Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą Nr. 01-1-00199-16, kurioje:

R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „Rekuperatorių centras“ montuotoju, teistas:

1) 2000 m. liepos 4 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį,

2) 2009 m. vasario 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (2 veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. J. 2016 m. sausio 1 d., apie 18.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, D. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išeidamas iš virtuvės į koridorių mažamečiui R. K. jį pastūmus, jis vieną kartą smogė rankos delnu R. K. į veidą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam mažamečiui R. K. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais R. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Be to, kaltinamasis R. J., 2016 m. kovo 11 d., apie 9.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, D. K. namų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia vieną kartą spyrė mažamečiui T. S. į nugarą, ko pasekoje jis pargriuvo, tokiu būdu jis sukėlė fizinį skausmą mažamečiui T. S..

Šiais veiksmais R. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Iš kaltinamojo R. J. 2016 m. sausio 2 d. apklausos protokolo (b.l. 82-83) matyti, kad dėl 2016 m. sausio 1 d., nusikaltimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė: 2016 m. sausio 1 d., apie 18.30 val., būdamas išgėręs jis atėjo pas savo pusseserę D. K., ten vaišinosi šampanu, išėjo į lauką parūkyti, o grįžtant koridoriuje jį pastūmė R. K., jis pargriuvo, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl šio pastūmimo supyko, todėl atsistojęs vieną kartą smogė rankos delnu R. K., pataikydamas į kaktą. Po šio smūgio vaikas pradėjo verkti, atėjusi motina liepė jam išeiti, todėl jis nuėjo pas kaimynus, kur buvo sulaikytas policijos.

Iš kaltinamojo R. J. 2016 m. kovo 12 d. apklausos protokolo (b.l. 94-95) matyti, kad dėl 2016 m. kovo 10 d., nusikaltimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė: 2016 m. kovo 10 d., apie 9.00 val., jis nuėjo pas savo pusseserę D. K., ten gėrė alkoholinius gėrimus. Tą dieną jokių konfliktų tarp jo ir D. K. vaikų nebuvo. Vakare namo nėjo, liko miegoti pas D. K.. Rytą, galėjo būti apie 8.00 val., vėl pas D. K. gėrė alkoholinius gėrimus. Vienas iš D. K. vaikų, tai yra T. S., ant jo spjovė, jį keikė necenzūriniais žodžiais, todėl jis supykęs ant Tautvydo, spyrė vieną kartą jam į nugarą. Daugiau smūgių nesudavė. Jei būtų buvęs blaivus taip tikrai nebūtų pasielgęs.

Iš nukentėjusiojo R. K. 2016 m. sausio 4 d. apklausos protokolo (b.l. 30-31) matyti, kad 2016 m. sausio 1 d., vakare, valandų pasakyti negali, pas juos į namus buvo atėjęs dėdė, vardo ir pavardės jis nežino. Suaugusieji šventė Naujuosius metus. dėdė pradėjo triukšmauti ir bartis ant jo mamos, todėl jis norėdamas apginti mamą dėdę pastūmė, o šis jam ranka trenkė į veidą, kairėje pusėje ties akimi. Jam nuo smūgio truputį skaudėjo, išsigandęs pradėjo verkti, bet po to skausmas praėjo ir jis nusiramino. Po šio įvykio dėdė dar pas juos buvo lauke, kol jį išvežė policijos pareigūnai. Dėdė jo atsiprašė, kad taip padarė, jis ant dėdės nepyksta ir jam atleidžia.

Iš nukentėjusiojo T. S. 2016 m. kovo 31 d. apklausos protokolo (b.l. 50) matyti, kad dienos jis prisiminti negali, bet tada jo dėdė R. buvo girtas. Jis tuo metu buvo virtuvėje, kai atėjo dėdė R. ir jam nieko nesakė, tik spyrė koja į nugarą. Nuo kojos spyrio jis pargriuvo, labai skaudėjo ir jis pradėjo verkti. Tada atėjo jo mama ir jį nuramino, jis sakė mamai, kad labai skauda ir pasakė ką jam padarė dėdė R.. Mama iškvietė gydytojus, kurie jį apžiūrėjo. Anksčiau jo dėdė niekada nebuvo mušęs.

Iš nukentėjusiųjų atstovės D. K. 2016 m. sausio 1 d. ir 2016 m. sausio 4 d. apklausos protokolų (b.l. 35,37-38) matyti, kad dėl 2016 m. sausio 1 d., R. J. nusikaltimo paaiškino, kad 2016 m. sausio 1 d. apie 18.00 val., jai būnant su vaikais ir sugyventiniu A. K. namuose, pas juos atėjo neblaivus jos giminaitis (pusbrolis) R. J., kuris pasiūlė pasivaišinti šampanu. Jiems išgėrus po dvi taures šampano, R. J. ėjo į lauką parūkyti, tuo metu virtuvės ir koridoriaus tarpduryje sutiko įeinant jos mažametį sūnų R. K.. Prasilenkiant su vaiku, R. J. vieną kartą smogė vaikui į veidą, po šio smūgio R. pradėjo verkti ir atbėgo pas ją. Nuo smūgio matėsi sūnui ant veido paraudimas. Paklausus pas R. J., kodėl jis smogė vaikui, pastarasis paaiškino, kad vaikas jį pastūmė. Šio įvykio niekas kitas iš namuose buvusių asmenų ar vaikų nematė, kadangi jie sėdėjo kambaryje. Šiuo metu su R. J. susitaikė, jis atsiprašė ir sūnaus, ir jos.

