Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui D. K. (D. K.), tretieji asmenys K. Z. ir A. F. (A. F.) dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Draudikų biuras) prašė iš atsakovo priteisti 1 809,76 Eur žalos atlyginimą regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl atsakovui D. K. priklausančios transporto priemonės „Chrysler Stratus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės Estijos Respublikoje, 2012-06-15 įvykusio eismo įvykio metu buvo padaryta žala. Minėto eismo įvykio metu atsakovui D. K. priklausanti transporto priemonė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nebuvo apdrausta, todėl eismo įvykio metu padarytą žalą atlygino ieškovas, sumokėdamas 1 809,79 Eur. Žala padaryta naudojant Lietuvos Respublikoje neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę. Atsakovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 17 straipsnį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas sutiko, kad VĮ Regitra duomenys leidžia tik identifikuoti galimą atsakovą TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies prasme. Atsakovas gali visomis priemonėmis įrodinėti nuosavybės teisių perleidimą ir paneigti registro duomenis. Ieškovas pažymėjo, jog tokiu atveju atsakovas turi pareigą į procesą įtraukti asmenį, kuriam eismo įvykio metu buvo perėjusi nuosavybės teisė į transporto priemonę. Nesant kitos sandorio šalies paaiškinimų apie automobilio įsigijimą, vienos šalies paaiškinimai ir liudytojų parodymai apie automobilio pardavimą nėra pakankami padaryti išvadai, kad automobilio savininku yra kitas asmuo.

K. Z., nors formaliai dalyvavo trečiuoju asmeniu, tačiau nei posėdžio metu, nei raštu nepatvirtino atsakovo teiginių. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis vertintina kritiškai, nes ji nepatvirtinta notaro ir negalima įsitikinti K. Z. parašo autentiškumu. Pagal Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių, patvirtintų vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260, nuostatas VĮ Regitra turi kreiptis buvęs ir naujas savininkai ar jų vardu notaro patvirtinto įgaliojimo pagrindu veikiantys asmenys, išskyrus atvejus, kai transporto priemonė parduodama notaro patvirtinto sandorio pagrindu. Nagrinėjamu atveju VĮ Regitra nereikėjo įsitikinti atsakovo teigimu automobilio nuosavybės perleidimo faktą, kadangi atsakovas prašė ne pakeisti registre esančius transporto priemonės savininko duomenis, o išregistruoti transporto priemonę. Transporto priemonė buvo išregistruota tik 2013-06-11.

Mažai tikėtina, kad K. Z. būtų pasirašiusi sutartį jai nesuprantama lietuvių kalba. Įsigijusi transporto priemonę Estijos pilietė ją būtų įregistravusi Estijoje. Po tariamo transporto priemonės pardavimo, ji buvo daugiau nei metus eksploatuojama su lietuvišku numeriu.

Eismo įvykio deklaracijoje pateikti duomenys įrašyti už eismo įvykį atsakingo asmens, o ne tariamai automobilį įsigijusios K. Z.. Estijos draudikų biuro sprendime buvo perkelta deklaracijoje nurodyta informacija. Minėtas biuras transporto priemonės nuosavybės klausimų nesprendžia.

Ieškovo vertinimu, atsakovas neįrodė automobilio pardavimo fakto. Atkreipė dėmesį, jog priešingas vertinimas leistų didesnio pavojaus šaltinio valdytojams išvengti atsakomybės.

Draudikų biuras pažymėjo, kad nėra gavęs atsakovo atsiliepimo į ieškinį. Apie tai, kad atsakovas prieštarauja dėl ieškinio, jis sužinojo tik tada, kai gavo teismo sprendimą. Tik iš teismo sprendimo ieškovas sužinojo ir tai, jog trečiaisiais asmenimis įtraukti K. Z. ir A. F.. Kadangi tretieji asmenys yra užsienio piliečiai, jiems dokumentai turi būti siunčiami užsienio kalba. Ieškovui kyla abejonių, ar toks reikalavimas yra įvykdytas, nes ieškovas negavo įpareigojimų pateikti į užsienio kalbą išverstus procesinius dokumentus.

Bylos eigoje atsakovas buvo pasyvus, teismo posėdžiuose nedalyvavo ir papildomų dokumentų neteikė. Ieškovas dėl savo kaltės tinkamai nepasinaudojo procesinėmis teisėmis. Draudikų biuras nepateikė įrodymų, kad Estijos automobilių draudikų biuras apmokėjo autoįvykio metu apgadintos transporto priemonės remonto sąskaitą ir / ar apeliantas šią remonto sumą pervedė į Estijos automobilių draudikų biuro sąskaitą.

Motyvuojamoji dalis

IV Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė pirmosios instancijos teismo padarytus procesinius pažeidimus. Ieškovas teigia, jog jam nebuvo įteiktas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, todėl apie šį dokumentą jis sužinojo tik iš teismo sprendimo. Patikrinus civilinės bylos medžiagą matyti, kad atsakovo atsiliepimas buvo gautas 2015-05-06. Gavus atsiliepimą, 2015-05-08 priimta teismo nutartis skirti parengiamąjį teismo posėdį ir išsiųsti teismo šaukimai (b. l. 46-48). Draudikų biurui siųstame teisme šaukime nėra duomenų, kad kartu būtų siunčiamas atsiliepimas, o atskiro lydraščio dėl atsiliepimo siuntimo byloje taip pat nėra. Duomenys apie atsiliepimo išsiuntimą nebuvo nurodyti ir „Liteko“ teismo informacinėje sistemoje. Konstatuotina, jog atsiliepimas ieškovui nebuvo įteiktas. Atsiliepimo gavimo faktas nebuvo pažymėtas „Liteko“ teismų informacinėje sistemoje, tačiau dokumentas prisegtas informacinės sistemos skyriuje „šalių dokumentai“.

Ieškovas ne kartą teismui teikė prašymus bylą nagrinėti nedalyvaujant ir teismo posėdžiuose nedalyvavo. Taip pat nedalyvavo ir teismo posėdyje, kuriame byla išnagrinėta iš esmės. Civilinė byla buvo vedama įprasta, o ne elektronine forma, teismo šaukimai ir kiti dokumentai ieškovui buvo siunčiami paštu, o ne per elektroninių paslaugų portalą.

Apeliaciniame skunde reiškiamos abejonės dėl tinkamo trečiųjų asmenų dalyvavimo teisminiame procese. Trakų rajono apylinkės teismo 2015-05-21 protokoline nutartimi trečiaisiais asmenimis į bylą buvo įtraukti K. Z. ir A. F.. 2015-06-21 tretiesiems asmenims parengtas pranešimas apie bylos nagrinėjimą 2015-09-08 posėdyje, padaryti ieškinio ir atsiliepimo į jį vertimai. Dokumentai tretiesiems asmenims išsiųsti tiesiogiai paštu su įteikimo pranešimu. K. Z. siųsti procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti 2015-07-13 ir 2015-08-21 pranešimais, o A. F. – 2015-07-13 pranešimu.

Trakų rajono apylinkės teismo 2015-09-08 posėdyje, apie kurį bandyta informuoti trečiuosius asmenis, byla nebuvo išnagrinėta, konstatuota, jog procesiniai dokumentai tretiesiems asmenims neįteikti ir atsakovui suteikta galimybė patikslinti trečiųjų asmenų gyvenamąsias vietas. Į sekantį 2015-10-08 vyksiantį teismo posėdį teismo šaukimas buvo išsiųstas tik Draudikų biurui, tretieji asmenys apie bylos nagrinėjimą nebuvo informuojami.

Byloje nėra duomenų, jog D. K. būtų patikslinęs trečiųjų asmenų duomenis, 2015-10-08 teismo posėdyje atsakovas taip pat nepateikė paaiškinimų, kokių veiksmų jis ėmėsi siekdamas sužinoti trečiųjų asmenų gyvenamąsias vietas. 2015-10-08 teismo posėdžio protokole nurodyta, jog trečiųjų asmenų gyvenamosios vietos nežinomos ir nuspręsta nagrinėti bylą iš esmės. Teismo posėdžio įraše taip pat nenurodyti sprendimo nagrinėti bylą nepranešus tretiesiems asmenims motyvai.

Teismo 2015 m. spalio 13 d. priimtas ir paskelbtas sprendimas 2015-10-15 lydraščiu buvo išsiųstas tik ieškovui ir atsakovui, tretiesiems asmenims teismo sprendimas siunčiamas nebuvo, nors CPK 275 straipsnio 1 dalis įpareigoja sprendimo kopiją išsiųsti šalims ir tretiesiems asmenims, nedalyvavusiems paskelbiant teismo sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad teismo sprendimas tretiesiems asmenims iki šiol būtų išsiųstas.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog tretieji asmenys apie įvykusį teismo procesą nieko nežinojo ir šiuo metu nieko nežino. Taip pat negalima daryti patikimos išvados, jog tokie tretieji asmenys egzistuoja. Iš Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog automobilį įsigijo K. Z., nurodytas jos asmens kodas. Ši sutartis buvo sudaryta 2012-05-11, tačiau atsakovas automobilio pirkimo-pardavimo neįregistravo. Ieškovo prie apeliacinio skundo pateiktame VĮ Regitra Kauno filialo 2015-10-28 pažymoje Nr. (1.5)-24-51 nurodyta, jog automobilis buvo išregistruotas 2013-06-11 pagal D. K. prašymą. Ieškovo su apeliacinius skundu pateiktas įrodymas prijungiamas prie bylos, kadangi teismui neišsiuntus ieškovui atsiliepimo, dokumento pateikimas nelaikomas pažeidžiančiu CPK 314 straipsnio. Pažymėtina, kad šis dokumentas yra registro duomuo. Aptariamu dokumentu nustatytą faktą atsakovas yra pripažinęs 2015-10-08 teismo posėdžio metu, kai į teisėjos klausimą dėl Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo momento, teigė, jog sutartį įregistravo tik po to, kai jam buvo pranešta apie su automobilio registracija kilusias problemas. Sugretinus Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo momentą bei eismo įvykio datą, matyti, jog įregistruota jau po eismo įvykio.

Eismo įvykio deklaracijoje įrašyti automobilio savininkės bei vairuotojo asmens kodai bei gyvenamosios vietos. Galimybių sulyginti K. Z. parašus nėra, kadangi ji Eismo įvykio deklaracijos nepildė. Eismo įvykio deklaracijoje yra tik vairuotojo A. F. asmens kodas ir parašas.

Teisės į teisingą teismą įgyvendinimas apima asmens teisę žinoti apie procesą. Teisė būti informuotu apie nagrinėjamą bylą leidžia asmeniui dalyvauti bylos nagrinėjime bei imtis priemonių savo teisėms apginti. Informavimo apie procesą teisę užtikrinama įteikiant procesinius dokumentus – ieškinį, atsiliepimą, teismo šaukimą ir kita. Procesinių dokumentų įteikimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekso XI skyriaus antrajame skirsnyje. CPK 117 straipsnis nustato, jog dokumentai gali būti įteikiami registruota pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus bei kitais kodekse nurodytais būdais. Tokiais būdais pagal gali būti įteikimas atstovui (CPK 118 straipsnis), įteikimas advokatui (CPK 119 straipsnis), įteikimas kuratoriui (CPK 129 straipsnis), įteikimas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Bylos nagrinėjimas jokiu būdu proceso dalyviams nepranešant apie bylos nagrinėjimą negalimas. Trakų rajono apylinkės teismas net nesiėmė jokių priemonių apie 2015-10-08 teismo posėdį pranešti tretiesiems asmenims K. Z. ir A. F.. Pagal CPK 247 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai trečiajam asmeniui nepranešta apie bylos nagrinėjimą, bylos nagrinėjimas turi būti atidedamas.

Tretieji asmenys gyvena Estijoje. Europos Sąjungos šalyje teismas dokumentus turi įteikti vadovaudamasis Europos parlamento ir tarybos reglamentu (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse („dokumentų įteikimas“) ir panaikinančiu Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000. Pirmosios instancijos teismas dokumentus siuntė ne vadovaudamasis šiuo reglamentu, o taikydamas Lietuvos pašto paslaugą siuntimą su dokumento įteikimu.

