- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-04
- Bylos Nr.
- eA-1935-415/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00225-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius, Ramutė Ruškytė, Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- G. B.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriui
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriui dėl įsakymo, rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) Švenčionių skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. 45VI-1133-(14.45.2.); 2) panaikinti NŽT Švenčionių skyriaus 2016 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. 45SD-4770-(14.45.104.); 3) įpareigoti NŽT Švenčionių skyrių pradėti 0,3032 ha žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir 0,1444 ha žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypai), pardavimo procedūras.
2. Pareiškėjas nurodė, kad NŽT Švenčionių skyrius, vykdydamas 2016 m. gruodžio 5 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1951-492/2016, 2016 m. gruodžio 23 d. priėmė įsakymą Nr. 45VI-1133-(14.45.2.) (toliau – ir Įsakymas) dėl atsisakymo pradėti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo procedūrą G. B., kadangi norimi nusipirkti žemės sklypai neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalies reikalavimų. NŽT Švenčionių skyrius 2016 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. 45SD-4770-(14.45.104.) (toliau – ir Raštas) pranešė pareiškėjui, kad jo pageidaujami pirkti žemės sklypai neatitinka įsiterpusio žemės ploto sąvokos, kadangi yra suformuoti kaip racionalių dydžių ir ribų atskiri žemės sklypai, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, turintys privažiavimus, yra tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, todėl gali funkcionuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai.
3. Atkreipė dėmesį, kad LVAT 2016 m. gruodžio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1951-492/2016 padarė šias išvadas: pareiškėjui ginčo Sklypai galėtų būti parduoti tik konstatavus, kad jie gali būti laikomi žemės plotais, įsiterpusiais tarp privačios žemės sklypų; kad žemės plotai galėtų būti nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo objektais, jie privalo būti suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau aplinkybė, kad tai buvo padaryta, pati savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad tokie žemės sklypai negali būti laikomi įsiterpusiais, ar kad tokie žemės sklypai gali būti parduoti kaip savarankiški, racionalios žemėnaudos principus atitinkantys, turintys atskirus privažiavimo kelius, žemės ūkio veiklai naudingi plotai; iš administracinėje byloje esančios kadastro žemėlapio ištraukos negalima nustatyti, ar greta ginčo Sklypų esantys žemės sklypai nuosavybės teise priklauso privatiems asmenims ar valstybei; vien ši ištrauka nepatvirtina fakto, kad jie gali būti suformuoti kaip savarankiški daiktai.
4. Skundžiamame Rašte ir Įsakyme NŽT Švenčionių skyrius tinkamai nepagrindė gretimų pareiškėjo sklypams kitų sklypų priklausomybės atitinkamiems subjektams, t. y., kartu su atsisakymu parduoti žemės sklypus pakartotinai pateikė tik pareiškėjo vieno iš norimų įsigyti žemės sklypo neatnaujintos redakcijos plano su gretimybėmis kopiją, kuri jau buvo pateikta išnagrinėtoje administracinėje byloje. Skyriaus pateikti Sklypų planai negali patvirtinti fakto, kad Sklypai gali būti suformuoti kaip savarankiški daiktai. Taigi skyrius neatsižvelgė į LVAT sprendime pateiktus išaiškinimus bei nepagrįstai jais nesivadovavo, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kurio turinys iš esmės yra pakartotas iš 2014 m. spalio 10 d. NŽT rašto, dėl kurio buvo priimtas LVAT 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimas. Todėl NŽT Švenčionių skyrius neatsižvelgė į bendruosius administracinės teisės principus: teisėtumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kitus.
