- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-29
- Bylos Nr.
- 1A-340-166-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00466-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Punys (pirm.), Rosita Patackienė, Virginija Švedienė
- Nuteistasis
- A. D.
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Advokatai
- Mindaugas Kukaitis
Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-340-166/2014
Teisėja Nida Vigelienė Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00466-2012-5
2014 m. rugsėjo 29 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžio kuriuo:
A. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 str. ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 10 (dešimt) mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, neatlygintinai išdirbti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtoji bausmė subendrinta su 2011 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, neatlygintinai išdirbti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš A. D. 4000 Lt nukentėjusiojo A. S. naudai. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. nuteistas už tai, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent:
jis, žinodamas, kad 2009 m. balandžio 10 d. priimtu ir 2009 m. gegužės 10 d. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu, nesusijusiu su bausme, civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 jam ir UAB „duomenys neskelbtini“ uždrausta savaitraštyje „duomenys neskelbtini“ publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su akcine bendrove „duomenys neskelbtini“, šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu, būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi ir savaitraščio „duomenys neskelbtini“, kurio redakcija yra Vilniuje, (duomenys neskelbtini), redaktoriumi, nevykdydamas minėto 2009 m. balandžio 10 d. teismo sprendimo, 2012 m. gegužės 12 d. savaitraštyje „duomenys neskelbtini“ (2012 m. gegužės 12 – 18 d. Nr. (Duomenys neskelbtini )straipsnyje „duomenys neskelbtini“ A. S. siejo su akcine bendrove „duomenys neskelbtini“, su šios bendrovės privatizavimu ir viešai paskleidė šiuos teiginius:
„<...> Aš tai išbandžiau, nes pats esu nuteistas pagal melagingus A. S. parodymus, kad jis neva nedalyvavo AB „duomenys neskelbtini“ privatizavime“.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo jį išteisinti ir įpareigoti prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. S. melagingų parodymų, nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendis yra neteisėtas ir naikintinas. Skunde nurodoma, jog pats nukentėjusiojo A. S. skundas, dėl kurio buvo priimtas teismo sprendimas uždrausti apeliantui savaitraštyje „duomenys neskelbtini“ sieti A. S. su AB „duomenys neskelbtini“, jos privatizavimu, ir G. K. nužudymu, buvo melagingas ir nusikalstamas, ką savo nutartyje pripažino ir Vilniaus apylinkės prokuratūra. Pasak apelianto A. S. padavęs melagingą skundą, ir toliau melavo, neigdamas bet kokias sąsajas su AB „duomenys neskelbtini“, o šioje byloje jis dar kartą, t. y. jau penktą kartą, davė melagingus parodymus, klausiamas, ar kokia nors forma dalyvavo „duomenys neskelbtini“ privatizavime, atsakė, kad „ne, nedalyvavo“. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas šių esminių aplinkybių neįvertino, jas ignoravo.
Pasak apelianto, byloje yra pateikti įrodymai, kad A. S. dalyvavo visuose AB „duomenys neskelbtini“ privatizavimo etapuose – dar 1999 m. kaip „duomenys neskelbtini“ konsultantas, gaunantis po 300 litų už valandą konsultacijų bendrovei „duomenys neskelbtini“, nors šioje įmonėje A. S., kaip pats sakė, niekada nėra buvęs. Jau tapęs Seimo nariu, A. S. parengė AB „duomenys neskelbtini“, „duomenys neskelbtini“ ir „duomenys neskelbtini“ reorganizavimo įstatymo projektą, kuris Seime buvo priimtas 2001 m. rugpjūčio 2 d. Šis įstatymas atvėrė kelią „duomenys neskelbtini“ įsigyti Rusijos bendrovei „duomenys neskelbtini“, kuri galėjo įsigyti ir naujai išleidžiamas valstybei priklausančias „duomenys neskelbtini“ akcijas. Skunde nurodoma, jog nuo 2003 m. A. S. bylinėjasi