Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą- (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. lapkričio 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį - 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti mokslus. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu skirta galutinė - 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti mokslus, teistumas išnykęs;

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. Z. 2023 m. (duomenys neskelbtini) d. apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdamas D. Ž. už nugaros, tyčia ranka sudavė jam vieną smūgį į dešinės pusės veido sritį, ko pasekoje D. Ž. nugriuvus pradėjo jį smaugti rankomis. Tokiais savo veiksmais sukėlė D. Ž. fizinį skausmą ir padarė odos nubrozdinimus veide, sukėlusius jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. liepos 11 d. specialisto išvadoje Nr. G1393/2023(02) nurodyta, kad D. Ž. konstatuota odos nubrozdinimas veide. Sužalojimai padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktais. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti 2–5 parų laikotarpyje iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamojo nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų, galėjo būti padaryti vienmomentiškai. Nustatyti tiriamojo padėties traumos metu nėra galimybės. Konstatuoti sužalojimai griuvimui nebūdingi. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu D. Ž. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 71–73).

Antro įrašo pavadinimas IMG_9461. Atidarius įrašą, matoma, kad jis filmuojamas patalpoje, tamsiu paros metu, matoma įvairiaspalvių lempų šviesa, muzikos nesigirdi. Fone girdimi žmonių balsai, ekrane matomas G. Z., kuris veržiasi eiti į priekį, tačiau mergina trumpa rožine suknele, ilgais palaidais plaukais jį stumdo atgal, už merginos matomas vyras baltos spalvos marškiniais. Kameros vaizdas pasisuka šiek tiek į dešinę, tada matoma, kaip mergina rožine suknele prieina prie DJ pulto ir prašo paleisti muziką, girdima kaip E. M. atsako „ne, dabar jokios muzikos nebus, čia yra agresija“, tuo pat metu matoma kaip merginai už nugaros esantis G. Z., kuris eina į priekį ir sako žodį „pydere“ (tikėtina, šiuo metu įvyksta liudytojo K. G. apklausoje minėtas G. Z. smūgis K. G. į veidą), tuomet aplink atsiranda daug žmonių, kurie laiko G. Z., vienas iš jų - D. Ž., kuris ranka iš užnugario apglėbia G. Z. kaklą, ir bando jį patraukti į šalį (foto Nr. 1). Vykstant minėtam veiksmui, šone matomas N. Z., kuris laiko iškėlęs prieš save telefoną, kurio kamera atsukta į minėtus žmones (foto Nr. 2). Žmonėms truputį prasiskirsčius, matoma kaip D. Ž. toliau laiko G. Z. už kaklo. Fone didelis triukšmas, nes daug žmonių šūkauja, girdimi įvairūs balsai. Tada matoma, kaip D. Ž., belaikydamas G. Z. už kaklo, priartėja prie N. Z., ir paguldo G. Z. ant žemės. Po to N. Z. puola prie gulinčio D. Ž. ir jam smūgiuoja, po to pasigirsta riksmai „baikit, baikit“, pripuola daug įvairių žmonių, kurie juos bando išskirti, tada pasimato, kad ant žemės guli D. Ž., kuris nejuda, o N. Z. rankomis apglėbęs jo kaklą, jį smaugia (foto Nr. 3). Pasigirsta moterų klyksmai, vyrų balsai, į vieną krūvą vėl pribėga daug žmonių, kurie bando išskirti besimušančius, grumiasi tarpusavyje, ir tranko vieni kitus. Žmonėms prasiskirsčius, matomas ant žemės gulintis D. Ž., kuris guli užsimerkęs, nejuda. Šalia jo sutuoktinė N. Ž., kuri šaukia „kvieskit greitąją“ (foto Nr.4). Po to D. Ž. pradeda judėti, draugai jam padeda atsistoti. Po to įrašas baigiasi, jo trukmė 1 min. 25 sek. (1 t., b. l. 173–179).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2023 m. (duomenys neskelbtini) d. filmuotas vaizdo įrašas, kurį 2023 m. rugsėjo 18 d. el. paštu pateikė E. M..

Įrašo pavadinimas „IMG_3813.mov“. Matoma, kad filmuojamas iš esmės tas pats veiksmas, kaip M. G. pateiktame vaizdo įraše pavadinimu „IMG_9461“, tik šiek tiek labiau iš kairės pusės. Įrašo pradžioje matoma, kaip G. Z. rėkauja ir veržiasi prie svečių, kai kurie iš svečių jį laiko ir stumdo atgal. 00:00:26 įrašo sekundę matoma, kaip G. Z. dešine ranka smūgiuoja K. G. (foto Nr. 1). K. G. atsitraukia, kiti žmonės puola jį laikyti, toliau vyksta veiksmai aprašyti M. G. pateikto vaizdo įrašo apžiūros protokole. 00:01:00 aiškiau matoma kaip N. Z. užšoka ant D. Ž. ir jam smūgiuoja (foto Nr. 2). Toliau matomas veiksmas sutampa su M. G. pateiktame vaizdo įraše užfiksuotais vaizdais. Įrašo trukmė 1 min. 45 sek. (1 t., b. l. 183–188).