5. Pareiškėjas pažymėjo, kad LVAT sprendime aiškiai pasisakyta, jog sąvokos „įsiterpę žemės plotai“ teisės aktai tiksliai neapibrėžė, todėl bylos aplinkybės yra vertintinos kiekvienu atveju individualiai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas. Net ir tuo atveju, jeigu remtis Rašte pateikta pozicija, kad sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal planą gretimybe 2-3 ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o gretimybe 3-4-5-6 ribojasi su privačiu sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); kad sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal planą gretimybe 1-2 ribojasi su privačiu sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gretimybe 3-4 ribojasi su privačiu sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra besalygiško ir kategoriško pagrindo išvadai, kad pareiškėjo nuomos pagrindu naudojami sklypai nelaikytini įsiterpusiais. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra greta 0,1444 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (gretimybė 1-4), kuriuos vieną nuo kito skiria kaimo gatvė. Pareiškėjo sklypas atitiko Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlygą, kadangi turi nuosavybės teise žemės sklypą su gyvenamuoju namu, sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris betarpiškai ribojasi su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o per kaimo gatvę ribojasi su kitu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
6. NŽT Švenčionių skyrius prie skundžiamo Įsakymo pateiktame aiškinamajame rašte nepasisakė ir apie tai, kokiai zonai priskirtini Sklypai, kuriose būtent numatomi žemės ūkio teritorijų arba kitų paskirčių žemėje įsiterpusių žemės ūkio naudmenų naudojimo funkciniai prioritetai pagal Švenčionių rajono teritorijos bendrąjį planą. LVAT sprendime nebuvo nustatyti kiti pareiškėjo pateiktų prašymų neatitikimai teisės aktų reikalavimams, todėl Rašte nurodyta aplinkybė dėl ne visų pateiktų dokumentų ginčui teisinės reikšmės neturi.
Atsiliepimas
7. Atsakovas NŽT Švenčionių skyrius atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
8. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ginčo Sklypai yra Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Pagrindinės sąlygos privačion nuosavybėn valstybiniame parke ar valstybinių draustinių teritorijose įsigyti ne didesnius kaip 5 ha žemės ūkio paskirties plotus yra tokios, kad žemės plotas turi būti namų valdos, asmeninio ūkio ar sodininkų bendrijų žemė arba tarp privačios žemės sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti žemės plotai. Be to, jie gali būti parduodami tik gretimų žemės sklypų savininkams. Pateikęs ūkininko ūkio registracijos pažymėjimo kopiją, pareiškėjas nepateikė kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių (toliau – ir Pardavimo taisyklės) 9.1-9.21 punktuose nurodytų dokumentų. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas sąvokos ,,įsiterpę žemės plotai” tiksliai neapibrėžė, tačiau iš teisinio reguliavimo matyti, jog tam, kad būtų galima suformuoti žemės sklypą su tikslu jį be aukciono parduoti, turi būti nustatytos aplinkybės: 1) žemės plotas laikomas įsiterpusiu; 2) žemės plotas neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio; 3) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų. Pažymėjo, kad vadovaujantis šiomis aplinkybėmis, žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu.
9. Paaiškino, kad Žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra įsiterpęs, nes nėra tarp privačių žemės sklypų, kadangi plane pažymėta, jog gretimybė 1-7 ribojasi su valstybiniu vandens telkiniu - Žeimenio ežeru (nesuformuotu žemės sklypu), gretimybė 6-7 - su valstybine žeme, o gretimybė 1-2 - su valstybinės žemės koridoriumi (plane įvardinta praėjimo taku), kuriuo galima privažiuoti prie šio pageidaujamo pirkti žemės sklypo. Sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nėra įsiterpęs, nėra tarp privačių žemės sklypų, kadangi plane pažymėta, kad turi du privažiavimus, vieną iš Švenčionių – Utenos kelio, kitą iš kaimo gatvės, be to jis nesiriboja su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.
10. Ginčo Sklypai yra suformuoti kaip racionalių dydžių ir ribų atskiri žemės sklypai, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, turintys privažiavimus, yra tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, todėl gali funkcionuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Todėl ginčo Sklypai neatitinka įsiterpusio žemės ploto sąvokos, Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto, Žemės reformos 8 straipsnio 6 dalies nuostatų ir negali būti parduoti pareiškėjui. Nurodė, kad Švenčionių rajono savivaldybės teritorijų bendruoju planu, nagrinėjamu atveju, nėra vadovaujamasi, nes ginčijami Sklypai yra saugomoje teritorijoje, todėl vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 416 patvirtinta Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schema, kurioje nurodyta, kad ginčijami žemės sklypai yra gyvenamojo, konservacinio prioriteto, GKb atnaujinamojo (renovacinio) tvarkymo gyvenvietės zonoje. Ginčas byloje kilęs dėl Sklypų įvertinimo kaip įsiterpusių/ neįsiterpusių, o ne dėl to, kokia veikla gali būti vykdoma.
