Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1970 m. birželio 16 d. Kelmės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, be išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2011-10-10 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 2 m., įpareigojant ambulatoriškai gydytis psichikos sveikatos centre, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. G. 2012 m. lapkričio 13 d. vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. smaugdamas ir suduodamas rankomis ne mažiau du kartus nukentėjusiajai O. A. J. į įvairias kūno vietas, padarydamas jai nosies kaulų lūžį, kairės krūtinės ląstos pusės VII šonkaulio lūžį, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose pereinančią į nosies nugarėlę, poodinę kraujosruvą kairėje krūtinės ląstos pusėje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, reikalavo duoti pinigų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji O. A. J. pinigų nedavė.

Be to, kaltinamasis R. G. laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 13 d. iki 2012 m. lapkričio 20 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), O. A. J. namuose neteisėtai įgijo - pavogė – svetimą, O. A. J. priklausančią AB banko „DnB Nord“ išduotą mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikė mokėjimo kortelę iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, o po to ją gražino į nukentėjusios O. A. J. namus.

Be to, kaltinamasis R. G. laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 13 d. iki 2012 m. lapkričio 20 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Kelmėje, panaudodamas O. A. J. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę, neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone - „Visa Electron“ Nr. 4(duomenys neskelbtini) kortele, naudodamas tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, iš Onai A. J. priklausančios banko sąskaitos nuėmė 300 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajai O. A. J. 300 Lt turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis R. G., pasinaudodamas Onai A. J. priklausančia elektronine mokėjimo priemone - AB banko „DnB Nord“ išduota mokėjimo kortele „Visa Electron“ Nr. 4(duomenys neskelbtini), neteisėtai atlikdamas finansinę operaciją, pateikdamas svetimus naudotojo tapatybės duomenis, elektronine kortele savo naudai iš O. A. J. priklausančios banko sąskaitos 2012 m. lapkričio 13 d. nuėmė 300 litų, taip padarydamas nukentėjusiajai 300 litų turtinę žalą.

Be to, kaltinamais R. G. laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 13 d. iki 2012 m. lapkričio 20 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) 3, iš O. A. J. priklausančios piniginės pagrobė 300 litų, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su jame buvusia „Tele – 2 Pildyk“ SIM kortele bendros 70 litų vertės, tuo nukentėjusiajai O. A. J. padarė 370 litų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. G. kaltė įrodyta pilnumoje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. lapkričio 20 d. (53 b. l.) R. G. paaiškino, kad jis O. A. J. namuose gyveno kaip nuomininkas, bendro ūkio kartu jie nevedė. 2012 m. lapkričio 12 d. anksti ryte jis išėjo pas savo draugus, kurių nei vardų nei pavardžių nežino, gėrė degtinę, į namus grįžo apie 9 val. Iki pietų miegojo, atsikėlęs norėjo išgerti, pinigų neturėjo, todėl paprašė, kad O. A. J. paskolintų jam pinigų. Jis žinojo, kad O. A. J. tos pačios dienos ryte gavo socialinę pašalpą ir pinigų tikrai turi. O. A. J. pinigų jam neskolino, todėl jis labai supyko ir keletą kartų kumščiu sudavė jai į krūtinę ir veidą. Kiek smūgių sudavė, neprisimena. Tuo metu O. A. J. buvo blaivi. Kadangi jis žinojo, kur O. A. J. laiko piniginę, todėl nusprendė pats pasiimti iš jos pinigų. Iš O. A. J. kambaryje stovėjusios spintelės stalčiaus ištraukė piniginę ir iš jos pasiėmė 300 litų, kokiomis kupiūromis, neprisimena. Ant spintelės buvo padėtas ir mobiliojo ryšio telefonas “Nokia”, kurį taip pat be leidimo pasiėmė. Kokiam tikslui pasiėmė telefoną, pasakyti negali. Išeidamas iš O. A. J. namų lenta užrėmė lauko duris, kad jos neatsidarinėtų ir kad niekas neužeitų, nes lauko durys buvo nerakinamos. Kiek prisimena, jis nuėjo į parduotuvę ir visus pinigus išleido prisipirkdamas maisto produktų, alkoholinių gėrimų, pinigus leido gerdamas alkoholinius gėrimus su draugais, kurių pavardžių ir vardų neprisimena. Grįždamas namo vakare į namus parsinešė vieną butelį alaus, kurį kartu su O. A. J. išgėrė, ar tarp jų tą vakarą kilo koks konfliktas, jis pasakyti negali, neprisimena. Kur padėjo O. A. J. mobiliojo ryšio telefoną “Nokia”, kurį pasiėmė nuo spintelės, jis taip pat neprisimena.

