Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-11-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2685-932/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-17
Bylos Nr.
1-2685-932/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39979-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis
A. Č.
Nukentėjusysis
J. Č.
Advokatai
Laima Nevarauskaitė, Regina Šaltinienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2685-932/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39979-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.6.; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.2.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei,

kaltinamajam A. Č.

kaltinamojo gynėjai advokatei Reginai Šaltinienei,nukentėjusiajai J. Č.,nukentėjusiosios atstovei advokato padėjėjai Laimai Nevarauskaitei,

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Zarasų r. apylinkės teismo 2011-02-22 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-26 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnį sumažinta vienu trečdaliu. Kartu su nurodyta bausme paskirti įpareigojimai – per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 06 val. bei 4 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis, neatlygintinai išdirbti 30 valandų,

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-16 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 35 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, nustatant įpareigojimą per 6 mėnesius po bausmės atlikimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (nuosprendis neįsiteisėjęs);

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, o būtent: jis, 2017 m. rugpjūčio 4 d., apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje, kas pasireiškė tuo, kad nukentėjusiajai - sutuoktinei J. Č., sugriebė kaire ranka už kaklo, o dešine ranka suko jai dešinę ranką, pargriovė ją ant grindų ir spardė kojomis, spirdamas ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą spyrių skaičių į įvairias kūno vietas bei galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajai: kaktos poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu, kaktos dešinės pusės, dešinės ausies kaušelio, dešinės užausinės srities, kairio peties, abiejų žąstų, abiejų alkūnių, abiejų dilbių, krūtinės ląstos dešinės pusės, dešinio klubo srities, dešinio sėdmens, dešinės šlaunies, dešinio kelio, kairės blauzdos poodines kraujosruvas, kairės ausies kaušelio poodinę kraujosruvą su kraujosruvomis odoje srityje aplink kairę ausį, kaklo dešinės pusės, sprando, dešinės viršraktikaulinės srities kraujosruvas odoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais A. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. Č. kaltės nepripažino ir tvirtino nukentėjusiąją, kuri jam dėl nežinia kokių priežasčių trenkė antausį, abiem rankomis pastūmęs nuo savęs, po ko ši užkliuvusi už kėdės nugriuvo (b. l. 21-22, 26), teisiamajame posėdyje savo poziciją pakeitė ir pilnai pripažino savo kaltę, sutiko su visomis kaltinime inkriminuotomis aplinkybėmis. Parodė, kad J. Č. yra jo sutuoktinė, susituokė prieš 2-3 metus, pagyveno apie metus laiko, prasidėjo nesutarimai, po ko apsigyveno atskirai, tačiau santuokos iki šiol nenutraukė (yra inicijuotas skyrybų procesas). Iki kaltinime nurodytos dienos su sutuoktine susitikdavo, lankydavosi vienas pas kitą, pabūdavo ilgesnį laiką. Turi bendrą 1,8 metų vaiką. 2017-08-04 buvo jo gimtadienis, kurį su žmona sutarė švęsti kartu pas ją namuose (duomenys neskelbtini). Jis pas J. atvyko su savo draugu G. K., atvažiavo apie 20 val., atsivežė 7-8 butelius alaus (1 l talpos). Šiek tiek išgėrė, po to visi nuvyko pasiimti J. draugės I. (daugiau jokių pastarosios duomenų nežino). Nukentėjusioji su drauge dar užsuko į parduotuvę, kur nusipirko 2 butelius degtinės (po 0,5 l talpos). Grįžo pas J. į namus ir šventė, visi vartojo alkoholį, nebuvo jokių ginčų. Jis (A. Č.) buvo išgėręs kokius 4-5 litrus alaus, jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Atsimena, kad su G. sėdėjo prie stalo, kažką kalbėjosi, kai šalia sėdėjusi J. jam netikėtai trenkė antausį, pradėjo šaukti, koliotis, vyti lauk. Anot kaltinamojo, jis su pastarąja iki tol nesipyko (galbūt kažką jai ir pasakė, bet neįžeidinėjo), todėl jam toks nukentėjusiosios poelgis buvo netikėtas. Tuomet kaltinamasis sutuoktinę pastūmė, po ko ši nugriuvo. Neneigia ik tol J. griebęs už kaklo, sukęs jai dešine ranką, o po to, kai žmona nugriuvo ant grindų, keletą kartų spyręs jai į kojos pusę bei dar į kitas vietas. Pilnai sutinka su kaltinimu, tik nori pabrėžti, kad tokius jo veiksmus iš dalies išprovokavo pati sutuoktinė. Jei ji nebūtų trenkusi antausio, jis nebūtų griebęsis prieš ją smurto. Bet kokiu atveju savo veiksmų jis neteisina, gailisi taip pasielgęs, atsiprašo sutuoktinės. Apklausiamas kaltinamasis taip pat parodė, kad įvykio metu nukentėjusioji buvo neblaivi, ji su drauge jau buvo pradėjusi gerti antrą butelį degtinės, išgėrusi apskritai būna agresyvi. Iš esmės šioje situacijoje viskas atsitiko dėl alkoholio, būdamas blaivas jis nebūtų smurtavęs prieš žmoną, o ši, matyt, jam taip pat nebūtų trenkusi. Civilinį ieškinį pripažįsta, sutinka atlyginti prašomą neturtinę žalą (b. l. 71-78).