su „duomenys neskelbtini“, ir buvo iškėlęs redakcijai mažiausiai 30 civilinių ieškinių, kurių bendra vertė siekia vos ne pusę milijono litų, o taip pat įvairių baudžiamųjų bylų. Apeliantas pažymi, jog vienintelis A. S. tikslas – neleisti savaitraščiui „duomenys neskelbtini“ skelbti informaciją apie A. S. veiklą, kuri atnešė daug žalos Lietuvos Respublikai, kai tuo tarpu apeliantas ir „duomenys neskelbtini“ atliko savo pilietinę pareigą, informuodami skaitytojus apie A. S. galimai neteisėtą veiklą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2008 m. A. S. kreipėsi į teismą su melagingu skundu, kad „duomenys neskelbtini“ būtų uždrausta spausdinti straipsnius, kuriuose jis būtų siejamas su „duomenys neskelbtini“, jos privatizavimu ir jos vadovo G. K. nužudymu. Teismas patenkino tokį prašymą, nors apeliantas ir pateikė įrodymus, kad A. S. dalyvavimas „duomenys neskelbtini“ privatizavime yra plačiai žinomas. Taip pat skunde nurodoma, kad keliuose straipsniuose apeliantas aprašė, kaip jis buvo teisiamas pagal melagingus A. S. parodymus, ir pastarasis apeliantui kėlė vis naujas bylas. A. D. buvo nuteistas keturis kartus už teismo sprendimo nevykdymą pagal melagingus A. S. parodymus. Galiausiai, kai jis paprašė atnaujinti šias bylas, ir pateikė dokumentus, kad tas pats ieškovas A. S. buvo šios „duomenys neskelbtini“ įmonės akcininkas, pats teikė deklaracijas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai apie turimas šios įmonės akcijas, tačiau teisėja R. V. uždraudė sieti A. S. su minėta įmone. Prašymą panaikinti draudimą sieti A. S. su „duomenys neskelbtini“ teismas atmetė tuo pagrindu, kad tai „buvo visiems plačiai žinomos aplinkybės“ ir „naujų duomenų apie tai apeliantas nepateikė“. Apeliantas pažymi, kad per tuos metus mažiausiai dešimt kartų jis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą ir teismus, reikalaudamas iškelti bylas A. S. dėl melagingų parodymų davimo, pateikė visus įrodymus, kad jis buvo ne tik „duomenys neskelbtini“ akcininkas, tačiau ir vadovavo šios įmonės privatizavimui, o jo privati įmonė „duomenys neskelbtini “ valdė „duomenys neskelbtini“, ir iš to gavo milijonus litų, tačiau visus skundus prokurorai ir teismai atmesdavo, nurodydami, kad A. S. melavo netyčia, t. y. nenustatė jo tiesioginės tyčios. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad kai jis pateikė papildomus įrodymus, kad A. S. asmeniškai prisipažino (ir tai užfiksuota teismo protokole), jog jis pats asmeniškai taisė „duomenys neskelbtini“ privatizavimo įstatymus, šių metų kovo 15 d. Vilnius apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja priėmė neskundžiamą nutartį panaikinti prokuratūros ir apylinkės teismo nutartis atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus. Be to apeliaciniame skunde atkreipiamas teismo dėmesys, kad ir šioje byloje A. S. eilinį kartą davė melagingus parodymus – klausiamas, ar dalyvavo AB „duomenys neskelbtini“ privatizavime, atsakė, kad „ne, nedalyvavo“.
Apeliantas nurodo, kad dokumentu laikytinas A. S. prevencinis ieškinys bei jo melagingas neigimas, kad jis nėra susietas su AB „duomenys neskelbtini“ privatizavimu. Pažymima, kad šio ieškinio bei A. S. melagingų parodymų pagrindu pareiškėjui buvo sukeltos sunkios pasekmės – jis buvo ne kartą teisiamas, iki šiol yra apribota jo laisvė, teisė viešai skleisti savo nuomonę, kas yra reglamentuota Konstitucijoje. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad A. S., pats būdamas „duomenys neskelbtini“ akcininku, sprendė šios įmonės privatizavimo klausimus, nors turėjo nusišalinti nuo šio klausimo svarstymo – tuo pačiu metu A. S. buvo AB „duomenys neskelbtini“ akcininku, o tai reiškia, kad supainiojo viešuosius ir privačius interesus. A. S. ne tik dalyvavo, tačiau faktiškai vadovavo AB „duomenys neskelbtini“ privatizavimui, nes pačiame pirmame AB „duomenys neskelbtini“ privatizavimo etape, vykusiame 2000 – 2001 m. jis taisė įstatymo projektą, pagal kurį ši įmonė ir buvo privatizuota. Per šį privatizavimo etapą privati A. S. įmonė „duomenys neskelbtini“ teikė bendrovei „duomenys neskelbtini“ valdymo paslaugas. Skunde pažymima, kad UAB „duomenys neskelbtini“ pasirašyti su bendrove sandėriai Valstybės kontrolės buvo įvardinti kaip neteisėti, nes mokėjimai buvo atliekami ne pagal sutarties sąlygas, todėl tokiu būdu privati A. S. įmonė „duomenys neskelbtini“ neteisėtai uždirbo iš AB „duomenys neskelbtini“ privatizavimo daugiau nei 8 mln. Lt.