2013 m. liepos 11 d. apklaustas įtariamuoju R. G. paaiškino, kad su jam pateiktu pranešimu apie įtarimą visiškai nesutinka ir visiškai neprisipažįsta padaręs nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas (57-58 b. l.).

2013 m. rugpjūčio 16 d. apklausos metu (66 b. l.) R. G. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad O. A. J. yra jo sugyventinė, kažkurią dieną, tikslaus laiko jis neprisimena, jie kartu gėrė alų. Kai alus baigėsi, O. A. J. padavė jam savo banko kortelę, ant lapelio užrašė PIN kodą ir jo paprašė, kad jis iš bankomato paimtų dvidešimt litų ir nupirktų alaus bei cigarečių. Kadangi jis nemoka naudotis bankomatu, paprašė pagalbos V. G., kuris nuvežė jį prie bankomato. Jis V. G. padavė banko kortelę, popierėlį su užrašytu PIN kodu ir paprašė, kad jis nuimtų visus pinigus, esančius sąskaitoje. Kiek pinigų buvo sąskaitoje, jis neprisimena, V. G. atidavė jam visus iš bankomato paimtus pinigus ir jie išsiskyrė, V. G. nuvažiavo. Jis eidamas nuo bankomato susitiko iš matymo pažįstamą vyrą, kurio vardo ir pavardės nežino, kartu su juo nuėjo į parduotuvę, esančią pakeliui į parduotuvę „Norfa“, netoli šarvojimo patalpų. Jis padavė iš matymo pažįstamam vyriškiui pinigų, paprašė, kad nupirktų alkoholio. Kiek pinigų jis padavė tam vyrui, nežino, pamena, kad jam padavė vieną žalios spalvos banknotą, o likusius pinigus, kiek jų jam liko, jis nežino ir pasakyti negali, įsidėjo į kišenę. Jis skaičiuoti nemoka ir pinigų nepažįsta. Pažįstamas vyriškis nupirko tris degtinės butelius, kuriuos jie dviese gėrė už mokyklos esančiuose krūmuose. Kas vyko jiems geriant degtinę, jis nežino, to nepamena, jis užmigo. Kai atsibudo, jo pažįstamo šalia nebebuvo. Atsibudęs jis pasigedo pinigų, grįžo į O. A. J. namus, atidavė jai bankomato kortelę, lapelį su užrašytu PIN kodu ir pasakė, kad iš jos sąskaitos paėmė visus pinigus, kurių jau nebeturi. Sugyventinė ant jo supyko, tačiau jokio konflikto tarp jų nebuvo, jis nuėjo miegoti. Sekančią dieną nuo pat ryto jis išvažiavo dirbti, vakare jam grįžus į namus, jie su O. A. J. susipyko dėl jos mobiliojo ryšio telefono, kurį jis vėliau rado po pagalve. Jis mušė O. A. J., tačiau kaip visas tiksliai buvo, jis pasakyti negali, nes neprisimena. Sumušęs O. A. J. jis nuėjo į savo kambarį miegoti, o ji išbėgo iš namų. Kas vyko toliau, jis neprisimena.

Iš mirties liudijimo (136 b. l.) matyti, kad O. A. J. 2013 m. spalio 14 d. mirė.