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji J. Č. pasinaudojo BPK 82 straipsnio 2 dalies numatyta teise ir atsisakė duoti parodymus, prašė kaip teisingais vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. Č. parodė, kad 2017-08-04, apie 20.00 val., ji kartu su vyru ir jų draugais atvyko namo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), švęsti vyro A. Č. gimtadienio. Vyras žadėjo negerti, tačiau su draugais atsinešė apie 10 butelių alaus (vieno litro talpos). Visi sėdėjo prie stalo, vartojo atsineštą alkoholį, apie 01.00 val. vyras su G. nuėjo į naktinę parduotuvę dar nusipirkti alaus. Grįžę atsinešė apie 5 butelius, vieno litro talpos, alaus. Jos vyras su draugais virtuvėje prie stalo vėl vartojo alkoholį. Kadangi vyras pradėjo darytis agresyvus, ji jam pasakė daugiau nebegerti, tačiau po tokių jos žodžių pastarasis pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais. Ji supykusi atsistojo nuo stalo, priėjo prie jo ir trenkė jam antausį. Tuomet vyras atsistojęs sugriebė kaire ranka jai už kaklo, o kita ranka suko jai dešinę ranką, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą, tada jis ją parvertė ant žemės ir pradėjo kojomis spardyti į įvairias kūno vietas bei galvą. Sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas. Kai ją spardė kojomis, ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Visą įvykį (kai ją mušė bei šaipėsi iš jos) matė ir telefonu filmavo vyro draugas G. Tada ji A. su draugais išprašė iš namų, po ko jie visi išėjo. Maždaug po valandos jos vyras A. grįžo prie durų, skambinėjo į duris, gražiai kalbėdamas prašėsi įleidžiamas, tačiau jai nesutikus jis vėl pradėjo koliotis ir spardyti duris. A. Č. prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą, buvo ją sumušęs, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 6-7).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. K. parodė esantis kaltinamojo draugas, bendrauja apie metus laiko, anksčiau dirbo vienoje darbovietėje. 2017-08-04 kaltinamojo kvietimu šventė pastarojo gimtadienį, vakarėlis vyko A. Č. žmonos namuose. Atvažiuodami pas nukentėjusiąją su kaltinamuoju parduotuvėje nusipirko 6 butelius alaus (1 l talpos), atvažiavę kažkiek išgėrė, tada nuvažiavo pasiimti J. draugės I. (daugiau jos duomenų nežino, atsimena tik vardą). Parduotuvėje merginos nusipirko alkoholio, atrodo, po butelį tekilos ir degtinės (0,7 l arba 1 l talpos). Grįžę į namus visi vartojo alkoholį, vakarojo, jokių pykčių nebuvo. Jie su kaltinamuoju buvo išgėrę 5 litrus alaus, jis pats jautėsi apgirtęs, merginos buvo išgėrusio butelį tekilos ar tai degtinės. Atsimena, kad jis kaltinamajam telefonu rodė kažkokį vaizdo įrašą, kai šalia sėdėjusi J. paprašė pritildyti muziką, kadangi kitame kambaryje miegojo vaikas. Jie nereagavo ir toliau žiūrėjo įrašą. Tuomet J. trenkė kaltinamajam į veidą (vieną ar tai du kartus, tiksliau nurodė ikiteisminiame tyrime). A. Č. supyko, liepė jai nusiraminti. Jis bandė kaltinamąjį sustabdyti, kad šis nieko nedarytų, tačiau jam nepavyko ir A. Č. kumščiu trenkė nukentėjusiajai į ranką, ją pastūmė, po ko J. nugriuvo. Ar buvo sugriebęs nukentėjusiajai už kaklo ir ar pastarajai suko ranką, jis neužfiksavo, tačiau atsimena, jog tuo metu, kai J. Č. po pastūmimo nugriuvo ant grindų, A. Č. ją spardė (kiek kartų ir kur, neatsimena). Visko tiksliai nebeatsimena, nes pats buvo išgėręs. Jis ramino kaltinamąjį ir bandė jį išvesti iš buto. Vienu metu nukentėjusioji atsistojusi pribėgo prie jo (G. K.) ir ranka užvožė jam per veidą ir ranką (vienu smūgiu), ji šaukė, liepė jiems dingti iš jos namų. Jis, kaltinamasis ir nukentėjusiosios draugė I. išėjo iš buto, laukė I. iškvietė taksi ir visi išvažiavo. Jis nuvažiavo pas kaltinamąjį į namus, kur nuvyko minėta mergina, nežino, daugiau jos nebematė. Tuo pačiu liudytojas pažymėjo, jog įvykio metu telefonu nufilmavo tą momentą, kuomet nukentėjusioji guli ant grindų, paskui lyg niekur nieko atsistoja, niekuo nesiskundė, atrodė, kad ji vaidina. Tą įrašą vėliau kaltinamasis jam liepė ištrinti, sakė, kad jis nėra svarbus. Liudytojas nurodė kaltinamojo paklausęs ir įrašą ištrynęs (b. l. 71-78).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. K. parodė, kad 2017-08-04 vakare jo draugas A. Č. pakvietė jį švęsti gimtadienį, kuris turėjo vykti J. Č. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Apie 19.00 val. jis atvažiavo pas Č. į (duomenys neskelbtini), jie su A. nuėjo į parduotuvę nusipirkti alaus. Nusipirko maždaug 6 butelius po 1 litrą ir grižo pas J. Č. namo. J. pasakė, kad reikia nuvažiuoti pasiimti jos draugę. Važiavo visi, kartu buvo ir A. ir J. bendras vaikas. Važiuojant atgal užsuko į parduotuvę tam, kad merginos galėtų nusipirkti sau alkoholio. Jos sau nusipirko po vieną butelį tekilos ir degtinės. Atėję namo pradėjo švęsti gimtadienį. Konfliktas kilo dėl to, kad jis sėdėjo ir rodė telefone A. vaizdo įrašus, ieškojo muzikos. Jis nežino, galbūt J. pavydėjo ar dar ką, bet pastaroji atsistojo ir trenkė A. antausį. Pastarasis, nesupratęs už ką jam trenkė, atsistojo ir dviem rankomis pastūmė J. nuo savęs. Ar tuo metu buvo išsakyti kokie nors įžeidžiantys žodžiai, liudytojas nurodė negirdėjęs. Nuo pastūmimo J. Č. nukrito, nukritusi jiems nieko nesakė, jokiu skausmu nesiskundė, truputį pagulėjo ir atsistojo. Iš šono atrodė tarsi ji vaidintų. Tuomet jis (G. K.) su A. Č. nuėjo parūkyti, jis A. Č. sake važiuoti namo, kad nebūtų daugiau problemų. Prieš išeinant J. Č. pasivijo G. K. ir trenkė jam antausį sakydama: „dinkit iš mano namų, kad daugiau jūsų kojos čia nebūtų“. Jiems išėjus iš namų, J. draugė susirašė su A. trumpąja žinute, kad jie jos palauktų. Lauke jie jos palaukė ir visi kartu įsėdo į taksi ir išvažiavo namo (b. l. 15).

