Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Aurelijos Sadauskaitės, Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , turintis leidimą gyventi Nr. (duomenys neskelbtini),faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedęs, dirbo UAB (duomenys neskelbtini), neteistas

Kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. H. tyčia nužudė savo artimąjį giminaitį, o būtent: 2022-06-25 apie 14 val. 30 min., AB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, bendrabučio kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu su savo tėvu M. G. (duomenys neskelbtini), peiliu smogė vieną kartą pastarajam į pilvą, taip padarydamas durtinę-pjautinę pilvo sienos kiauryminę žaizdą dešinėje su storosios žarnos pasaito kiauriniu sužalojimu, aortos kiauryminiu sužalojimu bei prasiskverbimu į dešinę pleuros ertmę, tai komplikavosi ūmiu nukraujavimu į vidaus ertmes bei trauminiu ir hipovoleminiu šoku ir nuo patirto sužalojimo M. G. mirė įvykio vietoje.

Kaltinamasis S. H. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad visko neprisimena dėl girtumo. Nurodė, kad buvo šventinė diena, su tėvu dviese gėrė alkoholinius gėrimus savo kambaryje. Vėliau kilo konfliktas ir muštynės. Kaip jos tiksliai vyko, nepamena. Tėvas priekaištavo dėl blogo elgesio, dėl tvarkos. Liepė pakilti nuo kėdės, jam pakilus, pastūmė. Dėl pastūmimo jam parkritus, tėvas ėmė jį smaugti, du kartus sudavė į veidą. Nurodė, kad toliau neprisimena. Nužudyti galėjo jis. Pas juos niekas iš kitų asmenų neateidavo, kambarys buvo nerakintas, nes jo niekada nerakindavo. Nepamena, ar, kai tėvas trenkė jam (kaltinamajam), bėgo kraujas. Neatsimena, kad būtų matęs kraujo dėmes kambaryje ar peilį, suteptą krauju, ir taip sakęs ikiteisminio tyrimo metu. Anksčiau muštynių su tėvu nėra buvę. Konfliktas kilo, nes jis pradėjo su tėvu ginčytis, šiam įžeidinėjant. Tėvas buvęs karininkas, auklėjo, kad būtų tvarka. Tėvui esant blaiviam, viskas būdavo normalu, o išgėrus tėvas norėdavo jį vis kažko pamokyti. Labai gailisi dėl to, kas atsitiko.

Savo parodymus S. H. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 tomas, b. l. 91–95).Protokole užfiksuota, kad S. H. nurodė, kad po to, kai tėvas jį pastūmė, jis nugriuvo, tėvas viena ranka laikydamas jį už kaklo, kita sudavė du smūgius į veidą, jis atsimušinėjo rankomis, o po suduotų smūgių, nieko nebepamena.