Nukentėjusioji O. A. J. ikiteisminio tyrimo metu (39,40,41,42,43 44 b. l.) parodė, kad R. G. yra jos pažįstamas, apie metus laiko gyveno jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Šį gyvenamąjį namą ji nuomojasi, R. G. padėdavo jai sumokėti už nuomą. 2012-11-11 arba 2012-11-12, tikslios datos nepamena, ji gavo 350 litų socialinę pašalpą, kuri kiekvieną mėnesį pervedama į jos banko sąskaitą, esančią „DnB Nord“ banke. Tą pačią dieną ji davė R. G. savo banko kortelę, ant popieriuko užrašė PIN kodo numerį ir paprašė, kad jis nueitų į parduotuvę „Norfa“ ir nupirktų maisto produktų, leido jam nusipirkti alaus ir pasakė, kad išleistų ne daugiau kaip 40 litų. Kadangi ji pati tuo metu sirgo gripu, todėl pati iš namų niekur išeiti negalėjo. R. G. į namus sugrįžo su maisto produktais ir alumi, jai parnešė parduotuvės „Norfa“ kasos čekį ir atidavė jos banko kortelę. Tą kartą R. G. išleido apie 40 litų, tačiau tikslios sumos ji šiuo metu nebepamena ir nurodyti negali, to čekio seniai nebeturi. R. G. sugrįžus į namus jie kartu atsigėrė alaus, po to R. G. kažkur išėjo. Į namus R. G. būdamas neblaivus grįžo vakare, kiek tuo metu buvo valandų ji nežino ir šiuo metu nurodyti tikrai negali, nes nebepamena. Parėjęs į namus R. G. pradėjo kelti triukšmą, reikalavo kad ji jam duotų pinigų alui, o jai atsakius, kad ji jam pinigų neduosi, kad jis ramintųsi ir eitu gultis, jis perpykęs puolė ant jos ir pradėjo ją mušti suduodamas jai keletą smūgių kumščiais į įvairias kūno vietas. Kiek kartų jis jai sudavė ji nežino ir pasakyti negali. Sudavęs jai keletą smūgių R. G. kažkur išėjo, o kad ji nepabėgtų, duris iš lauko pusės užrėmė lenta. Kadangi ji durų atidaryti negalėjo, o langai neatsidaro, todėl ji negalėjo pabėgti. Praėjus kelioms minutėms R. G. sugrįžo į namus ir vėl pradėjo ją mušti vadindamas necenzūriniais žodžiais ir šaukdamas, kad ją užmuš. Jis ją mušė kumščiais suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas, viena ranka sugriebęs už kaklo ją smaugė. Kiek iš viso smūgių tą kartą R. G. jai sudavė ji pasakyti negali, nežino. R. G. ją mušė kur papuolė, mušė gulinčią lovoje. Tą kartą jis jos pinigų nebereikalavo. Visa sumušta ji šiaip taip nuo R. G. pabėgo pas kaimynus ir į namus grįžo tik po kelių dienų, kai R. G. nebuvo namuose. Grįžusi į namus ji pasigedo savo piniginės, kurioje buvo jos banko kortelė, įvairūs dokumentai ir 300 litų popierinėmis kupiūromis. Minėtą piniginę ji laikė savo miegamajame kambaryje prie lovos esančioje spintelėje. Be piniginės ji pasigedo ir savo mobiliojo ryšio telefono „Nokia“ 70 litų vertės, su jame buvusia „Tele-2 Pildyk“ SIM kortele, kurios pinigine išraiška ji nevertina. Neradusi minėtų daiktų ji suprato, kad juos pavogė R. G.. Persirengusi ir bijodama pasilikti namuose, ji iš namų vėl išėjo pas kaimynus, o po kelių dienų stipriai pablogėjus sveikatai buvo išvežta į VšĮ Kelmės ligoninę. Po apžiūros ligoninėje ji tą pačią dieną grįžo į kaimynų namus. Kitą dieną parėjusi į savo namus ji rado savo piniginę, kuri vėl buvo įdėta į spintelę, esančią šalia jos lovos. Apžiūrėjusi piniginę joje rado savo dokumentus, banko kortelę, tačiau neberado 300 litų, o po kelių dienų pabandžiusi iš bankomato pasiimti savo banko sąskaitoje buvusius pinigus pamatė, kad sąskaitoje pinigų beveik nebėra, joje buvo likę apie 10 litų, nors turėjo būti apie 310 litų. Praėjus kelioms dienoms ji sugrįžo į savo namus, jai R. G. prisipažino, kad buvo paėmęs jos piniginę, kad pavogė joje buvusius 300 litų ir kad iš jos banko sąskaitos pasinaudojęs jos banko kortele iš bankomato pasiėmė jos sąskaitoje buvusius pinigus, taip pat jis jai prisipažino paėmęs ir jai priklausantį telefoną. Kadangi jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną R. G. gražino, visiškai atlygino jai padarytą turtinę žalą, ji jam jokių pretenzijų neturi, jam atleido, civilinio ieškinio ji nereiškia. Papildomai apklausta nukentėjusioji O. A. J. parodė, kad tiksliai nepamena, kada ją R. G., reikalaudamas pinigų, sumušė, kadangi į policijos pareigūnus kreipėsi ne tą pačią dieną, o truputėlį vėliau. Gerai pamena, kad 350 litų iš Kelmės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus ji gavo 2012-11-12, ši pašalpa jai buvo pervesta į jos sąskaitą, esančią AB bankas „DnB Nord“. Gavusi pašalpą, ji pinigų iš savo sąskaitos neėmė. Pamena, kad po to, tai galėjo būti ne 2012-11-12, o 2012-11-13 ar 2012-11-14, ji, kaip buvo minėjusi anksčiau, sirgo gripu, R. G. paprašė jos pinigų alui. Kadangi reikėjo nupirkti maisto produktų, o ji pati sirgo ir negalėjo išeiti iš namų, todėl R. G. padavė savo „DnB Nord“ banko „Visa Electron“ kortelę, ant popieriaus lapelio užrašė PIN kodo numerį, pasakė, kad nupirktų maisto produktų, tuo pačiu leido jam nusipirkti alaus, tik perspėjo, kad jis neišleistų daugiau nei 40 litų. R. G. be jos žinios iš jos sąskaitos pasisavino jos 300 litų.