2017-08-29 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio metu su proceso dalyviais bute galimai buvusi mergina, vardu I., yra išvykusi iš Vilniaus, kada sugrįš nežino, dėl ko nėra galimybės pastarąją apklausti. Telefonu mergina informavo, kad ji paties įvykio nematė, tuo metu buvo išėjusi iš kambario, todėl nieko reikšmingo paliudyti negali (b. l. 16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2558/2017 (01) konstatuota, kad J. Č. nustatyti šie kūno sužalojimai: kaktos poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, kaktos dešinės pusės, dešinės ausies kaušelio, dešinės užausinės srities, kairio peties, abiejų žastų, abiejų alkūnių, abiejų dilbių, krūtinės ląstos dešinės pusės, dešinio klubo srities, dešinio sėdmens, dešinės šlaunies, dešinio kelio, kairės blauzdos poodines kraujosruvos, kairės ausies kaušelio poodinė kraujosruva su kraujosruvomis odoje srityje aplink kairę ausį, kaklo dešinės pusės, sprando, dešinės viršraktikaulinės srities kraujosruvos odoje, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-08-03). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytų sužalojimų vietose individualūs požymiai, kuriais remiantis galima būtų spręsti apie įrankį (įrankius), neužfiksuoti (b. l. 12-13).

