Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos primininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. (A. P. ) skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 15 d. nutarties A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patrulis 2007 m. gegužės 25 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 5 dalį ir 130² straipsnį už tai, kad jis 2007 m. gegužės 25 d. apie 19 val. 55 min. Varėnos rajone, kelyje Valkininkų gst. – Alytus 1-ajame kilometre vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną 90 km/h greitį – važiavo 157 km/h greičiu, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – ir KET) 175.1 punkto reikalavimus (b. l. 17).

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos įgaliotas pareigūnas 2007 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. E714755 A. P. pagal ATPK 124 straipsnio 5 dalį ir 130² straipsnį paskyrė administracinę nuobaudą – 1300 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių (b. l. 4).

II.

III.

Savo prašymą apeliantas grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo išdėstyti pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

A. P. neginčija administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto bei aplinkybių, tačiau mano, kad jam paskirtos administracinės nuobaudos yra pernelyg griežtos. Prašo neskirti administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Taigi apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos –teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesių laikotarpiui – teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusi ATPK 124 straipsnio 5 dalis numatė, jog nustatyto greičio viršijimas nuo 50 ir daugiau kilometrų per valandą, – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų. ATPK 130² straipsnis nustatė, jog pakartotinis Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tai yra padarymas per vienerius metus dviejų ir daugiau pažeidimų, numatytų šio kodekso 124 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 124(1) straipsnio pirmojoje, trečiojoje ir penktojoje dalyse, 125 straipsnyje, už kuriuos skiriamų balų suma yra dešimt ir daugiau, – užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo devynių mėnesių iki vienerių metų.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Vertinant apeliacinio skundo teiginius dėl galimybės taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 ir 2 dalis, t. y. skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ATPK 130¹ straipsnio sankcijoje minimali, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios nuostatos, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies, kurioje ir yra reglamentuojamas mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas, taikymas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo administracinę atsakomybę, konstatavimu (pvz., administracinės bylos Nr. N5-1647/2006, N16-1481/2006, N9-1499/2006, N17-148/2006, N1-1396/2007, N17-103/2007 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, išlaikytinių turėjimas ir kitos A. P. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nelaikomos ypatingomis aplinkybėmis, sąlygojančiomis būtinumą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas (2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1403/2007; 2008 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N143-1724/2008). Į aptartas aplinkybes gali būti atsižvelgiama administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui skiriant administracinę nuobaudą atitinkamų ATPK straipsnių sankcijų ribose (2008 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N502-429/2008).

Teisėjų kolegija pažymi, jog bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, ir vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas administracinę nuobaudą sušvelninti. Asmuo, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina šeimos interesais, privalo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, bei, dar prieš darydamas tokio pobūdžio teisės pažeidimą, numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek savo šeimos nariams. Tokio asmens interesams negali būti teikiamas joks esminis prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių skirti A. P. švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta minimali ATPK 130¹ straipsnio sankcijoje, nustatyta nebuvo, tad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį nėra.

Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino ir taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir nepagrįstai sutrumpino paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – trukmę iki 6 mėnesių. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą (apelianto padėtis dėl jo paties paduoto apeliacinio skundo negali būti bloginama), Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartis šioje dalyje paliekama nepakeista.

ATPK 30 straipsnio 2 dalis nustato, jog skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kurių sąrašas yra nustatytas ATPK 31 ir 32 straipsniuose. ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, jog atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ir individualizuojant nuobaudos dydį už pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 5 dalyje, buvo įvykdyti ATPK 30, 31 ir 32 straipsnių reikalavimai, todėl ją švelninti nėra pagrindo. Apeliantui skiriant 1300 Lt dydžio baudą buvo atsižvelgta ne tik į A. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius pažeidimą ir nuoširdų gailėjimąsi (ATPK 31 str. 1 p.), bet ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinį tos pačios rūšies nusižengimo padarymą (2006 m. rugsėjo 16 d. baustas pagal ATPK 124 str. 1 d. 3 p. b. l. 22).

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. yra sumokėjęs 50 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą (2007 m. spalio 25 d. mokėjimo kvitas; b. l. 34). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai) dėl administracinių nuobaudų paskyrimo (nepaskyrimo) todėl sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas apeliantui.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

A. P. grąžinti Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai AB banke Hansabankas 2007 m. spalio 25 d. sumokėtą 50 Lt (penkiasdešimt litų) žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.