2023 m. (duomenys neskelbtini) d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių medžiagoje nurodyta, kad 2023 m. (duomenys neskelbtini) d. dirbant radijo šaukiniu 1724, kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėju T. G., apie 17.29 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad į LSMUKK pats atvyko Ž. D., kuris aiškino, kad vakar apie 1 val. nakties metu, (duomenys neskelbtini)k., buvo sumuštas vestuvių šventės metu, kas mušė neįvardino, skundžiasi kaklo, galvos skausmais, tiriamas. Nuvykus nurodytu adresu į LSMU Kauno klinikas priimtas pareiškimas iš D. Ž., kad vestuvių renginio metu buvo sužalotas. Nustatyta, kad renginio metu 2023 m. (duomenys neskelbtini) d. apie 01.00 val., aplinkinių asmenų akivaizdoje, D. Ž. sužalojo vestuvių svečias N. Z.. Nustatyta, kad renginio metu buvo agresyvus G. Z.. Renginyje buvo vedėjai M. G. ir E. M., svečias K. G.. Kiti kartu buvę asmenys nenustatyti. N. Z. teistas už sveikatos sutrikdymą ir viešosios tvarkos pažeidimą. Renginio vedėjai turi filmuotą medžiagą, tačiau pabandžius susisiekti su jais telefonu niekas neatsiliepė (1 t., b. l. 29–30).

Iš 2023 m. (duomenys neskelbtini) d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta -(duomenys neskelbtini)., esantis sodybos kiemas, ant kurio tujų yra iškaba (duomenys neskelbtini). Sodybos kieme matome dviejų aukštų raudonų plytų pastatą, ant kurio užrašas ,,(duomenys neskelbtini)“. Sodybos kairėje matome laiptus, kurie veda į sodybos vidų. Prie sodybos įėjimo matome rudos spalvos duris su stiklo paketu. Praėjus pro duris patenkame į sodybos vidų, kairėje matome išdėtus stalus ir mėlynos spalvos kėdes. Stalų dešinėje per vidurį matome arką, pro kurią praėjus matome šokių aikštelę. Sodybos pagrindinės salės dešinėje matome baro patalpą. Kairėje matome rudos spalvos spinteles, dešinėje matome kitas rudos spalvos spinteles su baru. Įvykio vieta pakeista, kadangi nuo įvykio yra praėjęs laiko tarpas. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nepastebėta ir nepaimta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 31–40).

Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2023 m. (duomenys neskelbtini) d. 02:15 val. G. Z. nustatytas 2,19 promilių girtumas. Iš žurnalo matyti, kad N. Z. 2023 m. (duomenys neskelbtini) d. blaivumas nebuvo tikrinamas (1 t., b. l. 43–47).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Teismas nustatė, kad N. Z. 2023 m. (duomenys neskelbtini) d. apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini)., vestuvių šventės metu kilus konfliktui, būdamas D. Ž. už nugaros, tyčia ranka sudavė jam vieną smūgį į dešinės pusės veido sritį, ko pasekoje D. Ž. nugriuvus pradėjo jį smaugti rankomis. Tokiais savo veiksmais sukėlė D. Ž. fizinį skausmą ir padarė odos nubrozdinimus veide, sukėlusius jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis N. Z. pripažino, kad vestuvių šventės metu pamatęs, kad nukentėjusysis verčia jo tėvą ant žemės, puolė ginti tėvą. Jis ranka sudavė smūgį nukentėjusiajam į galvą, o po to apėmė ranka jam kaklą ir laikė. Supranta, kad tokiu būdu jam sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo D. Ž. parodymai, kad vestuvių šventėje naktį pamatė, kad neblaivus G. Z. smurtauja prieš svečią ir puolė jaunikį, todėl jis pripuolęs paguldė G. Z. ant žemės, po ko šio sūnus N. Z. iš nugaros sudavė jam smūgį į galvą, nuo ko jis prarado sąmonę. Nuo smūgio buvo sugadinti jo akiniai. Jam padaryta 475 Eur turtinė ir 6 000 Eur neturtinė žala. Teisiamojo posėdžio metu neturtinę žalą sumažino iki 4 000 Eur.

Šias aplinkybes iš esmės vienodai nurodė liudytojai N. Ž., D. P., M. P., K. G., M. G., E. M.. Jie paaiškino, kad vestuvių šventės metu G. Z. elgėsi neadekvačiai, agresyviai, konfliktiškai, dėl ko svečiai jį ramino. Nukentėjusysis D. Ž., siekdamas jį nuraminti, paguldė G. Z. ant žemės, po ko pribėgęs N. Z. sudavė smūgį D. Ž. į galvą, o po to ėmė jį smaugti.

Nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, tai yra nusikalstamos veikos padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą) patvirtina specialisto išvada. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. liepos 11 d. specialisto išvadoje Nr. G1393/2023(02) nurodyta, kad D. Ž. konstatuota odos nubrozdinimas veide. Sužalojimai padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktais. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti 2–5 parų laikotarpyje iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamojo nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų, galėjo būti padaryti vienmomentiškai. Nustatyti tiriamojo padėties traumos metu nėra galimybės. Konstatuoti sužalojimai griuvimui nebūdingi. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu D. Ž. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 71–73).

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jis suvokė, kad suduodamas ranka smūgį nukentėjusiajam į veidą ir jį smaugdamas, sutrikdys pastarajam sveikatą, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo galinčių kilti padarinių, ir norėjo taip veikti. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje teisiamojo posėdžio pareikštas kaltinamojo sesers I. J. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. I. J. parodė, kad kaltinamasis N. Z. yra jos brolis, jie gerai sutaria. Ji vestuvėse nedalyvavo, apie įvykį žino tik iš brolio pasakojimo. Brolis visada užtaria kitus, šiuo atveju gynė tėtį. N. Z. mokosi sporto universitete, tačiau dabar pasiėmė akademines atostogas. Brolis dirba treneriu, treniruoja vaikus. Jis turi sužadėtinę, kartu augina sūnų. Ji yra neteista, vykdo individualią veiklą, augina du vaikus. Jos pajamos apie 1 500 Eur. Prašo atleisti N. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ji sutinka būti laiduotoju.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis N. Z. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas, jo teistumas išnykęs (2 t., b. l. 43–45), pakaltinamas (2 t., b. l. 30, 33, 34), dirbantis (2 t., b. l. 36), charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 118). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad N. Z. neturi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 38–41).

N. Z. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamojo N. Z. sesuo I. J. yra tinkama būti laiduotoja. Jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, I. J. su broliu N. Z. sutaria gerai, dažnai bendrauja, gali daryti jam teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad I. J. yra tikrai verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo broliui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jo, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant I. J. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį N. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą 2 metams be užstato sesers I. J. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi, tačiau baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jam nėra skiriama bausmė, jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL (750 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Ikiteisminio tyrimo metu Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 123,51 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 116–120). Šią žalą sudaro nukentėjusiojo gydymo paslaugų kaina. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos sutiko. Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis atlygino visą Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą (2 t., b. l. 115), todėl procesas dėl ieškinio šioje dalyje nutrauktinas.

Nukentėjusysis D. Ž. taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl 6 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kurią teisiamojo posėdžio metu sumažino iki 4 000 Eur. Nurodė, kad dėl kaltinamojo suduoto smūgio jis buvo praradęs sąmonę, patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, emocinį sukrėtimą. Kaltinamasis, matydamas, kad jis yra be sąmonės, tęsė savo smurtinius veiksmus, smaugė jį, dėl ko jam buvo sutrikdyta sveikata, jis turėjo vykti pas medikus. Savo neturtinę žalą nukentėjusysis vertina 4 000 eurų suma. Iš 2024 m. (duomenys neskelbtini) d. mokėjimo nurodymo matyti, kad kaltinamasis yra atlyginęs 200 Eur neturtinės žalos (2 t., b. l. 136).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina dalinai. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Nukentėjusiajam vestuvių šventės metu kaltinamasis, kuris yra karate treneris, sudavė kumščiu smūgį į galvą, o po to jį smaugė, ką matė šventės dalyviai. Nukentėjusiajam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Be to, įvykį matė šventės dalyviai, dėl ko jis patyrė didesnį pažeminimą, nesaugumą. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių ir duomenų, susijusių su nukentėjusiajam padarytais sužalojimais, patirtais neigiamais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, visumą, į nusikalstamos veikos pobūdį, tyčinius kaltininko veiksmus, darytina išvada, kad nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo, šiam jau sumokėjus 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priteistina dar 2000 Eur suma, kuri būtų adekvati, proporcinga jo patirtiems išgyvenimams.

N. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga (1 t., b. l. 172), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

N. Z., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

N. Z. perduoti laiduotojos I. J. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti N. Z. baudžiamojo poveikio priemonę: 15 (penkiolikos) MGL, tai yra 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įmoka turi būti sumokėta: sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Gavėjas: LR teisingumo ministerija, Juridinio asmens kodas: 188604955, Mokėjimo paskirtis: Vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Nukentėjusiojo D. Ž. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš kaltinamojo N. Z. nukentėjusiajam D. Ž. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Procesą dėl nukentėjusiajam D. Ž. ir civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai padarytos turtinės žalos priteisimo nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su vaizdo medžiaga palikti saugoti byloje.

Išaiškinti N. Z., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai I. J., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.