Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 178 str. 2 d., ir skirtas laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, jos pradžia skaičiuojama nuo kaltinamojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Į atliktą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016-03-27 iki 2016-03-29.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos už K. K. gynybą nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

K. K. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016-03-27, apie 05.00 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini)., iš D. M. striukės kišenės paėmė automobilio raktelius ir pagrobė R. M. priklausantį 2000 eurų vertės automobilį „Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį (duomenys neskelbtini) namo kieme, Kėdainių mieste.Kėdainių rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinimas K. K. pasitvirtino.Apeliaciniame skunde nuteistasis K. K. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirtąją bausmę sušvelninti. Skunde nurodoma, kad padarius nusikalstamą veiką jis prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė, nukentėjusioji jam pretenzijų neturi. Nuteistasis nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo registruotas darbo biržoje, stengėsi susirasti darbą. Nuteistojo nuomone, teismas, skirdamas bausmę įvertino ne visas reikšmingas aplinkybes. Teismas neatsižvelgė, kad jis kartu su D. M. iš vakaro šventė, be to kartu gyveno ir viskuo dalinosi, nukentėjusioji suprato, kad jis paėmė automobilį, nes jam paskambino telefonu, nurodydama automobilį pristatyti per konkretų laiką. Skubėdamas nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir automobilį apgadino, padarė 2000 Eur žalą. Automobilį paėmė ne iš piktos valios, o pasiskolino, kad parsivežti draugę. Dėl paminėtų aplinkybių, nuteistojo nuomone, bausmė per griežta, todėl prašo jo atžvilgiu, nors teistas 4 kartus, taikyti BK 75 str., kad ir su griežčiausiais apribojimais. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui švelninti paskirtąją bausmę ir prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti. Nuteistojo K. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltės neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka su paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė motyvuotą, įrodymais pagrįstą nuosprendį ir baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo K. K. atžvilgiu pritaikyti tinkamai.

Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, būtina tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą įstatymas numato galimas alternatyvias bausmes, t. y. asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, apylinkės teismas paskyrė bausmę sankcijos ribose ir žymiai švelnesnę nei laisvės atėmimo bausmės sankcijos vidurkis.

Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo motyvams, kad skiriant bausmę yra įvertinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė– prisipažino kaltu ir nuoširdžiai galisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat pagrįstai įvertinta ir tai, kad K. K. teisiamas penktąjį kartą, pakartotinai nusikalto neišnykus teistumams nusikaltimą įvykdė praėjus vos 6 savaitėms po laisvės atėmimo bausmės atlikimo Marijampolės PN, charakterizuojamas neigiamai, todėl jam pagrįstai skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Be to nuteistajam buvo pritaikytas bausmę švelninantis įstatymas – BK 64¹ str. nuostatos ir paskirtoji bausmė sušvelninta 1/3 dalimi.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde prašė taikyti BK 75 str. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama. Nagrinėjamoje byloje reali laisvės atėmimo bausmė K. K.. buvo paskirta nenustačius pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Asmuo, kaip minėta, teisiamas jau penktą kartą, veikos padarymo metu nuteistasis turėjo neišnykusį teistumą, nusikalto praėjus trumpam laiko tarpui po realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos namuose, todėl tai pirmosios instancijos teismui leido spręsti, kad bausmės tikslai taikant bausmės vykdymo atidėjimą nebus pasiekti. Tai, kad nuteistasis padarė nusikalstamą veiką prieš pažįstamus asmenis, jo kaltės nemažina, priešingai, šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis, vykdydamas nusikalstamą veiką, nesirenka prieš ką ji bus nukreipta, todėl tai vertinti kaip aplinkybes tariamai švelninančias jo teisinę padėti, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo jo keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. K. apeliacinį skundą atmesti.