Iš nukentėjusiųjų atstovės D. K. 2016 m. kovo 11 d. apklausos protokolo (b.l. 54) matyti, kad dėl 2016 m. kovo 11 d., R. J. nusikaltimo paaiškino, kad 2016 m. kovo 11 d. pas ją namuose svečiavosi jos pusbrolis R. J.. Tuomet jai su R. J. sėdint virtuvėje ir kalbantis, iš vieno kambario į kitą per virtuvę ėjo jos mažametis sūnus T. S., kuriam praeinant pro R. J. jis vieną kartą atsistojęs spyrė koja vaikui į nugarą. Po suduoto smūgio vaikas pargriuvo ir atsistojęs nubėgo į kitą kambarį bei pradėjo verkti. Paklausus R. J., kodėl jis taip pasielgė, jis negalėjo nieko atsakyti. Ji nedelsiant paskambino pagalbos telefonu 112 ir pristatė vaiką į Prienų ligoninę, kur medikai apžiūrėjo vaiką ir nenustatę sužalojimų, jį išleido.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad 2016 m. sausio 1 d. ir 2016 m. kovo 11 d. įvykių vieta yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 25-28, 44-47).

Iš asmens blaivumo testų matyti, kad 2016 m. sausio 1 d. 19.27 val. R. J. buvo nustatytas 2,51 promilių girtumas (b.l. 78), 2016 m. kovo 11 d. 09.36 val. R. J. buvo nustatytas 2,28 promilių girtumas (b.l. 90).

Be kaltinamojo R. J. prisipažinimo, nukentėjusiųjų R. K. ir T. S., jų atstovės pagal įstatymą D. K. parodymų, jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2016 m. sausio 1 d. D. K. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2016 m. sausio 1 d. jai būnant savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apie 18.30 val. pas ją užėjo giminaitis R. J., kuris būdamas neblaivus virtuvėje smogė mažamečiui sūnui R. K. vieną kartą ranka į veidą ir jį sužalojo (b.l. 23).

2016 m. kovo 11 d. D. K. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2016 m. kovo 11 d. jai būnant savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), besisvečiuojanti s giminaitis R. J. vieną kartą spyrė jos mažamečiam sūnui T. S. į nugarą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą (b.l. 42).

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, t.y. 2016 m. sausio 1 d., apie 18.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, D. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išeidamas iš virtuvės į koridorių mažamečiui R. K. jį pastūmus, jis vieną kartą smogė rankos delnu R. K. į veidą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam mažamečiui R. K. fizinį skausmą. Be to, 2016 m. kovo 11 d., apie 9.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, D. K. namų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia vieną kartą spyrė mažamečiui T. S. į nugarą, ko pasekoje jis pargriuvo, tokiu būdu jis sukėlė fizinį skausmą mažamečiui T. S.. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už R. J. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis R. J. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b.l. 107-109).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš mažamečius vaikus. Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, numatytomis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo R. J. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, numatytomis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, yra tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. J. praeityje teistas, ne kartą baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią nuobaudą – baudą. Minėtos aplinkybės rodo, kad jis išvadų nedaro, kritiškai savo elgesio nevertina, ankstesnės bausmės teigiamos įtakos nepadarė ir nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų padarymo. Nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą civilinio ieškinio nereiškia. Kaltinamasis psichiatrinio bei priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas, yra darbingo amžiaus, dirba, sutinka su prokuroro pasiūlyta bausme – 21 para arešto. Teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, mano, jog R. J., už jo padarytą nusikalstamą veiką, pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, su kuriuo kaltinamasis sutiko, kadangi tokios bausmės paskyrimas visiškai atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

R. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsniu iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš savo gyvenamosios vietos, esančios F. Vaitkaus g. 121, Prienai (b.l. 96-97).

Kaltinamasis R. J. vadovaujantis BPK140 straipsniu buvo laikai sulaikytas nuo 2016 m. sausio 1 d. 19.10 val. iki 2016 m. sausio 2 d. 12.00 val.(b.l. 84-85) ir nuo 2016 m. kovo 11 d. 8.40 val. iki 2016 m. kovo 12 d. 8.25 val. (b.l.98-99), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje (2016 m. sausio 1 d. nusikalstama veika), ir paskirti jam 15 (penkiolika) parų arešto bausmę.

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje (2016 m. kovo 11 d. nusikalstama veika), ir paskirti jam 15 (penkiolika) parų arešto bausmę.

Paskirtas bausmes už šias nusikalstamas veikas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti tarpusavyje iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendriną 21 (dvidešimt vienos) paros arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu skirtiną bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 14 (keturiolika) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtosios bausmės laiką įskaityti R. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. sausio 1 d. 19.10 val. iki 2016 m. sausio 2 d. 12.00 val. ir nuo 2016 m. kovo 11 d. 8.40 val. iki 2016 m. kovo 12 d. 8.25 val., prilyginant jį 2 (dviem) parom arešto.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, R. J. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti R. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.