Nukentėjusioji O. A. J. pateikė apžiūrai mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3510i“ ir SIM „Tele-2 pildyk“ kortele (17-20 b. l.).

Iš nukentėjusios O. A. J. AB DNB banko sąskaitos išrašo, operacijų ataskaitos (45 b. l.) matyti, kad į jos sąskaitą 2012 m. lapkričio 12 d. Socialinės paramos skyrius pervedė 350 Lt išmoką, tą pačią dieną iš sąskaitos per tris kartus grynais pinigais, pasinaudojus bankomato korteles, paimta 340 Lt.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados (29-30 b. l.) matyti, kad nukentėjusioji O. A. J. greitosios medicinos pagalbos tarnybos į Kelmės ligoninės priėmimo skyrių atvežta 2012 m. lapkričio 19 d. 12 val. 25 min, jai diagnozuoti daugybiniai kūno sumušimai, nosies kaulų ir kairės krūtinės ląstos pusės VII šonkauslio lūžiai, trauminė galvos smegenų liga. Atlikus tyrimą, konstatuota, kad O. A. J. padaryti šie sužalojimai: nosies kaulų lūžis, kairės krūtinės ląstos pusės VII šonkaulio lūžis, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, pereinanti į nosies nugarėlę, poodinė kraujosruva kairėje krūtinės ląstos pusėje; sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje, kietais bukais daiktais paveikus veidą ir kairę krūtinės ląstos pusę, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai galėjo būti padaryti 2012 m. lapkričio 12 d.

