Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-11-25 · Civilinė byla Nr. e2S-2456-565/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-25
Bylos Nr.
e2S-2456-565/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Atsakovas
G. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2456-565/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02445-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.5.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo G. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Verkių būstas“ kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo G. A. 308,82 Eur skolą už komunalines paslaugas, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,71 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-28 sprendimu už akių ieškinį visiškai patenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovui 308,82 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą 308,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,71 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė prašymą dėl 2015-04-28 sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodydamas, kad žiemos periodu gyvena užsienyje, todėl nežinojo apie jam iškeltą bylą, o ieškovas, žinodamas šią aplinkybę, tuo pasinaudojo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-08-20 nutartimi atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė.

Teismas nenustatė byloje teisinio pagrindo, sąlygojančio sprendimo už akių panaikinimą ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimą.

Šalies argumentai

Teismas nurodė, kad atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, ieškovas ieškinyje prašė priimti teismo sprendimą už akių, todėl buvo priimtas sprendimas už akių. Teismas nustatė, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2015-03-16 viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Teismas, remdamasis sisteminiu CPK normų aiškinimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodė, kad atsakovo nurodytos priežastys dėl procesinių dokumentų nepateikimo per teismo numatytą terminą negali būti laikomos pateisinamomis ir svarbiomis priežastimis. Be to, atsakovo pateikti kelionių bilietai yra susiję su visiškai kitu laikotarpiu, t.y. 2015 metų gegužės – birželio mėn., nei vyko bylos nagrinėjimas, kadangi ieškinys atsakovui įteiktas 2015-03-16, sprendimas už akių priimtas 2015-04-28.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, kad atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra pateikta teismui jokių naujų ar reikšmingų įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovas dėsto faktines aplinkybes, susijusias su ieškovo prašyta priteisti skola, tačiau įrodymų, patvirtinančių pareiškime nurodytas aplinkybes nepateikia, todėl įstatyme nustatytos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindų egzistavimą, atsakovas neįvykdė – nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad skundžiamas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas (CPK 12 str., 178 str.)

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas G. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-20 nutartį, kuria teismas netenkino atsakovo prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Nurodo, kad žiemos periodu gyvena ir dirba kitoje šalyje. Nesutinka su ieškovo reikalavimu sumokėti skolą. Ieškovas nuo pirmųjų namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo dienų nevertino atsakovo kaip bendraturčio: be įspėjimo nutraukė elektros tiekimo įvadą į atsakovo asmenines patalpas, atliekant namo renovaciją pakeitė visus rūsio langus, išskyrus atsakovui priklausančio rūsio langus; pakeitęs avarinio išėjimo-įėjimo duris, neįteikė atsakovui rakto. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kelia klausimą, kur atsakovas buvo 2015 m. kovo – balandžio mėn., kuomet atsakovui buvo įteiktas ieškinys ir po mėnesio priimtas sprendimas už akių, nes atsakovas pridėjo sausio mėn. skrydžio bilietus. Atsakovas, gyvendamas kitoje šalyje, negali mokėti už šiukšles, karštą vandenį ir šildymą kaip negyvenamųjų patalpų (rūsio) savininkas, kadangi buitinių atliekų į konteinerį neneša, rūsys nėra šildomas ir neturi karšto vandens, tačiau ieškovas nepagrįstai reikalauja mokėti už šiukšles. Priešingai, kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)buto gyventojas, atsakovas laiku moka už visas ieškovo teikiamas paslaugas. Šis atsakovui kartu su sūnumi priklausantis 22 kv.m. butas sunaudoja apie 2 lt bendros elektros energijos per mėnesį, įskaitant ir lifto naudojamą energiją bei koridoriaus patalpų apšvietimą, tačiau turimos negyvenamosios patalpos naudoja atskirą įvadą ir su bendruoju elektros įvadu nesusijęs, be to, atsakovas žiemomis net neužeina į šias patalpas.

Ieškovas UAB „Verkių būstas“ nesutiko su atsakovo skundu ir prašo skundžiamą nutartį palikti galioti. Nurodo, kad atsakovas, įsigydamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), tapo ir šio pastato bendraturčiu (CK 4.82 str. 1 d.). Bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie išlaidų, skirtų namui ir bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti nėra reikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikyta, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (dažnumas, intensyvumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis Nr. 3K-7-515/2009). Atsižvelgiant į teismų praktiką, byloje nėra svarbi aplinkybė, ar atsakovas žiemos periodu laiką leidžia ne Lietuvoje bei kaip dažnai naudojasi turima nuosavybe, kadangi mokesčius jis privalo mokėti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2015-08-20 nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas UAB „Verkių būstas“ kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo G. A. 308,82 Eur skolą už komunalines paslaugas, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,71 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-28 sprendimu už akių ieškinį visiškai patenkino. Atsakovas pateikė prašymą dėl 2015-04-28 sprendimo už akių peržiūrėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-08-20 nutartimi atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė. Teismas nenustatė byloje teisinio pagrindo, sąlygojančio sprendimo už akių panaikinimą ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimą.

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovo G. A. pareiškimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-20 sprendimo už akių peržiūrėjimo, laikytina pagrįsta ir teisėta.

Teismo sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5 str., 13 str.), taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatini šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 str., kurio 1 d. numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Taigi, sprendimas už akių gali būti priimtas, kai būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą. Sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Priimdamas, sprendimą už akių teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodomų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Pažymėtina, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, nes teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Dėl to pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo atsiliepimo į ieškinį nepateikimo, neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius.

Nagrinėjamoje byloje sprendimas už akių priimtas dėl to, kad, esant ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.), teismo nustatytu terminu atsakovas be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, ir teismas įsitikino, kad, pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, yra pagrindas priimti ieškovui palankų sprendimą.

CPK 288 str. 4 d. yra įtvirtinta sprendimo už akių panaikinimo tvarka. Teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės nustatęs bent vieną CPK 287 str. 2 d. 3-4 p. nurodytą aplinkybę – šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, t.y. bylos nagrinėjimui atnaujinti nepakanka konstatuoti svarbias šalies pasyvumą pateisinančias priežastis – yra vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

Atsakovas 2015-04-28 sprendimo už akių neteisėtumą grindžia tuo, kad jis nepateikė atsiliepimo į ieškinį dėl to, kad žiemos periodu gyvena ir dirba kitoje šalyje, bylos nagrinėjimo laikotarpiu jis taip pat buvo užsienyje, todėl ieškinys jam nebuvo tinkamai įteiktas; atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo reikalaujama priteisti skola už rūsio patalpų administravimo paslaugas, nes rūsio patalpomis atsakovas nesinaudoja ir šiose patalpose nesilanko.

Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovui deklaruotos jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), įteikti procesinių dokumentų nepavyko, VSDFV 2015-02-24 duomenimis atsakovas nebuvo įdarbintas 2014-02-01–2015-02-28 laikotarpiu Lietuvos Respublikoje, todėl darbovietės adresu teismas negalėjo išsiųsti procesinių dokumentų (b.l. 18-20). Dėl minėtos priežasties, ieškovui neprašius skirti atsakovui kuratorių, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-16 nutartimi nutarė ieškovui įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, t.y. specialiame interneto tinklapyje paskelbiant pranešimą (CPK 130 str. 1 d.). Atsakovas pateikė 2015-01-08 kelionės iš Vilniaus į Londoną per Milaną bilietus ir 2015-05-15 kelionės keltu iš Doverio (Jungtinė Karalystė) į Dunkirk (Prancūzija) bilietus (b.l. 36-40), tačiau šie bilietai nepatvirtina, kad bylos nagrinėjimu metu atsakovo nepertraukiamai nebuvo Lietuvoje. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo tinkamai įteikti 2015-03-16 viešo paskelbimo būdu. Atsakovui procesinius dokumentus įteikus tinkamai, pripažintina, kad atsakovas žinojo apie iškeltą teisme civilinę bylą ir nagrinėjamą ieškinį, todėl jis privalėjo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jo reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d., 142 str.). Negalėdamas šios pareigos įgyvendinti laiku, atsakovas galėjo prašyti pratęsti teismo nustatytą terminą atsiliepimui pateikti (CPK 77 str.), tačiau to nedarė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas nenurodė jokių svarbių priežasčių, kodėl laiku nepateikė atsiliepimo. Todėl darytina išvada, kad atsakovas turėjo pakankamai laiko atsiliepimui pateikti, bet jo nepateikė ne dėl svarbių priežasčių, kas sudarė pakankamą ir pagrįstą pagrindą pirmosios instancijos teismui ieškovo prašymu priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Atsakovas, siekdamas, kad sprendimas už akių būtų panaikintas, privalo nurodyti ir argumentus bei pateikti įrodymus, kurie įtakotų priimto sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 287 str. 2 d. 4 p.), t.y. pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, kad sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas tokių argumentų ar įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nepateikė (CPK 178 str.). Atmestini atsakovo argumentai, kad žiemos periodu jis laiką leidžia ne Lietuvoje, o jam priklausančiomis negyvenamosiomis patalpomis (rūsiu) beveik nesinaudoja, tik jame laiko daiktus, todėl neturi mokėti už rūsio patalpų administravimą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos (R2-5, 20,62 kv.m. ploto ir R2-1, 20,98 kv.m. ploto), esančios gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovas privalo apmokėti išlaidas, skirtas jam priklausančios asmeninės nuosavybės ir bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti (CK 4.82 str. 3 d. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas šių išlaidų nėra apmokėjęs.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, atsakovas nenurodė ir teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2015-08-20 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirojo skundo argumentais negali būti keistina ar naikintina (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Burdulienė