Nukentėjusiosios T. H. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu perskaityti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi. Nukentėjusioji parodė, kad M. G. yra jos vyras, su kuriuo santuokoje pragyveno apie 40 metų. Su vyru gyveno (duomenys neskelbtini). Sūnus S. su šeima gyveno atskirai. Vyras ūmaus ir sudėtingo charakterio, buvęs karininkas. Tėvo ir sūnaus santykiai buvo įtempti jau seniai, sunku pasakyti kodėl, bet mano, kad dėl tvarkos. M. be galo mėgo tvarką, buvo pedantas, o sūnus ne toks tvarkingas. Vyras (tėvas) dėl tvarkos sūnų moralizavo, sūnui tai nepatikdavo, nors nė karto sūnus nebuvo pakėlęs rankos prieš tėvą. Būdavo atvejų, kai šeimos rate vartojant alkoholį kildavo tarp jų žodinis konfliktas, bet greitai ir pasibaigdavo. Jai sunku buvo susitaikyti su vyro sunkiu charakteriu, dėl to net buvo nusprendusi skirtis, tačiau taip išėjo, kad neišsiskyrė, nes yra kantrus žmogus. Sūnus S. yra flegmatiško charakterio, viską laiko savyje ir po kurio laiko gali pratrūkti ir padaryti savaip, tačiau nesmurtiniais veiksmais. Po tarnybos vyras pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, išgėręs šiek tiek būdavo agresyvus, gali pradėti mėtyti daiktus, pakelti balsą. Kabinėjasi žodžiais prie bet ko, tačiau prie jos niekada nesmurtavo prieš sūnų. Kadangi (duomenys neskelbtini) nerado gerai apmokamo darbo, todėl abu išvyko dirbti pradžioje į (duomenys neskelbtini), po to į (duomenys neskelbtini). Abu dirbo ir gyveno vienoje patalpoje. Nuolat palaikydavo ryšį su abiem. Tiek sūnus, tiek vyras (tėvas) sakydavo, kad barasi dėl tos pačios priežasties – dėl tvarkos, dėl smulkmenų darbe, tačiau, kad smurtautų vienas prieš kitą, tikrai to nebuvo. Jie pasakydavo, kad buvo susikivirčiję, po to nesikalbėdavo, tačiau po kiek laiko vėl viskas būdavo gerai, susitaikydavo. Abu dirbo Klaipėdoje (duomenys neskelbtini) bendrovėje. Su vyru telefonu kalbėjo 2022-06-24, paklausus, ar nesipyksta su sūnumi, atsakė, kad viskas gerai. Kitą dieną – birželio 25 d. kalbėjo trumpai, nes blogai girdėjosi. Vakare sužinojo iš darbovietės apie įvykį, kad vyras sužeistas ir sūnus sulaikytas. Pranešė marčiai M., kad S. sužalojo savo tėvą. Dėl vyro mirties pretenzijų niekam neturi. Civilinio ieškinio, nei ji, nei kiti šeimos nariai, giminės nereikš. Labai išgyvena dėl įvykusio įvykio, gaila sūnaus, kad susiklostė tokios aplinkybės. Mano, kad jis tikrai tyčia tėvo sužaloti nenorėjo. Vyras (tėvas), matyt, sūnų tikrai privedė su savo žodinėmis priekabėmis dėl visko, dėl tvarkos ir pan. Prisiminė, kad kažkurią dieną iki įvykio kalbėjo su sūnumi ir vyru, klausė kaip sekasi, abu pasakė, kad nežino vienas apie kitą, iš to suprato, kad jie susipykę, bet neteikė didelės tam reikšmės, nes niekada nebuvo smurtinių veiksmų vieno prieš kitą (1 tomas, b. l. 91–95).

Liudytoja M. H. parodė, kad S. H. yra jos vyras, M. G. yra uošvis. Su vyru santykiai geri, jis ramaus, flegmatiško būdo. Su juo vedę 18 metų, niekada prieš nieką nėra pakėlęs rankos. Uošvis taip pat geras žmogus, tačiau kai išgerdavo, pasireikšdavo agresija. Dėl uošvio agresijos jiems su vyru teko išeiti gyventi atskirai. Vyras jai sakė, kad žodinis konfliktas prasidėjo dėl to, kad ji turėjo atvažiuoti pas vyrą ir jie būtų išsinuomoję butą atskirai, kad ši nebegalėtų lieti pykčio, po to tėvas jį pastūmė, puolė smaugi ir mušti. Su uošve, kuri šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), apie teismo posėdį žino ir dėl karo padėties negali atvykti, bendrauja. Uošvė pritaria, kad tėvas išgėręs tampa agresyvus ir galėjo sūnų privesti prie žmogžudystės, sūnų palaiko ir jokių pretenzijų jam nereikš. Kiti giminaičiai taip pat palaiko S. ir civilinio ieškinio niekas nereikš. Kaltinamasis prisidėjo prie tėvo laidotuvių, davė 500 eurų.

Liudytojas O. R. parodė, kad įvykio metu buvo savo kambaryje, atėjo kartu su juo gyvenantis I., kuris pasakė, kad koridoriuje ant grindų guli N.. Kartu nuėjo prie N., kuris gulėjo tamsoje. N. tuo metu dar kvėpavo, bet jau nieko nekalbėjo. I. sakė, kad N. išbėgęs iš savo kambario sušuko „padėkite“. Iškvietė greitąją pagalbą, kuri atvyko už 6–8 minučių, dar gaivino, tačiau nepavyko. Radus N., kitų asmenų aplink nebuvo. I. buvo blaivus, buvo išėjęs į virtuvę gaminti valgyti, nemano, kad galėjo kilti konfliktas tarp N. ir I., jie nebendravo. Jokių konfliktų, muštynių ar kitokių įtartinų garsų įvykio dieną negirdėjo. Jo nuomone, S. buvo ramesnis, N. aštresnis, ūmesnis. Iš kur N. pilve atsirado žaizda, nežino, ją pamatė tik uždegus šviesą.

Liudytojo I. A. (I. A.)parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi. Liudytojas I. A. parodė, kad 2022-06-25 apie 13.10 val.–13.40 val. buvo AB (duomenys neskelbtini) teritorijoje (duomenys neskelbtini), esančiame bendrabutyje 4 aukšte, bendro naudojimo virtuvės patalpoje, gamino valgyti. Būnant virtuvėje pamatė bendro naudojimo koridoriuje bėgantį kolegą N. (kuriame kambaryje jis gyvena, nežino), kuris pašaukė, kad iškviestų greitąją medicinos pagalbą, o pats N. nubėgo tolyn. Iškart pradėjo bėgti paskui N.. Užbėgęs už bendro naudojimo koridoriuje esančio kampo (žiūrint iš virtuvės pusės po dešine puse), tamsoje pamatė ant žemės ant nugaros gulintį N.. K. kojos kratėsi, jis nieko nekalbėjo, jo nieko neklausinėjo ir nebuvo pasilenkęs prie jo, nebuvo priėjęs arčiau ir prietemoje kažkokių sužalojimų ant K. nematė. Iškart nubėgo į savo kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo kolega A. (pavardės nežino) ir jo paklausė, kaip iškviesti greitąją pagalbą, kadangi nežino pagalbos telefono numerio. A. pasakė bėgti į įmonės administraciją, kuriame yra budintis dispečeris ir jiems pranešti apie įvykį. Tuomet jis greitai nubėgo iki dispečerinės, pranešė apie įvykį, dispečerė iškvietė greitąją medicinos pagalbą, o pats bėgte grįžo į įvykio vietą. Įvykio vietoje šalia N. kūno pamatė stovintį savo kolegą A.. Tuo metu N. dar kvėpavo, matėsi, kad jo krūtinės ląsta dar kilnojasi. Nei jis, nei A. N. nelietė. Maždaug per 10 min. į įvykio vietą atvažiavo GMP ir pradėjo gaivinti N.. A. jam pasakė, kad N. kambaryje gyvena kartu su savo sūnumi. Tame bendrabutyje jis gyveno tik 5-6 dienas, todėl negali pasakyti kas, kokie žmonės, kokiame kambaryje ir su kuo gyvena, nes nespėjo įsidėmėti. Būdamas virtuvėje jokių įtartinų konfliktų, grumtynių ar panašių garsų negirdėjo. Virtuvėje visą laiką buvo vienas, niekas nebuvo nei užėję į virtuvę, niekas nevaikščiojo koridoriumi, nebuvo visiškai jokio judėjimo, kol jis buvo virtuvėje (apie 10 minučių).Koridorius, kur nukrito K., toje pusėje, iš kur jis bėgo, nėra praeinamas, tik kitame gale yra išėjimas. Nepastebėjo, ar nukentėjęs buvo kruvinas, nepastebėjo sužalojimų, nes buvo apie 5 m atstumu nuo praeinančio K., o tame koridoriuje dar nedegė šviesa, o kitokio šviesios šaltinio, išskyrus sklindančio nuo virtuvės holo, tame koridoriuje nebuvo. K. nebuvo susiėmęs rankomis už šonų ar pilvo, todėl negalėjo suprasti, kam reikalinga pagalba. Jis nepasakė, kas jį sužalojo, kokiomis aplinkybėmis, todėl nieko dėl to negali pasakyti (1 tomas, b. l. , 153–154, 163–169).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad M. G. mirties priežastimi laikytina pjautinė pilvo sienos kiauryminė žaizda dešinėje su storosios žarnos pasaito kiauriniu sužalojimu, aortos kiauryminiu sužalojimu bei prasiskverbimu į dešinę pliauros ertmę. Tai komplikavosi ūmiu nukraujavimu į vidaus ertmes bei trauminiu ir hipovoleminiu šoku. Sužalojimai pilve padaryti aštriu, vienašmeniu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, turinčio pentį išreikštomis briaunomis, į dešinę (tiriamojo atžvilgiu) nukreiptais ašmenimis, vieno poveikio pasekoje. Sužalojimas pilve yra sunkus, nesuderinamas su gyvybe ir yra priežastiniu ryšiu su mirtimi. Po durtinio sužalojimo pilvo dešinėje M. G. mirė praėjus nuo kelių iki keliolikos minučių. Po durtinių-pjautinių sužalojimų pilvo dešinėje ir aortoje, jis savarankiškus veiksmus galėjo atlikti labai trumpą