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. S. vadovavo ir dalyvavo visose „duomenys neskelbtini“ privatizavimo etapuose, pradedant 2000 m., baigiant 2007 m., kai valstybei likusi „duomenys neskelbtini“ akcijų dalis buvo parduota Lenkijos koncernui (duomenys neskelbtini). Tai pat nurodoma, jog A. S. vadovaujamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė visus privatizavimo aspektus, ir pritarė visiems privatizavimo etapams, A. S. asmeniškai keičiant privatizavimo įstatymo projektus, pavyzdžiui, minėto komiteto 2005 m. spalio 7 d. pasėdyje buvo svarstoma dėl AB „duomenys neskelbtini)“ akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatymo projekto. Šiame posėdyje, kuriam pirmininkavo A. S., buvo pasiūlyta tobulinti šį įstatymą, keičiant jo formuluotes. A. S. darė pranešimą dėl šio įstatymo ir balsavo dėl pritarimo. To paties Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje 2002 m. rugsėjo 11 d. vėl buvo svarstomi klausimai, susiję su „duomenys neskelbtini“ privatizavimu, o šio klausimo pranešėju vėl buvo A. S.. Jo siūlymu, komitetas pritarė tokiai įstatymo formuluotei: „Vyriausybės teikimu Seimo sprendimu pripažintam strateginiam investuotojui“ įrašyti žodžius „bei jo teisių ir pareigų pagal atitinkamas sutartis perėmėjui – Seimo patvirtintam Investuotojui (toliau šiame įstatyme tiek strateginis investuotojas, tiek investuotojas vadinami „strateginiu investuotoju“)“.
Pasak apelianto, tiek prokuroras, tiek teismas negirdi pareiškėjo pagrindinio argumento – A. S. dalyvavimas AB „duomenys neskelbtini“ privatizavime, koks jis bebuvo, tiesioginis ar netiesioginis, jis yra nekvestionuojamas ir akivaizdžiai, kas jau įrodyta, neteisėtas, tačiau vengdamas tokios išvados, A. S. ir melavo procesiniame dokumente, ir vėliau vykusių procesų metu.
Be to, apeliantas pažymi, jog yra nuteistas už klausimą, o ne teiginį: „<...> Aš tai išbandžiau, nes pats esu nuteistas pagal melagingus A. S. parodymus, kad jis neva nedalyvavo AB „duomenys neskelbtini“ privatizavime?“.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. D. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusiojo atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmestinas.
Nors apeliantas A. D. prašo jį išteisinti, tačiau išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas pakankamai išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, visapusiškai juos įvertino ir byloje pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Apylinkės teismo nuosprendis yra išsamiai motyvuotas, pakankamai išanalizuoti kaltinamojo, nukentėjusiojo, specialistės parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga ir padaryta teisėta ir pagrįsta išvada, jog kaltinamojo A. D. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 245 str. Su šia teismo išvada aukštesnės instancijos teismas sutinka, todėl apeliacinis skundas atmetamas. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde apeliantas iš esmės dėsto įvykių eigą, aplinkybių chronologiją, vertina ankstesnių teismo sprendimų teisėtumą, tačiau nagrinėjamo teisme ribas nustato kaltinamasis aktas, todėl šios baudžiamosios bylos esmė – teismo sprendimo nevykdymas. Iš kaltinamojo akto turinio ir skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad A. D. kaltinamas tuo, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 245 str. Tuo tarpu apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, keliamos versijos dėl A. S. kaltės ir melagingų parodymų davimo, jo sąsajų su „duomenys neskelbtini“, privatizacija, nagrinėjamu atveju nėra šios bylos tyrimo objektas, o šios šalutinės aplinkybės niekaip nepaneigia teismo sprendimo dėl draudimo publikuoti ir skleisti uždraustų teiginių teisėtumo.
Dėl nuteisimo pagal Lietuvos Respublikso BK 245 straipsnio
Lietuvos Respublikos BK 245 str. dispozicijoje numatyta atsakomybė už teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, nevykdymą. Konstitucijos 109 str. 4 d. nustatyta, kad teismas sprendimus priima Lietuvos Respublikos vardu. Įsiteisėję teismų sprendimai, nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai yra privalomi visoms valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nevykdant įsiteisėjusių teismo sprendimų, tarp jų ir nesusijusių su bausme, trukdoma vykdyti teisingumą, griaunamas teisminės valdžios autoritetas, neatkuriamos nukentėjusiųjų pažeistos teisės, teisėti interesai. Teismo sprendimas laikomas įvykdytu, kai atliekami veiksmai, tiksliai atitinkantys sprendimo turinį, o jo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu nustatytos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę tai padaryti. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėdamas. Šios nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su momentu, kai asmuo teismo sprendime nustatytu laiku neįvykdo savo pareigos. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimą būtina įvertinti teismo sprendime nustatyto įpareigojimo turinį, objektyvias priežastis, dėl kurių toks įpareigojimas nebuvo įvykdytas. Baudžiamosios teisinės atsakomybės konstatavimui reikšminga tai, ar teismo sprendimas, nesusijęs su bausme, buvo nevykdomas sąmoningai, suvokiant, kad jo įvykdymui nėra objektyvių kliūčių ir todėl jame nurodytas įpareigojimas turi būti vykdomas.
Iš Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009 matyti, kad juo buvo uždrausta A. D. ir UAB „duomenys neskelbtini“ savaitraštyje „duomenys neskelbtini“ publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su AB „duomenys neskelbtini“, su šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu. Šis teismo sprendimas įsigaliojo 2009 m. gegužės 10 d.
Tuo tarpu iš byloje esančio savaitraščio „duomenys neskelbtini“ matyti, kad 2012 m. gegužės 12-18 d. (duomenys neskelbtini) jame buvo paskelbtas straipsnis „duomenys neskelbtini“, kuriame paskelbti teiginiai: „<...> Aš tai išbandžiau, nes pats esu nuteistas pagal melagingus A. S. parodymus, kad jis neva dalyvavo AB „duomenys neskelbtini“ privatizavime“.
Nors apeliantas savo kaltę neigia, tačiau kolegijos vertinimu, jo kaltė yra visiškai įrodyta iš dalies jo paties parodymais, nukentėjusiojo A. S. parodymais, prie bylos prijungtu savaitraščiu „duomenys neskelbtini“, 2009-04-10 teismo sprendimu, kuriuo uždrausta A. D. sieti A. S. su AB „duomenys neskelbtini“, jos privatizavimu, kita byloje esančia rašytine medžiaga. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. D. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad apie įsiteisėjusią 2009-04-10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje jis žino, tą teismo sprendimą ir jo draudimus supranta. Tai reiškia, kad A. D. žinojo, jog savaitraštyje „duomenys neskelbtini“ jam yra uždrausta publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su AB „duomenys neskelbtini“, jos privatizavimu, tačiau nepaisant šių draudimų, jis toliau tokias frazes publikavo. Šiuo atveju, nuteistasis A. D. suprasdamas ir žinodamas, kad jam yra uždrausta publikuoti atitinkamus rašinius ir panaudodamas aptariąmają frazę, tai padarė tyčia ir sąmoningai, o kadangi tai buvo padaryta pakartotinai, kolegija A. D. veiksmus vertina, kaip piktybinį nepaklusimą ir negerbimą teismo sprendimų. A. D. publikavo tai kas jam teismo buvo uždrausta ir tai darė sąmoningai, žinodamas, kad jau ne kartą už teismo sprendimo nevykdymą buvo nuteistas.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog A. D. buvo nuteistas už klausimą, o ne teiginį: „<...> Aš tai išbandžiau, nes pats esu nuteistas pagal melagingus A. S. parodymus, kad jis neva nedalyvavo AB „duomenys neskelbtini“ privatizavime?“.
