- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-20
- Bylos Nr.
- 1A-52-309-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Vaclovas Iždonas
- Nuteistasis
- L., L. N.
- Advokatai
- Vytautas Juozelaitis
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. N. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2010-11-08 nuosprendžio, kuriuo:
pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, prie kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str., 1 d., 4 d., 9 d., pridėta Akmenės rajono apylinkės teismo 2010-04-08 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis, ir galutinė bausmė L. N. paskirta - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010-03-22 iki 2010-05-22 ir nuo 2010-10-03 iki 2010-11-08.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. N. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2007 m. birželio mėn. iki 2007 m. gruodžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) P. J. g. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad pats yra užsikrėtęs ŽIV infekcija (2001-12-22 L. N. kraujo ėminyje rasti ŽIV infekcijos antikūniai) intymių santykių metu užkrėtė ŽIV infekcija (žmogaus imunodeficitinio viruso infekcija) nukentėjusiąją L. N., t. y. taip tyčia susargdino L. N. sunkia nepagydoma liga ŽIV infekcija, sukėlusią sunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, jis nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 21 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini) J. J. g. (duomenys neskelbtini), mažamečiui savo posūniui O. G., gim. (duomenys neskelbtini), telefono kroviklio laidu sudavė į dešinę plaštaką, sėdmenis, dešinę šlaunį, bendrai ne mažiau 8 kartų, ir vieną kartą sudavė plaštaka į veidą, tuo padarydamas mažamečiui nukentėjusiajam O. G. veido ir dešinės plaštakos sumušimus, kraujosruvas dešinėje plaštakoje, abiejuose sėdmenyse, odos nubrozdinimus dešinėje šlaunyje, t. y. padarydamas sužalojimus sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis L. N. prašo į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, kurį jis atliko pagal 2010-04-08 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendį bei sušvelninti paskirtą bausmę. Skunde nurodo, kad savo kaltę pripažino visiškai, jog gailisi. Taipogi nurodo, jog teismas subendrindamas bausmes neįskaičiavo laiko, kurį jis buvo suimtas nuo 2009-10-23 iki 2009-12-02.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį L. N. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė iš dalies paties nuteistojo, nukentėjusiosios L. N., liudytojos M. R., mažamečio liudytojo O. G. parodymais, užkrečiamų ligų ir AIDS centro raštu, specialisto išvada.
Nuteistasis savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų bei jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo ribų.
Dėl paskirtos bausmės ir kitų nuteistojo skundo argumentų.
Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. N. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir paskirdamas subendrintą bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, skirdamas nuteistajam bausmes, atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė vieną tyčinį sunkų ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimus, nusikalto būdamas anksčiau ne kartą teistas, neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl Lietuvos Respublikos BK 27 str. prasme yra laikomas recidyvistu.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., apylinkės teismas pripažino dvi L. N. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei pačios nukentėjusiosios rizikingą elgesį, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., apylinkės teismas pripažino vieną L. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.
Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad L. N. už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, kuri savo dydžiu yra žymiai mažesnė negu Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis – 5 metai 1 mėnuo 15 dienų), o už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių, kuri savo dydžiu nors nežymiai, tačiau yra taipogi mažesnė negu Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis – 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), todėl nuteistajam paskirtos bausmės nelaikytinos per griežtomis.
Nuteistojo skunde nurodytas prašymas į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, kurį jis atliko pagal 2010-04-08 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendį, atmestinas. Iš bylos duomenų matyti, kad L. N. nevykdant teismo paskirto įpareigojimo – gyventi (duomenys neskelbtini), savavališkai išvykus iš gyvenamosios vietos ir pasislėpus nuo teismo, Akmenės rajono apylinkės teismo 2010-08-11 nutartimi anksčiau jam skirta kardomoji priemonė buvo pakeista į suėmimą ir buvo paskelbta jo paieška. Toliau pagal baudžiamosios bylos medžiagą seka, kad jis buvo sulaikytas 2010-10-03, po ko Akmenės rajono apylinkės teismo 2010-10-04 nutartimi jam buvo palikta Akmenės rajono apylinkės teismo 2010-08-11 nutartimi paskirta kardomoji priemonė suėmimas, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2010-10-03 (2 t., b. l. 82). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, jog Akmenės rajono apylinkės teismo 2010-04-08 nuosprendžiu L. N. buvo palikta kardomoji priemonė – namų areštas, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus turėjo būti pakeista į suėmimą, tačiau minėtas nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka ir išnagrinėtas buvo 2010-09-30 (2 t., b. l. 88-92), kada ir įsiteisėjo. Taigi atsižvelgiant į paminėtą bei į tai, kad L. N. buvo pasislėpęs nuo teismo ir buvo paskelbta jo paieška Akmenės rajono apylinkės teismo 2010-04-08 nuosprendis nebuvo vykdytinas, todėl nėra pagrindo nuteistajam L. N. į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės laiką pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2010-04-08 nuosprendį, kadangi faktiškai, kaip jau minėta, minėtas nuosprendis dar nubuvo vykdytinas. Tuo pačiu atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad jį sulaikius 2010-10-03 ir Akmenės rajono apylinkės teismo 2010-10-04 nutartimi jam palikus Akmenės rajono apylinkės teismo 2010-08-11 nutartimi paskirtą kardomąją priemonę suėmimą, šis jo suėmimo laikotarpis, t. y. nuo 2010-10-03 iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. 2010-11-08 buvo įskaitytas į bausmės laiką, kaip laikas išbūtas sulaikyme ir suėmime, ką patvirtina skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis.
Apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad savo kaltę pripažino visiškai, jog gailisi, jau yra įvertinti pirmosios instancijos teismo, kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl apeliacinės instancijos teismas tais pačiais pagrindais negali mažinti bausmės dydžių nuteistajam.
Taip pat nepagrįstas nuteistojo skundo argumentas, kad teismas subendrindamas bausmes neįskaičiavo laiko, kurį jis buvo suimtas nuo 2009-10-23 iki 2009-12-02. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik 2010-03-01 (1 t., b. l. 4), o iš paminėto seka, kad šioje byloje apeliantas nebuvo sulaikytas jo nurodytomis datomis. Be to, paminėtina ir tai, jog Akmenės rajono apylinkės teismo 2010-04-08 nuosprendžiu nuteistajam L. N. į bausmės laiką jau buvo įskaičiuotas sulaikyme ir suėmime išbūtas nuo 2009-09-24 iki 2009-11-12, todėl aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės – antrą kartą įskaičiuoti apelianto suėmime ir sulaikyme išbūtą laiką į bausmės laiką.
Įvertinusi visas minėtas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas visiškai teisingai paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmes bei tinkamai įskaitė į bausmės laiką apelianto laiką išbūtą sulaikyme ir suėmime, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistojo padarytų nusikaltimo tyčios turinį, bei pagrįstai jo veikas kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, bet atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes bei galutinę subendrintą bausmę, todėl švelninti ją apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo L. N. apeliacinį skundą atmesti.