laiką ­- nuo keliasdešimt sekundžių iki keleto minučių. Mirusiojo M. G. kūne be pjautinės pilvo sienos kiauryminės žaizdos durtinio sužalojimo pilvo dešinėje, nustatyti kiti sužalojimai: poodinė kraujosruva ir odos įbrėžimas dešinio raktikaulio projekcijoje padarytas vieno poveikio pasekoje, galimai duriančiomis-pjaunančiomis savybėmis pasižyminčio daikto smaigaliu ar bukabriaunio daikto galu; poodinė kraujosruva kaklo dešinėje padaryta ne mažiau vieno trauminio smūginio poveikio pasekoje, kietu, buku, turinčio ribotą pailgą paviršių daiktu; poodinė kraujosruva krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje padaryta kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamam daiktui ar įrankiui, sudavimo ar atsitrenkimo metu; sužalojimai dešiniajame žaste padaryti ne mažiau keturių trauminių smūgių dinaminių poveikių pasekoje, bukabriauniu daiktu ar įrankiu. Odos nubrozdinimas alkūnės srityje galėjo susidaryti griuvimo aukštielninkai metu, kurie yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. M. G. lavono kraujyje nustatyta 2,32 proc. (promilės) etilo alkoholio (1 tomas, b. l. 52–54).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad S. H. nustatyta kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas galvos plaukuotosios dalies pakaušinėje srityje, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padaryti paveikus kietu buku daiktu–(-ais), 1–3 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 tomas, b. l. 88–89).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 400/2022(01) nurodyta, kad ant plastikinio maišelio, sportinių kelnių, nuoplovose nuo koridoriaus sienos, kambaryje nuo grindų, nuo S. H. veido, rankų rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su S. H. DNR profiliu su 99,99999999999998 % tikimybe. Atlikus DNR tyrimą ant peilio medinės rankenos gautas mišrus, dalinis DNR profilis, iš kurių vienas DNR profilis sutampa su M. G. DNR su 99,99999999999996 % tikimybe, o kitas, dalinis DNR profilis sutampa su S. H. DNR profiliu su 99,99999999999996 % tikimybe. Ant šlepetės, peilio medine rankena geležtės, rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su M. G. DNR su 99,99999999999996 % tikimybe. Ant peilio plastikine rankena žmogaus kraujo nerasta (1 tomas, b. l. 72–84).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), pastate Nr. (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte, bendro naudojimo koridoriuje rastas vyriškio lavonas su pjautine žaizda pilve. Šalia lavono 1 metro atstumu ant sienos rasti rausvos spalvos (galbūt kraujo) sutepimai. Analogiškos dėmės rastos ant lavono delnų ir rūbų. Tame pačiame koridoriuje esančiame kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) kambaryje rastos galimai kraujo dėmės ant sportinių kelnių, peilio medine rankena, plastikinio maišelio, rasto šiukšliadėžėje bei rasta taškinė (galbūt kraujo) dėmė ant grindų šalia lovos (1 tomas, b. l. 27-43).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nėra pateikta kaltinamojo neblaivumo matavimo rezultatą patvirtinančių duomenų, tačiau kiti bylos duomenys – pranešimas apie įvykį ir į policiją pristatytus asmenis (1 tomas, b. l. 16-21), policijos pareigūno tarnybiniame pranešime fiksuota informacija patvirtina, kad kaltinamajam iš karto po įvykio alkoholio matuokliu Drager alcotester buvo nustatytas sunkus apsvaigimas – 3,56 prom. neblaivumas. Šios aplinkybės neginčija ir pats kaltinamasis.