Reglamentas Nr. 1393/2007 netaikomas, jeigu nežinomas asmens, kuriam turi būti įteiktas dokumentas, adresas (1 straipsnio 2 dalis), tačiau bylos duomenys nepatvirtina, jog trečiųjų asmenų gyvenamoji vieta nežinoma. Pašto siuntos grąžintos kaip neatsiimtos, tačiau nėra aišku, kokiu būdu buvo bandoma siuntas įteikti, ar jos buvo ir kiek kartų neštos tretiesiems asmenims, ar paliktas pranešimas. Neįteikimo priežastimi galėjo būti tai, kad trečiasis asmuo tuo metu buvo darbe ar trumpam išėjęs. Aplinkybė, kad asmens buvimo vieta nežinoma, turėtų būti patvirtinta įrodymais. Vienu iš jų galėtų būti pagal Reglamento Nr. 1393/2007 siųstų dokumentų grąžinimas, nurodant priežastį, kad asmens gyvenamoji vieta nežinoma, o taip pat kiti dokumentai, pavyzdžiui Estijos Respublikos registrų duomenys.

Pasisakydamas dėl 2000-12-22 Tarybos reglamento Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo taikymo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2012-03-15 sprendimo byloje Nr. C-292/10 55 punkte nurodė, kad teismas, į kurį kreiptasi su ieškiniu, turi įsitikinti, jog siekiant surasti atsakovą buvo imtasi visų paieškos priemonių, kurių reikalaujama pagal rūpestingumo ir sąžiningumo principus. Nors vėlesniame sprendimo punkte Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatuoja, jog procesas asmenį informuojant viešojo paskelbimo būdu yra galimas, o teisių į gynybą ribojimas pateisinamas (56 punktas), vis tik vertinant sistemiškai, šis pateisinimas galimas tokiu atveju, kai teismas sąžiningai ėmėsi visų galimų priemonių byloje dalyvaujančio asmens buvimo vietai nustatyti.

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir tai, kad Reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnio 2 punktas nustato, jog teismo sprendimas nėra pripažįstamas, jei sprendimas buvo priimtas atsakovui nedalyvaujant procese, ir jei atsakovas neturėjo galimybės laiku ir tinkamu būdu gauti bylos iškėlimo arba lygiaverčio dokumento, kad galėtų susitarti dėl savo gynybos, išskyrus jei atsakovas nepradėjo proceso siekdamas apskųsti tokį sprendimą, kai tai jam buvo įmanoma padaryti.

Nors Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos konkrečiai skirtos atsakovo teisių apsaugai, tačiau skundžiamu teismo sprendimu buvo nustatytas faktas, jog eismo įvykio metu dalyvavusio neapdrausto automobilio savininkė yra trečiasis asmuo K. Z.. Teismo sprendimo įsiteisėjimo pasėkoje ieškovas galėtų pareikšti ieškinį kaip už jo turėtus nuostolius atsakingam asmeniui. Atsižvelgtina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas gali K. Z. sukelti tiesiogines pasekmes.

Pirmosios instancijos teismo padaryti procesiniai pažeidimai, kai tretieji asmenys eliminuojami iš proceso jų nebandant informuoti apie teismo posėdžius bei nesiunčiant teismo sprendimo, sąlygojo ir įrodymų šioje civilinėje byloje pakankamumo problemą. Civiliniame procese nustatytos faktų įrodinėjimo taisyklės sąlygoja tai, kad byloje surinkti įrodymai turi būti pakankami daugiau tikėtinai išvadai padaryti. Byloje yra pateikta Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kuri buvo užregistruota tik po to, kai atsakovui tapo žinoma apie pareigūnų susidomėjimą jo automobiliu bei Eismo įvykio deklaracija, kurią užpildant atsakingas asmuo nedalyvauja ir nurodytų duomenų netikrina.

Nustatant įrodymų šio pobūdžio bylose pakankamumą reikalinga vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010, publikuotoje Teismų praktika Nr. 34). Šioje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad, neįtraukus į bylą kitos sandorio šalies ir nesant jos paaiškinimų apie automobilio įsigijimą, vienos šalies paaiškinimai ir liudytojų parodymai apie automobilio pardavimą nėra pakankami išvadai, jog automobilio savininkas yra ne atsakovas, o kitas asmuo, padaryti.

Atsižvelgiant į teismo padarytus procesinius pažeidimus, kurie sąlygojo trečiųjų asmenų neįsitraukimą į procesą, įrodymų nepakankamumas yra pripažįstamas bylos esmės neatskleidimu, o ne ieškinio ar atsikirtimų į ieškinį neįrodymu (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl paminėtų aplinkybių Trakų rajono apylinkės teismo sprendimas naikinamas, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsniu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.