Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajai Z. B., jos gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuroro Mindaugo Šukio ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės J. A. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo Z. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 178 straipsnio 3 dalį, taikant LR BK 54 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės laiką atlyginti nukentėjusiajai J. A. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – 61 000 (šešiasdešimt vieną tūkstantį ) litų; per vienus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas - 1 diena ir paskirtoji laisvės apribojimo bausmė sumažinta 2 (dviem) dienomis. Iš Z. B. priteista 61 000 (šešiasdešimt vienas tūkstantis) litų turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. A..

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Z. B. pagal LR BK 178 straipsnio 3 dalį nuteista už tai, kad 2009-09-08 apie 17.00 val., būdama gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodama raktą ir seifo kodinės spynos kodą, iš seifo slapta pagrobė svetimą, nukentėjusiajai J. A. priklausantį, didelės vertės turtą – 111 000 (šimtą vienuolika tūkstančių) litų, padarydama nukentėjusiajai J. A. 111 000 litų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas tenkintinas iš dalies, nukentėjusiosios J. A. skundas tenkintinas visiškai.

Apeliantai neginčija nuteistosios kaltės ir jos nuteisimo pagal LR BK 178 straipsnio 3 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliaciniuose skunduose prokuroras ir nukentėjusioji teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai taikė LR BK 54 straipsnio 3 dalį ir nuteistajai skyrė laisvės apribojimo bausmę, tai yra kitos rūšies bausmę nei numatyta BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje.

Kolegija konstatuoja, kad pagrįsti ir tenkintini apeliacinių skundų argumentai dėl nepagrįstai nuteistajai Z. B. skirtos švelnesnės nei įstatymas numato bausmės.

Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę Z. B., įstatymo nuostatas taikė netinkamai, nepagrįstai taikė LR BK 54 straipsnio 3 dalį ir skyrė švelnesnę bausmę nei numatyta įstatymo. Taigi netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Kolegija konstatuoja, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę. Teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį, ir kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64) apžvalgos 2 punktas). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu.

Iš apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad teismas itin lakoniškai pasisakė dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo nuteistajai. Teismas nuosprendyje nurodė, kad „visos ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis, leidžiančiomis taikyti kaltinamosios atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas“. Nors apylinkės teismas ir teigė, kad atsižvelgia į visas aplinkybes, tačiau kokios konkrečiai šios aplinkybės, kurios vertintinos kaip išimtinės, pirmosios instancijos teismas nenurodė. Be to, neatsižvelgė į bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kaltininkės asmenybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriant bausmę, apylinkės teismo nurodytos aplinkybės (amžius, sveikata, dalinis žalos atlyginimas, pirmas teistumas, atėmimas galimybės dirbti ir atlyginti žalą) nelaikytini išimtinėmis aplinkybėmis ir negali nusverti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio bei kitų nusikalstamą veiką apibūdinančių aplinkybių (veika tyčinė, baigta, priskiriama sunkiems nusikaltimams, pagrobto turto vertė didelė, didesnė dalis žalos neatlyginta)

Be to, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punkte nustatyta, kad taikydamas švelnesnės negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmės paskyrimą, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 str. nurodytų pagrindų. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad pagal LR BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra tik išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal LR BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms aplinkybėms.