11. Šiuo metu galiojančių visų minėtų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimą valstybinių parkų teritorijose, iš esmės nepasikeitė, parduodami tik įsiterpę tarp privačių žemės sklypų esantys žemės plotai, tinkami naudoti žemės ūkio veiklai.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
13. Teismas nustatė, kad ginčo sklypai (0,3032 ha ploto žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). ir 0,1444 ha ploto žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini)), kuriuos pageidauja pirkti pareiškėjas, yra žemės ūkio paskirties, nuosavybės teisėmis priklausantys Lietuvos Respublikai. Minėti Sklypai yra Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Su pareiškėju 2009 m. birželio 23 d. buvo sudaryta ginčo Sklypų nuomos sutartis, kurios terminas pratęstas iki 2019 m. gegužės 26 d. Pareiškėjas 2012 metais atsakovui pateikė ūkininko ūkio pažymėjimą. Pareiškėjas 2014 m. liepos 24 d. kreipėsi į NŽT Švenčionių skyrių, prašydamas priimti sprendimą dėl ginčo Sklypų pirkimo procedūrų. NŽT Švenčionių skyrius 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-952 atsisakė pradėti Sklypų pardavimo procedūrą. NŽT 2014 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-2582 pareiškėjo skundo netenkino. Minėtus NŽT Švenčionių skyriaus ir NŽT sprendimus pareiškėjas apskundė teismui, kuris 2015 m. spalio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5400-281/2015 jo skundą atmetė konstatavęs, kad ginčo Sklypai negali būti laikomi įsiterpusiais tarp pareiškėjui priklausančio sklypo, be to, jie gali būti suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri žemės sklypai. LVAT 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1951-492/2016 panaikino teismo sprendimą, panaikino NŽT Švenčionių skyriaus 2014 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. 54VĮ-(14.45.2.)-952, NŽT 2014 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-2582 ir įpareigojo NŽT Švenčionių skyrių pareiškėjo 2009 m. kovo 17 d. prašymo dalis dėl ginčo Sklypų pardavimo išnagrinėti iš naujo ir dėl jų priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas atitinkantį sprendimą.
14. Teismas nurodė, kad atsakovas, vykdydamas LVAT 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1951-492/2016, priėmė skundžiamą Įsakymą ir apie jį pranešė pareiškėjui skundžiamu Raštu.
15. Teismas, remdamasis ginčui aktualiais teisės aktais, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad ginčo Sklypai, kuriuos pareiškėjas siekia įsigyti nuosavybės teise, neatitinka įsiterpusių žemės plotų sąvokos, t. y. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto, Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalies nuostatų, kadangi ne iš visų pusių ribojasi su privačiais žemės sklypais, yra greta valstybinės žemės, ežero, praėjimo tako, kelio, gatvės, yra racionalių dydžių ir ribų, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, turi privažiavimus, yra tinkami naudoti žemės ūkio veiklai.
16. Teismas nurodė, kad LVAT 2016 m. gruodžio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1951-492/2016 išaiškino, jog ginčui taikytinos redakcijos teisės aktai sąvokos „įsiterpęs žemės ūkio paskirties žemės plotas“ neapibrėžė, tačiau pareiškėjui ginčo Sklypai galėtų būti parduoti konstatavus, kad jie gali būti laikomi žemės plotais, įsiterpusiais tarp privačių žemės sklypų, be to pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punktą, įsiterpę sklypai privačion nuosavybėn parduodami tik gretimų žemės sklypų savininkams.
17. Teismas nurodė, kad atsakovas priėjo prie išvados, jog ginčo Sklypai neatitinka įsiterpusių žemės plotų sąvokos, ir šią išvadą grindė Sklypų planais, 2017 m. kovo 3 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktais Nr. FD-46-(14.45.141.), Nr. FD-47-(14.45.141.), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais ir kitais byloje esančiais įrodymais. Byloje esantys įrodymai aiškiai patvirtina, kad sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gretimybėje 2-3 ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu kitos paskirties žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), gretimybėje 3-4-5-6 ribojasi su privačiu kitos paskirties žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklausančiu J. V.), gretimybėje 6-7 ribojasi su laisva valstybine žeme, gretimybėje 7-1 su valstybiniu vandens telkiniu - Žeimenio ežeru, gretimybėje 1-2 - su valstybinės žemės koridoriumi (plane įvardintu praėjimo taku). Kitas Sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gretimybėje 1-2 ribojasi su privačiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu G. M. nuosavybės teise (šią aplinkybę patvirtina 2017 m. kovo 3 d. faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. FD-46-(14.45.141.) ir 2017 m. vasario 7 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas), gretimybėje 2-3 ribojasi su Švenčionys–Utena keliu (Ungurinės gatve), gretimybėje 3-4 ribojasi su privačiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklausančiu R. D., K. D.), gretimybėje 4-1 su kaimo gatve ((duomenys neskelbtini)). Šios aplinkybės aiškiai patvirtina, kad greta ginčo Sklypų esantys žemės plotai nuosavybės teise priklauso ne tik privatiems asmenims, bet ir valstybei.
18. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad praėjimo takas nėra kelio servitutas, todėl sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas įsiterpusiu, nurodė, jog praėjimo takas laikytinas valstybine žeme, nors ir nėra įregistruotas VĮ Registrų centre, o ginčo sklypas ribojasi su praėjimo taku. Iš byloje surinktų įrodymų nustatė, kad sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) gretimybėje 6-7 ribojasi su laisva valstybine žeme, gretimybėje 7-1 - su valstybiniu vandens telkiniu - Žeimenio ežeru. Todėl tik dėl šios aplinkybės nelaikytinas įsiterpusiu tarp privačių sklypų nepaisant to, kaip traktuotinas gretimybėje 1-2 besiribojantis praėjimo takas. Sklypai, kuriuos pareiškėjas siekia įsigyti nuosavybės teise, neatitinka įsiterpusių žemės plotų sąvokos, nes ne iš visų pusių ribojasi su privačiais žemės sklypais, yra greta valstybinės žemės, ežero, praėjimo tako, kelio, gatvės.
19. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, kad atsakovas neatsižvelgė į LVAT 2016 m. gruodžio 5 d. sprendime pateiktus išaiškinimus ir nurodė, jog atsakovas į bylą pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, 2017 m. kovo 3 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktus su fotonuotraukomis, kurie patvirtina aplinkybes, jog ginčo Sklypai dėl racionalių dydžių ir ribų, privažiavimų, yra tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, jie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teismas pareiškėjo skundo argumentus, kad jam nuosavybės teise priklausantis sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra greta žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi juos vieną nuo kito skiria tik kaimo gatvė, vertino kaip neatitinkančius tikrovės, nes rašytiniai bylos įrodymai aiškiai patvirtina, jog šie sklypai nesiriboja, o ginčo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) gretimybėje 4-1 ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, o ne pareiškėjo sklypu.
20. Teismas sutiko su atsakovo atsiliepimo argumentu, kad nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kokiai zonai priskirti ginčo Sklypai pagal Švenčionių rajono teritorijos bendrąjį planą, kadangi ši aplinkybė neturi įtakos vertinant ginčo Sklypų atitikimą įsiterpusių žemės plotų sąvokai.
21. Atsakydamas į pareiškėjo argumentas dėl nepagrįsto reikalavimo pateikti papildomus dokumentus, numatytus Taisyklių 9.1-9.21 punktuose, teismas pažymėjo, kad tiek skundžiamame Įsakyme, tiek Rašte atsakovas atsisakė pradėti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo procedūrą ne dėl procedūrinių reikalavimų nesilaikymo, bet dėl to, kad pareiškėjas neturėjo subjektinės teisės įsigyti ginčo Sklypus, kadangi šie neatitiko įsiterpusių sklypų sąvokos. Informaciją apie papildomų dokumentų, numatytų Taisyklių 9.1-9.21 punktuose, pateikimą atsakovas Rašte nurodė kaip bendro pobūdžio reikalavimus pardavimo procedūroms pradėti. Todėl sprendžiant dėl atsisakymo pradėti pardavimo procedūrą pagrįstumo, minėta Rašte pateikta informacija neturi teisinės reikšmės.
22. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad greta ginčo Sklypų esantys žemės plotai nuosavybės teise priklauso ne tik privatiems asmenims, bet ir valstybei, į tai, kad pareiškėjo turimas sklypas kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nesiriboja su ginčo sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), į tai, kad ginčo Sklypai yra racionalių dydžių ir ribų, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, turi privažiavimus, yra tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, sprendė, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog ginčo Sklypai neatitinka įsiterpusių žemės plotų sąvokos, Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto, Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalies nuostatų. Atsakovas tinkamai vykdė jam teisės aktais priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, priimdamas skundžiamą Įsakymą ir Raštą, laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, todėl nėra pagrindo juos naikinti ir įpareigoti atsakovą pradėti ginčo Sklypų pardavimo procedūras.
III.
23. Pareiškėjas G. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.
24. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neištyrė ir nenustatė visų reikšmingų bylos aplinkybių, neįvertino visų byloje esančių įrodymų, pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas. Teismas nevertino pareiškėjo teismo posėdyje pateikto geodezinių matavimų akto su vietos fotonuotraukomis, kuris yra esminę reikšmę turintis įrodymas vertinant aplinkybę, ar 0,3032 ha žemės sklypas laikytinas įsiterpusiu. Šis aktas turi būti laikomas iš esmės tikslesniu įrodymu apie praėjimo tako pločius, nei atsakovo pateiktas patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-47-(14.45.148).
25. Teismo sprendime neargumentuota aplinkybė, kuo remiantis pareiškėjo nuomojamas žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), turi privažiavimą. Pareiškėjo teigimu, kelių ir takų įrengimo techninis reglamentavimas bei faktinių aplinkybių byloje situacija suponuoja išvadą, kad praėjimo takas nelaikytinas privažiavimo keliu, kad pareiškėjo nuomojamas žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neturi privažiavimo ir visa tai nesudaro jokio objektyvaus teisinio ir faktinio pagrindo suformuoti privažiavimo kelią prie pareiškėjo nuomojamo žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Galiausiai ir visuotinai turi būti suprantama ir žinoma, kad nuo (duomenys neskelbtini) gatvės su lengvosiomis transporto priemonėmis, o ypač su žemės ūkio technika, prie ginčo žemės sklypo privažiuoti nėra įmanoma. Todėl pagal esamą situaciją žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas atskiro privažiavimo ir neparduodamas pareiškėjui, neatitinka racionalios žemėnaudos principams. Be to, 0,3032 ha žemės sklypo plane įrašytas duomuo, kad gretimybė 1-2, įvardinta kaip praėjimo takas, negali suponuoti išvados, jog praėjimo takas gali būti laikomas privažiavimo keliu ar kelio servitutu, suteikiančiu teisę transporto priemonėmis važiuoti šiuo praėjimo taku. Pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog praėjimo takas būtų įregistruotas viešame registre, kad jis būtų priskirtas laisvai valstybinei žemei, kad viešame registre būtų registruotas kelio servitutas ar privažiavimo kelias.
Šalies argumentai
26. Pareiškėjas nurodo, kad sprendžiant klausimą (ginčą) dėl konkretaus žemės ūkio paskirties žemės sklypo (ploto) priskyrimo įsiterpusiam žemės sklypui (plotui), turi būti įvertinamos aplinkybės, t. y. žemės ploto dydis, ribos, išsidėstymas, privažiavimai, pagal kurias galima būtų daryti išvadą, ar konkretus žemės sklypas (plotas) yra tokių racionalių ribų, dydžio ir kitų parametrų, kad jame galima būtų vykdyti atskirą veiklą (žemės ūkio veiklą). Žemės ploto parametrai turi būti vertinami vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis žemės sklypų formavimą. Nagrinėjamu atveju žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra 0,3032 ha ploto, t. y. beveik visiškai atitinka Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 6.2 papunktyje nurodytą žemės ploto dydį, apsprendžiantį žemės ploto priskyrimą neracionalaus dydžio žemės ūkio paskirties žemės plotui. Be to, žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neturi privažiavimo, reikalaujamo pagal teisės aktus, taip pat pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 42 punktą, pagal kurį formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neturi ir negali turėti kelio (gatvės) kriterijus atitinkančio privažiavimo valstybinėje žemėje (vietinės reikšmės kelio) dėl valstybinės žemės ploto, esančio tarp žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nepakankamo pločio. Kita vertus, privažiavimui iki žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti suprojektuotas servitutinis kelias, nes aplink yra suformuoti privatiems asmenims priklausantys žemės sklypai, kuriems jokie suvaržymai - kelio servitutai - nenustatyti.
27. Teisės aktai sąvokos „įsiterpę žemės plotai“ tiksliai neapibrėžė, todėl bylos aplinkybės yra vertintinos kiekvienu atveju individualiai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas. Aplinkybė, kad jo nuomojamas žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), rytinėje dalyje ribojasi su Žeimenio ežeru (gretimybė 7-1) ginčo dalykui esminės reikšmės neturi, kadangi tai yra valstybinis vandens telkinys, o ne privatus žemės sklypas, kaip tai apibrėžia Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostata.
28. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino aplinkybės, kam priklauso žemės sklypas, besiribojantis su praėjimo taku jo pietinėje pusėje. Iš pateikto nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. 44/40908 matyti, kad pietinėje praėjimo tako pusėje žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (šis žemės sklypas buvo pažymėtas geodezinių matavimų akte, esantis pietinėje praėjimo tako pusėje), priklauso privatiems asmenims. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo nuomojamas žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra greta pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinėje pusėje ribojasi su privačiu kitos paskirties žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (gretimybėje 3-4-5-6), o atmetus praėjimo taką, pietinėje pusėje ribojasi su privačiu žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl vien tik praėjimo tako buvimas pietinėje ginčo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pusėje, kuris nesudaro ir negali sudaryti privažiavimo galimybės prie pareiškėjo nuomojamo žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), objektyvumo, protingumo ir racionalumo bei racionalios žemėnaudos principų požiūriu, negali būti kliūtimi aiškinimui, kad ginčo žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra įterptinis.
29. Pareiškėjo nuomojamas 0,1444 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal šio žemės sklypo planą gretimybe 1-2 ribojasi su privačiu sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gretimybe 3-4 ribojasi su privačiu sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), taigi, šis žemės sklypas šiaurinėje ir pietinėje pusėse ribojasi su 0,1444 ha žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl ir šiuo atveju nėra besalygiško ir kategoriško pagrindo išvadai, kad pareiškėjo nuomos pagrindu naudojamas žemės sklypas nelaikytinas įsiterpusiu. Būtent tokią išvadą sustiprina ir tai, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra greta nuomojamo 0,1444 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (gretimybė 1-4), kuriuos vieną nuo kito skiria kaimo gatvė.
Atsiliepimas
30. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
31. Atsakovas atsiliepimą grindžia iš esmės argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodo, kad pareiškėjas netinkamai aiškina ginčo santykius reguliuojančius teisės aktus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai, atidžiai išnagrinėjo ginčo teisinius santykius reguliuojančius teisės aktus ir pagrįstasi konstatavo, kad ginčo sklypai, kuriuos pareiškėjas siekia įsigyti nuosavybės teise, neatitinka įsiterpusių žemės plotų sąvokos.
32. Pažymi, kad teismas, nagrinėdamas bylą, atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo pageidaujami pirkti žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Ginčo santykius reguliuojantys teisės aktai aiškiai nurodo, kad pagrindinės sąlygos privačion nuosavybėn valstybiniame parke ar valstybinių draustinių teritorijose įsigyti ne didesnius kaip 5 ha žemės ūkio paskirties plotus yra tokios, kad žemės plotas turi būti namų valdos, asmeninio ūkio ar sodininkų bendrijų žemė arba tarp privačios žemės sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti žemės plotai. Be to, jie gali būti parduodami tik gretimų žemės sklypų savininkams.
33. Nors įstatymas sąvokos ,,įsiterpę žemės plotai” tiksliai neapibrėžė, tačiau iš teisinio reguliavimo matyti, jog tam, kad būtų galima suformuoti žemės sklypą su tikslu jį be aukciono parduoti, turi būti nustatytos aplinkybės: 1) žemės plotas laikomas įsiterpusiu; 2) žemės plotas neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio; 3) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų. Pastebėtina, kad vadovaujantis šiomis aplinkybėmis žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Pareiškėjo nuomojamo 0,3032 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini)., plane M1:500 pažymėta, kad gretimybė 2-3 ribojasi su G. B. nuosavybės teise priklausančiu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), gretimybė 3-4-5-6 ribojasi su privačiu kitos paskirties žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklausančiu J. V.), gretimybė 6-7 ribojasi su laisva valstybine žeme, gretimybė 7-1 su valstybiniu vandens telkiniu Žeimenio ežeru, gretimybė 1-2 su valstybinės žemės koridoriumi (plane įvardinta praėjimo taku). Taigi žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra įsiterpęs, nes nėra tarp privačių žemės sklypų, kadangi gretimybė 1-7 ribojasi su valstybiniu vandens telkiniu Žeimenio ežeru (nesuformuotu žemės sklypu), gretimybė 6-7 su valstybine žeme, o gretimybė 1-2 su valstybinės žemės koridoriumi (plane įvardinta praėjimo taku), kuriuo galima privažiuoti prie šio pageidaujamo pirkti žemės sklypo.
34. Pažymi, kad pareiškėjo pateiktas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) geodezinių matavimų aktas nėra esminę reikšmę turintis dokumentas ir turėtų būti vertinamas kritiškai, nes jis buvo parengtas pareiškėjo, o ne teismo prašymu. Atkreipė dėmesį, kad geodezinių matavimų aktas vis tiek nepaneigia aplinkybės, jog žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su keliuku (praėjimo taku). Tai aiškiai matyti ir iš byloje esančių dokumentų, taip pat iš Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio, kur tarp suformuotų žemės sklypų yra įbraižytas koridorius, ką ir patvirtina, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su valstybine žeme, o ne su privačiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip teigia pareiškėjas.
35. Kito G. B. nuomojamo 0,1444 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini)., plane pažymėta, kad gretimybė 1-2 ribojasi su privačiu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėta, kad ribojasi su laisva valstybine žeme, iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ribojasi su G. M. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu), gretimybė 2-3 ribojasi su Švenčionys – Utena keliu ((duomenys neskelbtini).), gretimybė 3-4 ribojasi su privačiu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklausančiu R. D. ir K. D.), gretimybė 4-1 - su kaimo gatve ((duomenys neskelbtini)gatve). Taigi žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nėra įsiterpęs, nes nėra tarp privačių žemės sklypų, iš byloje pateiktų dokumentų aiškiai matyti, kad turi du privažiavimus, vieną iš Švenčionių – Utenos kelio, kitą iš kaimo gatvės, be to atkreiptinas dėmesys, kad jis nesiriboja su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.
36. Atsižvelgiant į tai, G. B. pageidaujami pirkti 0,3032 ha ploto ir 0,1444 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypai yra suformuoti kaip racionalių dydžių ir ribų atskiri žemės sklypai, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, turintys privažiavimus, yra tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, ir kaip teismas yra pagrįstai konstatavo, kad greta ginčo sklypų žemės plotai nuosavybės teise priklauso ne tik privatiems asmenims, bet ir valstybei, neatitinka įsiterpusio žemės ploto sąvokos, neatitinka Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto, Žemės reformos 8 straipsnio 6 dalies nuostatų ir negali būti parduoti pareiškėjui, nes ginčo sklypai gali funkcionuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai.
37. Pažymi, kad aplinkybę, jog ginčo sklypai nėra įsiterpę, buvo pripažinęs ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs ankstesnį pareiškėjo skundą. Atsakovo nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė visus teisės taikymui reikšmingus faktus, tinkamai taikė teisės normas, įvertino visas bylai svarbias aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį panaikinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
38. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirmumo teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi: 1) asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius, – šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingus žemės ūkio paskirties žemės sklypus; 2) asmeninio ūkio žemės naudotojai, – jų naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus; 3) asmenys, nurodyti šio įstatymo 2 straipsnyje, – ne mažiau kaip metus savo naudojamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus; 4) asmenys, nurodyti šio įstatymo 2 straipsnyje, – nuosavybės teise turintys žemės sklypus, kurie ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė, dėl kurios pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nepateikti prašymai atkurti nuosavybės teises ją perduodant nuosavybėn neatlygintinai, parduodama suformavus žemės sklypus teritorijų planavimo dokumentuose Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka. Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose privačion nuosavybėn gali būti parduodami tik namų valdų, asmeninio ūkio ir sodininkų bendrijų žemės sklypai bei tarp privačios žemės sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 5 ha žemės plotai. Šie žemės plotai gali būti parduodami gretimų žemės sklypų savininkams, nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos eilės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punkte nustatyta, kad valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose tarp privačių žemės sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 5 hektarų žemės sklypai privačion nuosavybėn parduodami tik gretimų žemės sklypų savininkams. Jeigu keli gretimų žemės sklypų savininkai pageidauja pirkti šį žemės sklypą, žemės sklypas parduodamas jį nuomojančiam asmeniui, kuris atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keletas, žemės sklypas parduodamas gretimų žemės sklypų savininkams uždarojo aukciono būdu.
39. Taigi iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad byloje nagrinėjamo teisinio santykio objektu yra valstybiniai žemės sklypai, kurie turi atitikti minėtuose teisės aktuose nustatytas sąlygas, t. y. turi būti įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio, o kadangi pareiškėjo pageidaujami pirkti žemės Sklypai yra Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje, jie gali būti parduodami tik gretimų žemės sklypų savininkams.
40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gruodžio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1951-492/2016 nurodė, kad ginčui taikytinos redakcijos teisės aktai sąvokos „įsiterpęs žemės ūkio paskirties žemės plotas“ neapibrėžė, tačiau pareiškėjui ginčo Sklypai galėtų būti parduoti konstatavus, kad jie gali būti laikomi žemės plotais, įsiterpusiais tarp privačios žemės sklypų, be to pagal Taisyklių 5 punktą, įsiterpę sklypai privačion nuosavybėn parduodami tik gretimų žemės sklypų savininkams.
41. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime, remdamasis šalių į bylą pateiktais įrodymais, nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo pageidaujamas įsigyti sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gretimybėje 2-3 ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu kitos paskirties žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini)., gretimybėje 3-4-5-6 ribojasi su privačiu kitos paskirties žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklausančiu J. V.), gretimybėje 6-7 ribojasi su laisva valstybine žeme, gretimybėje 7-1 su valstybiniu vandens telkiniu Žeimenio ežeru, gretimybėje 1-2 su valstybinės žemės koridoriumi (plane įvardintu praėjimo taku). Pareiškėjo pageidaujamas įsigyti kitas sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gretimybėje 1-2 ribojasi su privačiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu G. M. nuosavybės teise (2017 m. kovo 3 d. faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. FD-46-(14.45.141.) ir 2017 m. vasario 7 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas), gretimybėje 2-3 ribojasi su Švenčionys – Utena keliu ((duomenys neskelbtini).), gretimybėje 3-4 ribojasi su privačiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu R. D. ir K. D., gretimybėje 4-1 - su (duomenys neskelbtini) gatve.
42. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjo prašomi įsigyti žemės Sklypai neatitinka įsiterpusių žemės plotų sąvokos, o Sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1444 ha, be kita ko, ir nesiriboja su pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai ir pagrįstai nustatė, jog ginčo faktinė situacija neatitinka kriterijų, įtvirtintų teisės aktų nuostatose, t. y. žemės Sklypai neatitinka įsiterpusių žemės plotų sąvokos, todėl negali būti pardavimo pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalį objektu.
43. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, taip pat dėl pareiškėjo pateikto geodezinių matavimų akto su vietos fotonuotraukomis, kuris, pareiškėjo teigimu, yra didesnę įrodomąją galią turintis kitų įrodymų atžvilgiu, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo pateiktą geodezinių matavimų aktą su vietos fotonuotraukomis vertino kitų byloje esančių įrodymų kontekste nesuteikdamas jam išskirtinės įrodomosios galios.
45. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
46. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.
47. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.
48. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.