Liudytojas V. G. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), R. G. pažįsta iš matymo, iš jo buto lango gerai matosi namo, kuriame R. G. gyveno, kiemas. 2012 m. rudenį, tikslios dienos jis neprisimena, per pietų pertrauką tarp 12 ir 13 val., kai jis vedžiojo šunį, prie jo priėjo neblaivus R. G. ir paprašė, kad jis jį nuvežtų prie bankomato, kad nusiimtų pinigų, kurių reikia sumokėti už nuomą. Jis sutiko jam padėti, nuvežė prie bankomato, esančio prie parduotuvės „Tau“. Kadangi R. G. pačiam nepavyko pasiimti pinigų, jis pasikvietė jį. Jam į bankomatą įdėjus kortelę ir suvedus PIN kodą, kurį R. G. turėjo užsirašęs ant popieriuko, bankomato aparatas kortelės nepriėmė ir ją išmetė. Jis pats banko kortelėmis nesinaudoja, jų neturi, todėl kaip reikia su jomis elgtis, tiksliai nežino. Tuo metu pro šalį ėjo kažkoks iš matymo pažįstamas vyriškis, šiuo metu pasakyti, kas tas pažįstamas, jis negali, nes to tikrai nepamena, kurio jis paprašė padėti. Paėmęs banko kortelę pažįstamas iš matymo vyriškis nuėjo prie kito bankomato, esančio šalia kavinės „Fragmentas“ įėjimo, ir iš šio bankomato paėmė pinigus, kiek pinigų paėmė, jis nežino, prisimena, kad R. G. sakė, jog jam reikia paimti visus sąskaitoje esančius pinigus.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad R. G. panaudodamas banko mokėjimo kortelę paėmė iš bankomato 340 litų grynųjų pinigų, buvusių Onos A. J. asmeninėje sąskaitoje. Nustačius šias faktines aplinkybes, darytina išvada, kad R. G. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninių mokėjimų priemonę, todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., sudėtis; jis neteisėtai panaudojo svetimą elektroninių mokėjimų priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, todėl veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. dispoziciją; R. G. apgaule, t. y. panaudodamas neteisėtai įgytą mokėjimo kortelę, užvaldė nedidelės vertės svetimą turtą – 300 Lt, todėl jo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. požymius. Neteisėtai, be savininkės sutikimo ir leidimo, R. G. pasisavino O. A. J. priklausančius pinigus iš jos piniginės ir jos mobiliojo ryšio telefoną, pinigus išleido savo reikmėms, kurį laiką telefoną turėjo savo žinioje, t. y. neteisėtai užvaldytu turtu pilnumoje disponavo, todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., sudėtis.

Lietuvos Respublikos BK 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu, arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos šio kodekso 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba šio kodekso 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės. Pagal BK 18 straipsnio 1 dalį teismas asmenį pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. BK 18 straipsnyje išskirti du riboto pakaltinamumo kriterijai – medicininis ir juridinis. Asmuo pripažįstamas ribotai pakaltinamu tik tada, kai nustatomi abu būtini minėti kriterijai. Medicininio kriterijaus išraiška baudžiamajame įstatyme yra psichikos sutrikimas, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį nepakaltinamu. Juridinis kriterijus apibūdinamas dviem požymiais – intelektiniu ir valiniu. Pirmas iš jų reiškia asmens gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę, antras – asmens gebėjimą valdyti savo veiksmus. Taigi pažymėtina, kad medicininį riboto pakaltinamumo (kaip ir nepakaltinamumo) kriterijų sudaro psichikos sutrikimai, tačiau vien toks sutrikimas nelemia riboto pakaltinamumo, nes ne kiekvienu atveju psichikos sutrikimas lemia tokią būseną, dėl kurios asmuo negali visiškai suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Ribotas pakaltinamumas nustatomas dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos ir gali būti tik tos veikos darymo metu.

2013 m. birželio 7 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriuje atlikta R. G. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte (101-103 b. l.) nurodyta, kad R. G. konstatuojamas įgimtas intelekto defektas, diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; R. G. nusikaltimo padarymo metu galėjo dalinai suprasti savo veiksmų esmę ir galėjo dalinai juos valdyti; šiuo metu jis gali dalinai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; R. G. rekomenduojama skirti prievartinį stacionarinį gydymą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichiatrijos ligoninėje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje), nes jis yra linkęs pakartotinai nusikalstamai veikai, girtavimui.

Ekspertas Virginijus Diktanas teismo posėdžio metu patvirtino ekspertizės išvadas, nurodė, kad priverstinis gydymas psichiatrijos ligoninėje R. G. yra būtinas, gydymas garantuotų jo elgesio stabilumą, medikamentų pagalba būtų įmanoma kontroliuoti jo elgesį.

Teismas neturi pagrindo abejoti šioje ekspertizės išvadoje nustatytomis aplinkybėmis, kadangi ekspertizę atliko kvalifikuoti ekspertai, akte nustatytas aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš ekspertizės akto ir eksperto parodymų teismo posėdyje matyti, kad tiek nusikalstamos veikos padarymo, tiek šiuo metu R. G. serga psichikos sutrikimu, tiek nusikalstamų veikų darymo momentu, tiek šiuo metu jis dalinai gali suprasti savo veiksmų esmę ir dalinai juos valdyti. Ekspertizės išvados, eksperto parodymai teisme leidžia daryti išvadą, kad R. G. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas padarė būdamas riboto pakaltinamumo būklėje, nes jos padarymo metu dėl psichikos sutrikimo tik iš dalies galėjo suprasti savo veiksmų esmę, iš dalies suvokti veikos pavojingumą, tik dalinai valdyti savo veiksmus.