Kaip jau minėta ankščiau, Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, jog teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, tačiau Kauno miesto apylinkės teismas nuosprendyje to nepadarė. Teismo išvada, kad visos ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytos aplinkybės yra išimtinės, nekonkreti ir visiškai nepagrįsta bylos duomenimis. Be to, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, tos išimtinės aplinkybės, turi būti susijusios ne tik su asmens pavojingumu, tačiau ir jo konkrečios padarytos veikos pavojingumu ir tik jų visumos buvimas, gali duoti teismui pagrindą manyti, jog įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas bausmės tikslams. Kaip matyti iš teismo nuosprendžio, teismas vertino tik aplinkybes, apibūdinančias nuteistosios pavojingumą (tai, kad anksčiau neteista, kitų nusikalstamų veikų nepadarė, senyvo amžiaus, silpnos sveikatos, iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta ), tačiau visiškai nevertino nuteistosios padarytos veikos pavojingumo. O būtent to, kad padarytas sunkus nusikaltimas, tyčinis, baigtas, nusikaltimu padaryta didelė turtinė žala (111 000 Lt– šimtas vienuolika tūkstančių litų), dar neatlygintos žalos dydis taip pat didelis - 61 000 Lt (šešiasdešimt vienas tūkstantis litų). Kaip matyti iš teismo nustatytų aplinkybių, savo kaltę nuteistoji pripažino tik dalinai, nusikaltimas padarytas pasinaudojant nukentėjusiosios pasitikėjimu, kas rodo, kad nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė ir neapgalvota. Be to, nepagrįstas ir teismo argumentas, jog LR BK 178 str. 3 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas atimtų galimybę dirbti ir atlyginti nukentėjusiajai likusią turtinę žalą, nes teisės aktai nedraudžia nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dirbti ir turėti darbinių pajamų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skiriant bausmę apylinkės teismo nurodyti teigiami momentai, yra išimtinai susiję su nuteistosios asmenybe, nelaikytini išimtinėmis aplinkybėmis ir jie negali nusverti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio ir kitų nusikalstamą veiką apibūdinančių, aukščiau aptartų, aplinkybių. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios mažintų nuteistosios padaryto nusikaltimo ar jos asmenybės pavojingumą tiek, jog BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl teismo išvada, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas būtų neteisingas ir prieštarautų teisingumo principui, nepagrįsta. Dėl šių aplinkybių nepagrįstas ir LR BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas skiriant švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta įstatymo, todėl ši nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Nuteistajai Z. B. skirtina nauja bausmė.

LR BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

LR BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta tik vienintelė bausmės rūšis - terminuotas laisvės atėmimas. Kaip jau aptarta ankščiau, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, sudarančių galimybę skirti švelnesnę bausmę remiantis LR BK 62 straipsnio nuostatomis, o taip pat nenustatyta ir kitų išimtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad įstatyme numatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės taikymas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui, todėl bausmė Z. B. skiriama LR BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose.

Skirdamas bausmę nuteistajai Z. B., teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas, už kurį nuteista Z. B. tyčinis, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, baigtas, nusikaltimu padaryta turtinė žala yra didelė. Teismas atsižvelgia taip pat ir į tai, kad nenustatyta byloje atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertintina atsakomybę lengvinanti aplinkybė (dalinis turtinės žalos atlyginimas), Z. B. amžius, tai, kad ji anksčiau neteista, duomenų apie naujas nusikalstamas veikas taip pat nenustatyta. Vertinamas Z. B. elgesys iki nusikaltimo ir po jo. Teismas įvertina visas šias aplinkybes, jų tarpusavio santykį, įvertina apylinkės teismo nuosprendyje nurodytas bausmės skyrimo aplinkybes, ir daro išvadą, kad Z. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė artima sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui.

Nepagrįstas ir atmestinas prokuroro skundo argumentas, jog nepagrįstai nustatyta nukentėjusiosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė - dalinis žalos atlyginimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką, teismai, remdamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64) apžvalgos 14 punktas). Taigi įstatymas (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) numato, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas toks atvejis, kai atlyginta ar pašalinta visa nusikaltimu padaryta žala. Tokia aplinkybė byloje nenustatyta. Tačiau pagal BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas BK 59 straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Taigi, įstatymas nedraudžia teismui pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tada, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos. Tokiu atveju atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, kad sudarytų pagrįstas prielaidas tikėtis greito kitos žalos dalies atlyginimo. Byloje nustatyta, kad padaryta turtinė žala yra 111 000 Lt (šimtas vienuolika tūkstančių litų), nukentėjusioji pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, jog Z. B. per kelis kartus atlygino jai dalį žalos - 50 000 Lt. Atsižvelgiant į padarytos žalos dydį, ši atlyginta turtinės žalos dalis, sudaranti beveik pusę padarytos žalos dydžio, gali būti laikytina pakankamai didele dalimi. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors apylinkės teismas ir nenurodė konkretaus įstatyminio pagrindo, tačiau tą aplinkybę, kad Z. B. atlygino dalį turtinės žalos, pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taigi prokuroro skundo dalis dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės pašalinimo nepagrįsta ir netenkintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendė:

nukentėjusiosios J. A. apeliacinį skundą tenkinti visiškai, Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajai Z. B. skirtos bausmės pakeisti.

Skirti Z. B. laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.