Gimimo liudijimas patvirtina, kad kaltinamasis yra nukentėjusiojo M. G. (N. G.) sūnus (2 tomas, b. l. 33-34).

BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą. Ši veika gali būti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad tarp kaltinamojo S. H. veiksmų ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiojo mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis savo kaltės neginčijo, tačiau detaliai paties sužalojimo momento nepaaiškino, nurodė, kad prisimena konfliktą su tėvu, tačiau teigia, kad neprisimena paties tėvo sužalojimo fakto. Kaltinamasis paaiškino, kad jis buvo tik dviese su tėvu, abu gėrė alkoholinius gėrimus, tarp jų buvo kilęs žodinis konfliktas, kitų asmenų nebuvo. Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, S. H. patvirtino parodymų patikrinimo metu. Sužalojimo pobūdis bei lokalizacija – kiauryminė žaizda peiliu pilve, kur yra gyvybiškai svarbūs žmogaus organai – sukėlė pavojų ne tik nukentėjusiojo sveikatai, bet ir gyvybei, įrodo, kad kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, bet veikė siekdamas sutrikdyti žmogaus sveikatą ir sąmoningai leido atsirasti pasekmėms, tai yra kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia.

Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiojo mirties priežastimi buvo padaryta pjautinė pilvo sienos kiauryminė žaizda dešinėje su storosios žarnos pasaito kiauriniu sužalojimu, aortos kiauryminiu sužalojimu bei prasiskverbimu į dešinę pliauros ertmę ir dėl šio sužalojimo M. G. veiksmus galėjo atlikti labai trumpą laiką ­- nuo keliasdešimt sekundžių iki keleto minučių, o mirė praėjus nuo kelių iki keliolikos minučių. Įvykio vietos apžiūros duomenys ir liudytojo I. A. parodymai patvirtina, kad nugriuvęs nukentėjusysis iš karto po sužalojimo ir pagalbos šauksmo rastas dar kvėpuojantis koridoriuje, kuris nėra pereinamas ir jame pašalinių asmenų nebuvo, netoliese savo (nukentėjusiojo) kambario, todėl kitas asmuo, be kaltinamojo, nukentėjusiojo sužaloti negalėjo. Specialisto išvadose konstatuoti sužalojimai kaltinamajam ir be mirtino sužalojimo nukentėjusiajam kiti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais smūgiais, įvykio vietoje – kambaryje, koridoriuje ant sienų ir grindų rastas kaltinamojo kraujas, patvirtina tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvusį konfliktą, kurio neneigia ir pats kaltinamasis. Rastas nukentėjusiojo kraujas ant peilio, paimto įvykio vietoje, geležtės ir ant peilio rankenos tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo kraujas, patvirtina, kad peiliu nukentėjusįjį sužalojo būtent kaltinamasis.

S. H. konstatuotas 3,56 promilių girtumo laipsnis. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, logiška, jog, esant paprasto girtumo būsenos, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, kaltinamojo gebėjimas detaliai ir tiksliai prisiminti visas įvykio aplinkybes, įvykių eigą ar jų chronologiją, buvo apsunkintas. Tačiau ši aplinkybė kaltinamojo kaltės ar nusikalstamų veiksmų apimties nemažina ir juolab neeliminuoja. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad Baudžiamojo kodekso 19 straipsnio 1 dalies principinėje nuostatoje įtvirtinta, jog savanoriškas fiziologinis asmens apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nusikaltimo padarymo metu nėra aplinkybė, pašalinanti asmens pakaltinamumą ir kaltę. Ši nuostata reiškia, jog fiziologinis girtumas nepašalina kaltininko baudžiamosios atsakomybės už apsvaigus padarytą veiką, nepriklausomai nuo jo girtumo laipsnio. Baudžiamoji atsakomybė tokiu atveju grindžiama tuo, kad asmuo, suprasdamas, jog vartodamas alkoholį gali stipriai apgirsti, prarasti savo veiksmų kontrolę ir dėl to padaryti nusikalstamą veiką, savo noru vartoja alkoholinius gėrimus ir patiria tokią būseną, kai jo psichika ima iškreiptai atspindėti tai, kas vyksta aplinkui, ir jis praranda savo veiksmų kontrolę. Taigi, kaltinamojo girtumas, buvęs įvykio metu, neturi jokios reikšmės jo pakaltinamumui ir kaltei vertinti. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis žinojo ir suvokė savo priklausomybę nuo alkoholio, maža to, žinojo alkoholio įtaką savo veiksmams ir elgesiui.

Kaltinamasis nurodė aplinkybes, kad po nukentėjusiojo suduoto smūgio jam į veidą, jis apsvaigo ir nebeprisimena kaip dūrė nukentėjusiajam peiliu. Byloje esantys duomenys (nukentėjusiosios T. H. liudytojos M. H. parodymai,) neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusysis M. G., buvo priekabaus būdo, nuolat priekaištaudavo, sutuoktinė norėjo išsituokti, kaltinamojo šeima dėl pikto būdo negalėjo gyventi katu, o išgėrus nukentėjusiajam pasireikšdavo agresija, tačiau anksčiau konfliktai būdavo tik žodiniai. Buvusį konfliktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, suduotus smūgius vienas kitam patvirtina nustatyti sužalojimai. Vertinant nuteistojo parodymus ir tai, kad nukentėjusiojo priekabus būdas, konfliktiškas elgesys gana dažnas ir įprastas jų kasdieniame gyvenime, kaltinamajam buvo žinomas, jam nebuvo itin netikėtas ir juolab sukėlęs didelį susijaudinimą, kaltinamojo elgesį po įvykio – peilį padėjo į lentyną, maišelį su krauju išmetė į šiukšlinė, nusirengė, atsigulė miegoti, - galima spręsti, jog ypatingo poveikio jo psichikai, kuris galėtų būti prilygintas afekto būsenai, nukentėjusiojo elgesys įvykio metu jam nesukėlė, todėl nėra pagrindo jo veiksmų kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį kaip nužudymą labai susijaudinus, tačiau konstatuotina, kad nukentėjusiojo provokuojamas elgesys neabejotinai turėjo įtakos kaltinamojo veiksmams įvykio metu, kas vertintina kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