Šalies argumentai

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji J. Č. pateikė civilinį ieškinį dėl 150 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 66-68).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog A. Č. inkriminuotas kaltinimas pilnai pasitvirtino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju A. Č. nežymiai sutrikdė sveikatą savo sutuoktinei J. Č. Kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sutuoktiniai, nusikalstamos veikos padarymo metu nors ir gyveno atskirai, tačiau apklausiamas kaltinamasis neneigė, kad atskiros gyvenamosios vietos netrukdė abiem susieiti, apsistoti tai pas vieną, tai pas kitą, santuoka nenutraukta, abu augina mažametę dukrą. Šios aplinkybės leidžia laikyti, jog kaltinamąjį ir nukentėjusiąją sieja šeimos ryšiai, dėl ko pagrįstai inkriminuota, jog kaltinamasis nusikalstamus veiksmus atliko prieš šeimos narį. Konflikto metu nukentėjusiajai sudavus antausį kaltinamajam A. Č., šis sureagavo neadekvačiai ir, sugriebęs sutuoktinei kaire ranka už kaklo, o dešine sukdamas pastarajai dešinę ranką, pagriovė ant grindų, po ko gulinčią J. Č. spardė kojomis, įspirdamas nenustatytą smūgių skaičių jai į įvairias kūno vietas ir galvą. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis pripažino visas esmines nusikalstamos veikos aplinkybes ir nors negalėjo įvardinti, kiek kartų įspyrė ir kur konkrečiai pataikė, tačiau paties spardymo fakto pastarasis neneigė. Ikiteisminio tyrimo metu atlikta specialisto išvada nustatė nukentėjusiajai J. Č. padarytus sužalojimus, konstatavo, jog dėl jų nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties teisme duotais parodymais, taip pat liudytojo G. K. parodymais, nukentėjusiosios J. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, specialisto išvada, kita rašytine bylos medžiaga. Nusikalstama veika baigta, atlikta veikiant tiesiogine tyčia, A. Č. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo A. Č. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino įvykdęs įstatymo uždraustą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis kaltės nepripažino, tačiau teisme poziciją pakeitė ir pripažino visas esmines kaltinimo aplinkybes. Teismo vertinimu, kaltės pripažinimas teisme netrukdo konstatuoti atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kaltinamasis kaltu prisipažino iki bylos išnagrinėjimo, iš karto po to, kai buvo paskelbtas kaltinimas, davė pakankamai išsamius parodymus, nurodė besigailintis dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiosios, sutiko atlyginti pastarajai padarytą neturtinę žalą.

Taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ta aplinkybė, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalis 6 punktas). Tokia aplinkybė konstatuotina įvertinus tai, kad pati nukentėjusioji pirma pradėjo fizinį kontaktą, trenkdama kaltinamajam antausį (tai, kad būtent nukentėjusioji pirma trenkė kaltinamajam, matyti tiek iš kaltinamojo ir liudytojo parodymų, tiek to neneigia ir pati nukentėjusioji). Matydama, jog gimtadienio šventime buvo pakankamai gausiai vartojamas alkoholis, būdama pati išgėrusi, nukentėjusioji sudavė kaltinamajam, kuris taip pat buvo jau neblaivus, tokiu būdu išprovokuodama sutuoktinį griebtis smurtinių veiksmų.

Kaltinamojo A. Č. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors byloje nėra konkretaus girtumą patvirtinančio dokumento (pvz., alkotesterio rodmenų kvito), tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo išgėręs nemažai alaus, jautėsi apsvaigęs, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui.

Teismas, skirdamas A. Č. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad A. Č. įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą, į dvi atsakomybę lengvinančias ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nusikalstama veika baigta, įvykdyta veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia. Taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: A. Č. praeityje 2 kartus teistas, vienas teistumas dėl analogiško nusikaltimo, įvykdyto prieš tą pačią sutuoktinę (b. l. 37-38, 80-81) (dar vienas teismo nuosprendis dėl smurtavimo prieš sutuoktinę yra neįsiteisėjęs), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 39-40), dirbantis, duomenų apie gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ar įrašymą į Vilniaus priklausomybės ligų centrą nėra.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam A. Č. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant maksimalią šios bausmės rūšies trukmę. Parinkamas tokį dydį, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis praeityje jau buvo teistas už analogišką nusikaltimą prieš savo sutuoktinę, dėl ko susilaukė laisvės apribojimo bausmės. Kaip matyti, kaltinamasis dėl ankstesnių savo veiksmų kritiškų išvadų visgi nepadarė ir, kilus konfliktui, vėl griebėsi smurtinių veiksmų. Nagrinėjamu atveju teismas griežtesnės bausmės rūšies neskyrė, kadangi įvertino dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat įvertino esant galimybę skirti laisvės apribojimo bausmę ilgesniam laikui nei teismas buvo skyręs anksčiau (šiuo atveju nustatant maksimalią trukmę). Teismo vertinimu, tokia bausmė kartu su papildomai skirtinais įpareigojimais bei BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemone bus tinkama. Šiuo metu kaltinamasis ir nukentėjusioji gyvena atskirai, kontaktuoja minimaliai, kas leidžia manyti, jog ateityje analogiška situacija nebesusiklostys, o kaltinamasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, bus tinkamai nubaustas.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji J. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 66-68). Nurodoma, jog kaltinamajam griebus už kaklo, pargriovus ant grindų ir spardžius į įvairias kūno vietas, nukentėjusioji patyrė stiprų fizinį skausmą, kuris ją lydėjo apie savaitę laiko. Dėl bendro kūno sumušimo svaigo galvą, pykino. Mušama sutuoktinio, nukentėjusioji išgyveno stresą, baimę, buvo pažeminta, darbe teko slėpti dėl sumušimo susidariusias mėlynes. Galiausiai ji nusivylė, kadangi tikėjosi, kad jos ir kaltinamojo santykiai taisosi, pastarasis po paskutinio smurto išpuolio aktyviai rodė norą bendrauti tiek su ja, tiek su dukra.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau kompensuoti žala padarytas pasekmes, atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.).

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, smurtauta prieš šeimos narį (sutuoktinę), dėl sužalojimų (padarytos kraujosruvos įvairiose kūno vietose) nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Akivaizdu, jog sulaukus smurto iš savo sutuoktinio nukentėjusiajai teko kęsti skausmą, jai buvo sutrikdyta sveikata, be to, pastaroji patyrė ir stresą, baimę. Sužalojimų vieta ir pobūdis neabejotinai buvo matoma aplinkiniams, dėl ko nukentėjusioji jautė diskomfortą. Nuketėjusiosios prašomas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, todėl tenkintinas pilna apimtimi.

Kaltinamasis A. Č. ikiteisminio tyrimo metu BPK 140 straipsnio tvarka nebuvo sulaikytas, jam nepaskirta jokia kardomoji priemonė.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3, 4 punktais, įpareigoti A. Č.: 1) toliau tęsti darbą, o jo netekus nedelsiant užsiregistruoti darbo biržoje; 2) per 4 mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pirmąjį mėnesį po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbant ne mažiau kaip 25 valandas nurodytų darbų, bei paskirti A. Č. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. Č. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš A. Č. nukentėjusiajai 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti A. Č., kad:1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė