lieka gyventi nepilnametė dukra Ž., šis ieškovo reikalavimas tenkintinas, šalių santuokoje įgytas kilnojamasis turtas priteistinas atsakovei (CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d.).

Kadangi ieškovo ir atsakovės neturtinio pobūdžio reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės tenkintini iš dalies, reikalavimai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam prieisimo yra išvestiniai iš šio reikalavimo, todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinio turtinio pobūdžio reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto priteisimo atsakovei tenkintinas pilnai, o atsakovės turtinio pobūdžio reikalavimas dėl neturtinės žalos – 4400,00 Lt priteisimo iš ieškovo atmestinas, laikytina, kad civilinė byla išspręsta ieškovo naudai, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinos 2000,00 Lt jo turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 str. 1 d. 6 p., 98 str., t. 1, b.l. 160), valstybei – 24,35 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Ieškovei grąžintini 50,00 Lt, sumokėti paduodant teismui patikslintą priešieškinio pareiškimą, kurį žodine 2010-12-28 d. nutartimi teismas atsisakė priimti (CPK 87 str. 1 d. 3 p., t. 2, b.l. 13).

Vadovaujantis 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro Įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, įvertinus bylos sudėtingumą, maksimalius užmokesčio dydžius, ieškovo išlaidos advokato pagalbai nelaikytinos per didelėmis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., 385 str., 307 str.1 d., teismas

nusprendė:

Ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti L. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir atsakovės I. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą 2008 metų gruodžio 20 d. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovui paliekant pavardę – „M.“, atsakovei paliekant pavardę – „M.“.

Nustatyti nepilnametės dukros Ž. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos mama I. M., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo L. M., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai Ž. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), po 400 litų (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-03-22 iki jos pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę I. M. paskirti nepilnametės Ž. M. lėšų ir turto tvarkytoja uzufrukto teise.

Santuokoje įgytą turtą – stalą, kėdę darbui su kompiuteriu, spausdintuvą ir skalbimo mašiną priteisti atsakovei I. M..

Likusioje dalyje ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės I. M. ieškovui L. M. 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų, 00 ct) išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovės I. M. valstybei 24,35 Lt (dvidešimt keturis litus, 25 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių m. CMS santuokos nutraukimui užregistruoti.

Sprendimo nuorašą po įsiteisėjimo išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registrui.