BK 248 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad artimi giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nukentėjusysis M. G. yra kaltinamojo S. H. tėvas. Kadangi kaltinamasis S. H. tyčia nužudė savo tėvą, todėl jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą – artimo giminaičio nužudymas.

Kaltinamojo S. H. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1dalies 2 punktas) bei nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnis 1 dalis 6 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Akivaizdu, kad sunkus girtumo laipsnis turi įtakos apsvaigusio asmens suvokimui ir veiksmams, o ir pats kaltinamasis patvirtino, kad prieš įvykį vartojo alkoholį, kad tai turėjo įtakos jo ir tėvo konfliktui kilti, kurio metu kaltinamasis mirtinai sužalojo savo tėvą.

Teismas, skirdamas bausmę S. H., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamasis padarė labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, turintį negrįžtamų pasekmių - tyčiniais smurtiniais veiksmais atėmė artimo žmogaus –tėvo, gyvybę. Kaltinamasis nusikalto, veikdamas netiesiogine tyčia, specialiai nesiekė nukentėjusiojo gyvybės atėmimo, mirtiną sužalojimą padarė vienu smūgiu peiliu, gailisi dėl to ką padarė. Nusikaltimą kaltinamasis padarė konflikto su tėvu, įtakojusiu nesutarimų kilimą savo priekabiu charakteriu ir elgesiu, metu, paveiktas ir alkoholio poveikio, tačiau tai nepaneigia padaryto nusikaltimo pavojingumo.

S. H. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, iki nusikaltimo padarymo dirbo. Sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, todėl jam skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Kaltinamojo asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinantys byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog padarytas nusikaltimas nebuvo linkusio nusikalsti ir daryti kitus teisės pažeidimus, dirbusio kaltinamojo gyvenimo būdo pasekmė. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo amžių ir į visas aptartas aplinkybes kaltinamajam S. H. skirtina bausmė, mažesnė nei sankcijos vidurkis ir artima sankcijos minimumui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu tyrimui reikšmingi daiktai, nusikalstamos veikos priemonės ir objektai, ant kurių išlikę šios nusikalstamos veikos pėdsakų: guminės šlepetės, nuoplova, kuri supakuota į pakuotę Nr. 2, nuoplova (pakuotė Nr. 3),sportinės kelnės (pakuotė Nr. 4), peilis su medine rankena (pakuotė Nr. 5), peilis su plastikine rankena (pakuotė Nr. 6), geltonos spalvos plastikinis maišelis (pakuotė Nr. 7), S. H. nuoplova nuo veido (voke Nr. 1), nuoplova nuo rankų (voke Nr. 2), įtariamojo S. H. DNR seilių pavyzdžiai lyginamajam tyrimui, M. G. trumpikės, S. H. marškinėliai trumpomis rankovėmis, S. H. džinsinės kelnės, raktai perduoti saugoti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyrių (2 tomas, b. l. 156–163), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. Skaitmeninės laikmenos (CD ir DVD) su parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašu, BODY kamerų vaizdo ir garso įrašu su telefonų duomenimis paliktinos saugoti su byla.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir suėmimo terminas nuo 2022 m. birželio 25 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2 tomas, b. l. 120–141).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

S. H. (S. H.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jį nubausti laisvės atėmimu 9 metams.

Kardomąją priemonę – suėmimą, paskirtą S. H., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo – suėmimo terminą nuo 2022 m. birželio 25 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –

gumines šlepetes, sportines kelnes, peilį su medine rankena, peilį su plastikine rankena, geltonos spalvos plastikinį maišelį, trumpikes, marškinėlius, džinsines kelnes, raktus, nuoplovas, supakuotas į pakuotes Nr. 1, 2, 3, S. H. DNR seilių pavyzdžius lyginamajam tyrimui, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Skaitmenines laikmenas (CD ir DVD) su parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašu, BODY kamerų vaizdo ir garso įrašu su telefonų duomenimis, palikti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui.