Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-11-26 · Civilinė byla Nr. 2S-1780-431/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-11-26Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaPapildomas sprendimas · 2014-05-15Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-26
Bylos Nr.
2S-1780-431/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20885-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
A. P., D. P.
Atsakovas
UAB „Dūdėma“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1780-431/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20885-2013-8 Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 110.5.; 122.4.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 26 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. P. ir D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. P. ir D. P. ieškinį atsakovui UAB „Dūdėma“ dėl įpareigojimo atstatyti šalto vandens tiekimą ir užtikrinti šalto vandens apskaitą.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovai A. P. ir D. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo įpareigoti atsakovą atstatyti šalto vandens tiekimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir užtikrinti teikiamo šalto vandens apskaitą. Ieškovai prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki byloje bus priimtas sprendimas, įpareigoti atsakovą atstatyti vandens tiekimą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovą užtikrinti tinkamą vandens tiekimo butui apskaitą. Nurodo, kad ieškovams neįmanoma gyventi be šalto vandens.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-07-04 nutartimi atmetė ieškovų A. P. ir D. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas konstatavo, jog ieškovai nepagrindė nei vieno iš CPK 144 str. 1 d. numatytų pagrindų, kuriems esant taikomos laikinosios apsaugos priemonės – laikinųjų apsaugos priemonių taikymu suinteresuotas asmuo privalo tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškinyje nenurodytas atsakovo prievolės teikti ieškovams šaltą vandenį ir vykdyti jo apskaitą pagrindas ir nepateikti tokią atsakovo prievolę patvirtinantys įrodymai. Taigi ieškovai tikėtinai nepagrindė savo reikalavimo. Ieškovai nenurodė, kokius konkrečius veiksmus atlikti turi būti įpareigotas atsakovas, kad ieškovams būtų užtikrintas šalto vandens tiekimas ir jo apskaita. Taigi, ieškovai nenurodė konkrečių prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – kokius veiksmus prašoma įpareigoti atlikti atsakovą ar nuo kokių veiksmų susilaikyti. Todėl teismas neturi galimybės įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtinas teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti ir kokios laikinosios apsaugos priemonės atitiktų ieškovų reiškiamo reikalavimo pobūdį bei mastą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai A. P. ir D. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-04 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti atsakovą atstatyti vandens tiekimą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovą užtikrinti tinkamą vandens tiekimo butui apskaitą. Atsakovui nevykdant laikinųjų apsaugos priemonių, leisti ieškovams savo lėšomis ir darbu iki sprendimo byloje priėmimo organizuoti vandens tiekimo butui, (duomenys neskelbtini), atstatymą bei jo apskaitą.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Teismo nutartyje nepagrįstai nurodyta, jog byloje nėra duomenų apie atsakovo prievolę teikti vandenį. Ieškovų pateiktame 2013-06-07 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuota, jog patikrinimo metu gauti atsakovo įgalioto asmens paaiškinimai, kad vanduo buvo atjungtas dėl skolos. Taigi, atsakovas pripažino atlikęs neteisėtą veiką, tai yra atjungęs vandens tiekimą. Kadangi atsakovas nebendradarbiauja ir prašomų duomenų, kurie būtini bylos nagrinėjimui neteikia, ieškinyje buvo prašoma įpareigoti atsakovą reikalingus duomenis pateikti. Tačiau teismai tai laikė ieškinio trūkumu, kurį nurodė taisyti. Ieškovai pakartotinai 2013-07-01 laišku prašė atsakovo užtikrinti šalto vandens tiekimą bei pateikti nurodytus dokumentus. Atsakovas jokių duomenų nepateikė, todėl ieškovai ne dėl savo kaltės negali pateikti su ieškiniu visų bylos nagrinėjimui reikalingų dokumentų. UAB „Vilniaus vandenys“ nurodo, jog sudaryti su ieškovais sutarties dėl vandens tiekimo negalima, nes atsakovas pagal 2004 m. UAB „Vilniaus vandenys“ išduotas technines sąlygas Nr. 04/1063, suderintą projektą bei leidimą statybai paklojo inžinerinius tinklus į esamą pastatą ir įrengė projektinį vandens apskaitos mazgą, o 2005-12-19 raštu atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su bendrove pagal įvadinį skaitiklį iki tinklų nuosavybės perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei. Šis įsipareigojimas nėra įvykdytas, tinklai neperduoti, todėl UAB „Vilniaus vandenys“ tiesiogines sutartis galės sudaryti tik su atsakovu pagal aukščiau nurodytus dokumentus rekonstravus vandens apskaitos mazgą bei perdavus vandentiekio ir nuotekų tinklus nuosavybės teise Vilniaus miesto savivaldybei. Kartu su ieškiniu yra pateiktos ir nuotraukos, kuriose aiškiai matyti, kad vienas iš vandens skaitiklių yra pašalintas iš vandens tiekimo stovo. Todėl būtent atsakovas iki šiol eksploatuoja ir valdo tinklus, kuriais ieškovams tiekiamas šaltas vanduo. Ieškovai nuo 2013 m. gegužės mėnesio yra be vandens, todėl tik laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės bent minimaliai būtų užkirstas kelias atsakovo savivalei, o ieškovo teisių pažeidimas butų sumažintas.

Šalies argumentai

2) Ieškovai nesutinka su teismo teiginiu, jog taikyti laikinąsias apsaugos priemones trukdo tai, kad ieškovai nenurodė, kokius konkrečius veiksmus privalo atlikti atsakovas, siekiant užtikrinti ieškovams šalto vandens tiekimą. Ieškovai nėra vandentvarkos specialistai, atsakovai neteikia prašomų dokumentų, todėl ieškovai neturi galimybės susipažinti nei su namo, nei su inžinerinių tinklų projektais ir ne dėl savo kaltės negali tiksliai išvardinti tų techninių reikalavimų, kuriuos atsakovui įvykdžius būtų užtikrintas vandens butui tiekimas. CPK 145 str. nereikalauja taip suformuluoti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kaip to nutartyje reikalauja teismas. Ieškovų prašymas yra labai aiškus ir konkretus – įpareigoti atsakovą atstatyti vandens tiekimą butui. Atsakovui yra neabejotinai žinoma kaip techniškai tai turi būti padaryta, o už teismo nutarties nevykdymą yra numatytos atitinkamos sankcijos.

3) Ieškovai 2013-10-23 pateikė teismui prašymą priimti naują įrodymą – Gyventojų registro tarnybos 2013-10-23 pažymą, kad kartu su atsakovais bute, kuriame atjungtas vandens tiekimas, gyvena jų nepilnametis sūnus. Nurodo, jog papildomus įrodymus teikia dėl to, kad atėjo šildymo sezonas, o name yra įrengta autonominė dujinio šildymo sistema, kuri yra prijungta prie vandentiekio, taip užtikrinant tinkamą vandens lygio palaikymą šildymo sistemoje. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, byloje nustatytas aplinkybes visų pirma vertina vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Atsakovai, nutraukę vandens tiekimą ieškovų butui, pasikėsino į nepilnamečio vaiko būtinas gyvenimo sąlygas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovų A. P. ir D. P. atskirąjį skundą atsakovas prašė atmesti ieškovų skundą kaip nepagrįstą ir skirti ieškovams 2000,00 Lt baudą už nepagrįsto atskirojo skundo pareiškimą. Nurodo, jog ieškovai teikia teismui melagingą informaciją. Atsakovas raštu pastoviai informuoja ieškovus apie jų skolą už komunalines paslaugas bei susidariusią situaciją dėl vandens tiekimo į ieškovų butą, tačiau ieškovai atsisako priimti atsakovo siunčiamus registruotus laiškus. Ieškovai iki 2013-09-20 už komunalines paslaugas atsakovui įsiskolino 4792,97 Lt, iš kurių – 2275,20 Lt už vandenį. Atsakovo įgaliotas atstovas 2013-05-22 demontavo vandens apskaitos skaitiklį patikrai. Tačiau ieškovai atėmė skaitiklį ir savavališkai prisijungė prie vandens įvado, neturėdami vandens tiekėjo leidimo ir jam nedalyvaujant. Siekdamas antrą kartą demontuoti skaitiklį, atsakovas kreipėsi į antstolį. Buvo nustatyta, jog vandens skaitiklis, apskaitęs ieškovų suvartotą vandenį, yra tikslus ir atitinka teisės aktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-04 nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl neteisingai įvertino ieškovų nurodytas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai prašo teismo įpareigoti atsakovą atstatyti šalto vandens tiekimą į ieškovams priklausantį butą ir užtikrinti tiekiamo šalto vandens apskaitą, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai, iki sprendimo priėmimo, įpareigoti atsakovą atstatyti vandens tiekimą ieškovų butui, įpareigojant atsakovą užtikrinti tinkamą vandens tiekimo butui apskaitą.

Nebaigtus statyti pastatus, kuriuose yra ir ieškovams priklausantis butas, ieškovas iš atsakovo įsigijo 2005-05-17 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi, pagal kurios 3.9 punktą ieškovas įsipareigojo iki pastato eksploatavimo bendrijos įsteigimo mokėti atsakovui visus mokesčius už komunalines paslaugas (b.l. 5-8). Minėtos sutarties 3.6 punktu ieškovas įsipareigojo po nuosavybės teisės į turtą įregistravimo sudaryti sutartis su atitinkamomis tarnybomis dėl elektros, dujų ir vandens tiekimo į turtą. Nekilnojamojo turto registre nuodyta, jog ieškovas savo nuosavybės teise į butą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistravo nuo 2005-06-01, buto statyba yra 85 % baigtumo, jame yra įrengtas komunalinis vandentiekis, komunalinis nuotekų šalinimas ir vietinis centrinis šildymas (b.l. 9-10). UAB „Vilniaus vandenys“ 2013-06-18 rašte nurodyta, kad įmonė negalinti sudaryti su ieškovais geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties, kadangi atsakovas yra 2005-12-19 raštu įsipareigojęs atsiskaityti su bendrove pagal įvadinį skaitiklį iki notariško tinklų nuosavybės perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei. Šis įsipareigojimas neįvykdytas, tinklai neperduoti (b.l. 49-51). Nurodyti įrodymai patvirtina, kad atsakovas pagal Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 2.8. punktą nėra geriamojo vandens tiekėjas, jis yra tik UAB „Vilniaus vandenys“ abonentas, o ieškovai – subabonentai. Taigi, iki inžinierinių tinklų perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei, atsakovas turi užtikrinti tinkamą gyventojų, kurie dėl nebaigtų tinklų tiekimo darbų negali sudaryti sutarčių tiesiogiai su geriamo vandens tiekėju, aprūpinimą vandeniu. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovai nenurodė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo prievolę tiekti vandenį ieškovams.

Nuo 2013-05-30 atsakovas atjungė ieškovams vandens tiekimą (b.l. 32-34). Ieškovo 2013-05-22 ir 2013-05-30 rašyti pareiškimai dėl šalto vandens atjungimo (b.l. 31-32) ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo 2013-06-07 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 34-36) patvirtina, jog šalto vandens tiekimas ieškovų butui buvo nutrauktas atsakovo įgalioto asmens D. M., demontuojant vandens tiekimo įvadą. Taigi, norint atstatyti vandens tiekimą į ieškovų butą, reikia sumontuoti vandens tiekimo įvadą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo motyvas, jog ieškovai nenurodė, kokius konkrečius veiksmus turi būti įpareigotas atlikti atsakovas, nėra pakankamas pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovą atstatyti vandens tiekimą butui yra pakankamai aiškus, ir iš pateiktų įrodymų matyti, jog yra įgyvendinamas iš naujo sumontuojant vandens tiekimo įvadą.

Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl šios priežasties paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Tačiau aplinkybė, kad laikinosios apsaugos priemonė iš dalies susijusi su vienu iš šioje byloje ieškovo pareikštų ieškinio reikalavimų, neužkerta kelio tokios apsaugos priemonės taikymui, nes teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia bylos iš esmės ir nepasisako dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Iš byloje nurodyto aplinkybių ir esamų įrodymų matyti, jog pagrindinis ginčas tarp šalių kilo dėl teisingos tiekiamo vandens apskaitos ir už jo suvartojimą mokėtinos kainos dydžio. Atsakovas 2013-04-30 raštu buvo įspėjęs ieškovus, jog jie yra skolingi už sunaudotą vandenį, bendrą namo ir automobilių aikštelės apšvietimą, šiukšlių išvežimą ir tvarkymą 4729,58 Lt, kartu su delspinigiais – 6603,23 Lt, todėl ieškovams iki 2013-05-15 nesumokėjus nurodytos sumos, nuo gegužės 16 d. vandentiekis į butą bus atjungtas (b.l. 91). Atsakovo pateiktos sąskaitos už vandenį, elektros energiją ir šiukšlių išvežimą patvirtina, kad ieškovai yra skolingi atsakovui, tačiau iš dalies mokėjo už suteiktas paslaugas (b.l. 99-104; 111-112). Ieškovo pateiktos sąskaitos patvirtina, kad ieškovas nuo 2007 m. iki 2013 m. birželio 30 d. mokėjo atsakovui už tiekiamą vandenį (b.l. 16-30). Iš viso sumokėta 3035,00 Lt už sunaudotą vandenį. Taigi, ieškovai iš dalies mokėjo atsakovui už suvartotą vandenį.

CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte yra nurodyta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Ieškovai gyvena jiems nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriam yra nutrauktas vandens tiekimas. Taigi, ieškovai nėra aprūpinami vandeniu, kuris yra būtinas kasdieniam gyvenimui, todėl pripažintina, kad jiems yra daroma žala. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylos nagrinėjimo metu neatstačius vandens tiekimo ieškovams, tuo atveju, jeigu, išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų nustatyta, jog ieškovų teisės yra pažeistos ir jų ieškinys yra tenkintinas, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ir sprendimo įsiteisėjimo gali būti toliau tęsiamas ieškovų teisių pažeidimas ir toliau jiems daroma žala. Taigi, prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas atsakovui atstatyti vandens tiekimą ieškovų butui, gali būti taikoma, nes ja yra siekiama užkirsti kelią tolimesniam teisių pažeidimui (jeigu toks būtų nustatytas) bei žalos padidėjimui, taip pat naujo teisinio ginčo tarp bylos šalių kilimui. Tuo tarpu ieškovams nepalankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, atsakovas gali reikalauti skolos priteisimo už sunaudotą be pagrindo tiektą vandenį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į egzistuojančias tiekiamo vandens gyventojams kainas bei į gyvenimo kokybę bute, kuriam nėra tiekiamas vanduo, sprendžia, jog įpareigojimas atsakovui atstatyti vandens tiekimą nepažeis ekonomiškumo ir proporcingumo principų.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti atsakovui kitų ieškovo prašomų įpareigojimų, tai yra vandens apskaitos užtikrinimo, nes nuspręsti dėl vandens skaitiklio tinkamumo galima tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Lietuvos Respublikos geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vandens tiekėjo priimtų tvarkyti nuotekų kiekis, kai nėra nustatyta tvarka įrengtų nuotekų apskaitos prietaisų, prilyginamas patiekto vandens kiekiui. Taigi, egzistuoja įstatymo nustatyta tvarka, kaip apskaičiuoti suvartoto vandens kiekį, nesant įrengto vandens skaitiklio. Todėl ieškovų prašymas dėl atsakovo įpareigojimo užtikrinti tiekiamo vandens apskaitą yra atmestinas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-04 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – taikytinos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovas įpareigotinas iki teismo sprendimo (nutarties) byloje priėmimo atstatyti vandens tiekimą į ieškovams nuosavybės teise priklausantį butą (CPK 145 str. 1 d. 12 p.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Ieškovų A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą UAB „Dūdėma“, j.a.k. 12302063, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo (nutarties) byloje priėmimo atstatyti vandens tiekimą į ieškovams priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Kitą prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį atmesti.

Teisėja Laima Gerasičkinienė