Siekiant nustatyti ar minėta frazė vertintina kaip klausiamasis sakinys ar teiginys, ar šiuo sakiniu A. S. sietinas su AB „duomenys neskelbtini“, su privatizavimu, šioje baudžiamojoje byloje buvo apklausta specialistė, lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, habilituota daktarė, profesorė L. K., kuri parodė, kad sakinys: „Aš tai išbandžiau, nes pats esu nuteistas pagal melagingus A. S. parodymus, kad jis neva nedalyvavo AB „duomensy neskelbtini“ privatizavime, laikytinas klausiamuoju, nes yra klaustuko ženklas. Specialistė taip pat parodė, jog šiuo sakiniu A. S. tikrai siejamas su AB „duomenys neskelbtini“, su privatizavimu, nes parašyta „neva nedalyvavo“, o čia du neiginiai, tai išeina, kad dalyvavo. Šis sakinys yra teksto dalis, sakinys reiškia teigimą, kad dalyvavo. Kaip jau buvo minėta, šios bylos esmė – teismo draudimas A. S. sieti bet kokiame kontekste su „duomenys neskelbtini“, su privatizavimu. Tuo tarpu specialistė patvirtino, kad šiuo teiginiu buvo siejama, nes teiginiu sakoma, kad „dalyvavo“. Netikėti tokiais specialistės parodymais ar jos kompetencija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Kolegija pažymi ir tai, jog šiuo atveju neturi reikšmės kokiame kontekste buvo siejamas A. S., kokio pobūdžio buvo klausimas. Kol nepanaikintas draudimas, sieti A. S. su AB „duomenys neskelbtini“, su privatizavimu, G. K. nužudymu negalima bet kokiame kontekste. A. D. teisė skleisti informaciją apibrėžta įstatymų nustatyta tvarka priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo, dėl kurio nevykdymo jis pagrįstai buvo nuteistas. Pažymėtina ir tai, kad tik panaikinus sprendimą civilinėje byloje, tai yra paaiškėjus naujoms aplinkybėms, galimas tolimesnis baudžiamosios bylos peržiūrėjimas. Šiuo atveju sprendimas draudžiantis A. D. ir UAB „duomenys neskelbtini“ savaitraštyje „duomenys neskelbtini“ publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su AB „duomenys neskelbtini“, su šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu yra įsiteisėjęs ir kategoriškai turi būti vykdomas, kaip tai nepatinka apeliantui ar, kaip jis nesutiktų su sprendimų turiniu. Nors apeliantas ir tvirtina, kad jis yra teisus, dėsto tokius teiginius apeliaciniame skunde, tačiau yra priešingas teismo sprendimas, kuris yra galiojantis, jame išdėstytos išvados nėra paneigtos, todėl jis turi būti vykdytinas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. D. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad žinodamas apie Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009, kuriuo buvo uždrausta jam ir UAB „duomenys neskelbtini“ savaitraštyje „duomenys neskelbtini“ publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su AB „duomenys neskelbtini“, su šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu, nevykdė minėto sprendimo ir savaitraštyje „duomenys neskelbtini“ 2012 m. gegužės 12-18 d. (duomenys neskelbtini) paskelbė teiginius: „<...> Aš tai išbandžiau, nes pats esu nuteistas pagal melagingus A. S. parodymus, kad jis neva dalyvavo AB „duomenys neskelbtini“ privatizavime“. A. D. nuteistas už tai, kad nevykdė konkretaus teismo sprendimo, kas atitinka LR BK 245 str. sudėtį.
Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys buvo tenkintinas iš dalies ir iš nuteistojo A. D. nukentėjusiojo A. S. naudai buvo priteista 4000 Lt neturtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia suma adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Nors iš esmės nusikaltimo objektas yra susijęs su sprendimo nevykdymu teisingumui, tačiau netiesiogiai tai liečia ir asmenis, apie kuriuos tokia informacija yra viešinama. Pirmosiosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. S. buvo padaryta dvasinio pobūdžio neturtinė žala, kad dėl neteisėtų A. D. veiksmų, nukentėjusysis patyrė dvasinius išgevynimus ir nepatogumus. Be to pirmosiosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad A. D. padarė baužiamąjį nusižengimą, tai padarė pakartotinai, savaitraščio „duomenys neskelbtini“ buvo išleista 12 400 egzempliorių, publikuotas bylai reikšmingas sakinys nukentėjusiojo nuotrauka nebuvo publikuota, į tai, kad ikiteisminis tyrimas užsitęsė ilgą laiko tarpą. Kita vertus neturtinės žalos atlyginimas negali atlikti nubaudimo funkcijos ar būti praturtėjimo šaltiniu, todėl be visa to, teismas atsižvelgdamas ir į nuteistojo A. D. turinę bei socialinę padėtį, nukentėjusiojo A. S. prašomą 20 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti, pagrįstai sumažino iki 4000 Lt sumos. Teisėjų kolegijos nuomone, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, atitinka tiek baudžiamojo proceso kodekso, tiek civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendimą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesuteikia pagrindo laikyti jo niekiniu.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.