Baudžiamasis įstatymas ne įpareigoja, o suteikia teisę teismui nuspręsti, ar taikyti asmeniui, pripažintam ribotai pakaltinamu, teisines priemones, jei taip tai kokias priemones skirti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo atsižvelgti į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įvertinti psichikos sutrikimo įtaką baudžiamajame įstatyme uždraustos veikos padarymui ir nuspręsti, ar atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės arba švelninant bausmę bus realizuota bausmės paskirtis.

Kaltinamasis R. G. 2011 m. spalio 2 d. Kelmės rajono apylinkės teismo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu, įpareigojant ambulatoriškai gydytis (psichosocialinė reabilitacija) psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą (74-75 b. l.). Jis, turėdamas neišnykusį teistumą už apysunkį nusikaltimą, įvykdė penkias naujas nusikalstamas veikas, kas leidžia daryti išvadą, kad jis turi polinkį nusikalsti. Visos R. G. nusikalstamos veikos padarytos apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje, iš paties įtariamojo paaiškinimų, nukentėjusiosios parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad R. G. piktnaudžiauja alkoholiu, ekspertai jam nustatė priklausomybės sindromą, įgimtą intelekto defektą. Šių aplinkybių visuma leidžia manyti, kad jo nusikalstamam elgesiui įtakos turi alkoholio vartojimas ir protinis atsilikimas. Kadangi ankstesniu nuosprendžiu paskirtos psichosocialinės reabilitacijos R. G. neatliko, todėl darytina išvada, kad jis savarankiškai gydytis nesugeba. Aptartų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad paskyrus bausmę R. G. bausmės tikslai nebus pasiekti, jam reikalingas priverstinis gydymas, kuriuo bus galima užtikrinti pavojingas veikas padariusio asmens sveikatos apsaugą, gydymą ir kitus gyvybiškai svarbius interesus, kartu apsaugant visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmens pavojingų veikų.

Lietuvos Respublikos BK 98 str. numatyta, jog konkrečią medicinos priemonę parenka teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, veiką padariusio asmens psichikos sveikatos būseną, teismo psichiatrinės ekspertizės akte esančias rekomendacijas, bylos faktinius duomenis. Kadangi R. G. savarankiškai gydytis nesugeba, duomenų, kad šeimos nariai ar artimi giminaičiai galėtų suteikti jam reikiamą pagalbą, nėra, jis nusikalto pakartotinai, įvykdė penkias naujas nusikalstamas veikas, todėl, atsižvelgus į ekspertų rekomendacijas, R. G. skirtinas priverstinis stacionarinis gydymas bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichiatrijos ligoninėje.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa, pareikšdama civilinį ieškinį (33-34), prašė priteisti iš kaltinamojo 355,03 Lt privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiosios O. A. J. gydymą Kelmės ligoninėje. Iš Valstybinės ligonių kasos duomenų bazės išrašo (35 b. l.) matyti, kad už O. A. J. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas 2012 m. lapkričio 19, 20, 29, gruodžio 7, 17, 27 dienomis VšĮ Kelmės ligoninei iš privalomojo sveikatos draudimo fondo sumokėta 355,03 Lt.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.268 str. nuostatas veiksnus fizinis asmuo už padarytą žalą neatsako, jeigu žalą padarė tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Kadangi R. G. nusikalstamos veikos padarymo metu iš dalies negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, veikos padarymo metu nebuvo nepakaltinamas, todėl pripažinus kaltinamąjį R. G. kaltu dėl O. A. J. padaryto sužalojimo, iš jo priteistinos gydymo išlaidos, susijusios su nukentėjusiajai kaltinamojo veiksmais padarytų sužalojimų gydymu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 18 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, BPK 403 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Pripažinti, kad R. G. nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas ribotai pakaltinamas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Paskirti R. G. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nutarties įsiteisėjimo nekeisti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti. Priteisti iš R. G. 355,03 Lt (tris šimtus penkiasdešimt penkis litus 3 ct.) žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nutartį apeliacine tvarka gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis ir prokuroras per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos.