- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-21
- Bylos Nr.
- TS-61-564/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36470-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Kategorijos
- 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teikimas(Skundas)Nr.TS-61-564/2022 Teisminio proceso Nr.1-01-1-36470-2020-7
2022 m. rugsėjo 21 d.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Nerijaus Brundzos skundą dėl 2022 m. rugpjūčio 26 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr.81/04-959 dėl lygtinio paleidimo taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Nerijus Brundza prašo pakeisti 2022 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, kuriuo nutarta nuteistajam L. V. taikyti lygtinį paleidimą. Prokuroras skunde nurodo, kad nuteistasis teistas 9 kartus, jam buvo taikomi bausmės vykdymo atidėjimai ir lygtinis paleidimas, prokuroro nuomone, nuteistojo nuostatos į priežiūrą ir apribojimus yra neigiamos, nuteistojo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė. Nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei riziką nusikalsti didinančių kriminogeninių veiksnių gausybė sudaro pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas nėra baigtas, o pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi. Prokuroro nuomone, Komisija nepagrįstai neatkreipė dėmesio į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Atsiliepimas
Nuteistojo gynėjas pateikė atsiliepimą į prokuroro skundą, prašo prokuroro skundo netenkinti. Nurodo, kad prokuroro skundas deklaratyvus, nemotyvuotas ir teisiškai ydingas. Advokatas atsiliepime cituoja Komisijos nutarimo argumentus, kad nuteistasis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, ne kartą buvo skatintas, įvykdė visas socialinės reabilitacijos priemones, paleistas lygtinai turės kur gyventi, jam yra užtikrinta galimybė įsidarbinti. Nurodo, kad nuteistasis net 4 kartus kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl galimybės įsidarbinti, tačiau jis nuolat gaudavo neigiamus atsakymus. Gynėjas akcentuoja, kad nuteistasis nuteistas tik 2 metų laisvės atėmimo bausme, yra atlikęs daugiau nei pusę bausmės, įkalinimo įstaigoje atsidūrė pirmą kartą, todėl gynėjo nuomone, yra svarbu, kad nuteistasis įmanomai greitai išeitų iš pataisos įstaigos, kad nebūtų prarasti tvirti socialiniai įgūdžiai ir ryšiai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Nustatyta, kad L. V. 2021 m. liepos 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir L. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 5 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai yra 10 mėnesių 17 dienų.
2022 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu skatintas 2 kartus, drausmės tvarka už nustatytus tvarkos taisyklių pažeidimus nebaustas, mokėsi, įgijo suvirintojo profesinę kvalifikaciją, lankė socialinės reabilitacijos programas, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nustatyti 4 apsauginiai riziką nusikalsti įtakojantys veiksniai. Padaryta išvada, jog nuteistasis turi teigiamas nuostatas į priežiūrą ir pakankamai aukštą motyvaciją daugiau nebenusikalsti.
Nustatyta, kad nuteistasis teistas 9 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Šiuo metu jis atlieka subendrintą bausmę (subendrinus trimis nuosprendžiais paskirtas bausmes) už keturias nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Po veikų, už kurias nuteistas 2021 m. liepos 14 d. nuosprendžiu padarymo, dėl L. V. buvo priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad L. V. iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo taip pat nemažai kartų baustas administracine tvarka, iš jų ne tik už nešiurkščius administracinius nusižengimus. Visos šios anksčiau aptartos aplinkybės, priimant nuteistojo atžvilgiu paskutinį 9-ąjį apkaltinamąjį nuosprendį, leido teismui daryti išvadą, kad L. V. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys, ypatingai atkreipiant dėmesį į vis dar labai jauną nuteistojo amžių- 22 metus. Nagrinėdamas prokuroro skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu teismas su tokia išvada sutinka. Nors su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu, ankstesniais teistumais susijusios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti kitas lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokia išvada būtina atsižvelgiant ne tik į paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tuo labiau, kad šiuo atveju nuteistojo teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu ir nuostatos Socialinio tyrimo išvadoje yra išskirta kaip riziką nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniai veiksniai.
Be to teismas pažymi, kad nuteistajam anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis vis tiek nusikalsdavo, t. y. nepaisant teismo pastangų įtikinti kaltinamąjį elgtis dorai ir nepriekaištingai, pakeisti savo gyvenimo būdą, jis ir toliau elgėsi nusikalstamai. Taigi, prokuroras visiškai pagrįstai skunde kelia abejonę teigiamų nuteistojo pokyčių stabilumu, todėl nuteistojo daromą pažangą charakterizuojantys duomenys turi būti vertinami itin atidžiai. Nustatytos aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, taip pat sudaro pagrindą manymui, kad nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o tai taip pat kelia pagrįstas abejones dėl to, kad taikant lygtinio paleidimo institutą nuteistasis vykdys probacijos sąlygas, laikysis įstatymų ir nenusikals, tinkamą bei nenusikalstamą elgesį sugebės išlaikyti ilgesnį laiką.
Nors nuteistasis dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, yra 2 kartus skatintas, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Teismo nuomone, šie argumentai nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistojo elgesyje matyti akivaizdi pažanga, pažymint, kad gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamos elgesio rizikos vertinimas parodė vidutinę (artimą aukštai), nežymiai sumažėjusią, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką- 2021-12-07- nustatyta rizika 112 balų o 2022-08-07 91 balas. Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Be to, teismui abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nustatyti net 7 kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti, kurių nustatyti 4 apsauginiai veiksniai neatsveria. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problemiškiausios ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos šiuos kriminogeninius veiksnius mažinti. Vertinamu atveju kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad ženklūs pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįvyko, nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai nėra efektyviai valdomi. Taigi, spręstina, kad nors nuteistasis vykdo jo individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja elgesio pataisos programose, tačiau jam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai, iš kurių tik vienas yra statinis, o visi kiti dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos nuteistasis dar gali panaikinti ar suvaldyti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad riziką pakartotinai nusikalsti iš esmės sumažino nuteistojo pasikeitimai gyvenimo sąlygų ir galimybės įsidarbinti srityje, pataisos įstaigoje gavus duomenis, kad nuteistasis bus įdarbintas ir turės gyvenamąją vietą. Nutarime nurodomos aplinkybės, kad nuteistasis palaiko ryšius su šeima, lygtinio paleidimo atveju įsidarbins, išsako planus ateičiai, gyvenimo aplinkybės sudarys sąlygas atsiriboti nuo neigiamą įtaką darančių draugų, tačiau jų nepakanka lygtinio paleidimo taikymui ir šios aplinkybės nevertintinos kaip neabejotinai įrodančios, kad nuteistajam jau šiuo metu taikoma probacija pasieks tikslą. Juolab, kad nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės ,kaip galimybės įsidarbinti ir gyvenamosios vietos turėjimas, buvo aktualios ir nuolatinių, sistemingų įvairaus pobūdžio teisės pažeidimų darymo metu, tačiau tai nuteistojo elgesio neįtakojo.
Taigi aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistąjį pozityviai charakterizuojančių aplinkybių (galiojančių nuobaudų neturėjimas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose) visuma leidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko įvertinus aplinkybes, susijusias su ankstesniais nuteistojo teistumais, negalima teigti. Atsižvelgus į visas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokuroro skundas dėl Komisijos 2022 m. rugpjūčio d. nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis bei 4 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Prokuroro Nerijaus Brundzos skundą tenkinti.
Pakeisti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 81/04-959 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam L. V. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.