- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- e1-376-1112/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20515-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė
- Kaltinamasis
- E. D.
Įžanginė dalis
Baudžiamoji byla Nr. 1-376-1112/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20515-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4
2020 m. birželio 11 d.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-20515-20 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, gyvena (duomenys neskelbtini), nedirba, 35 proc. darbingas, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. D. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. 2020 m. gegužės 27 d. apie 23 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,15 promilių neblaivumas), konflikto metu vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė savo motinai O. T. į kairės pusės smilkinį, ir taip smurtaudamas sukėlė O. T. fizinį skausmą.
Tokiais savo tyčiniais veiksmais E. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
E. D. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sudavė gulinčiai lovoje mamai O. T. vieną kartą kumščiu į smilkinį. Jis gyvena kartu su mama O. T. ir tėvu L. T. (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 27 d. vakare, apie 19.00 val., nusipirko alaus ir kartu su tėvu gėrė. Mama kartu alaus negėrė. Apie 23.00 val., tikslaus laiko neatsimena, tarp jo ir mamos kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jis norėjo žiūrėti kiną, o mama neleido. Mama O. T. tyčia paėmė alaus bambalį ir numetė ant žemės. Jis supyko ant mamos dėl to, kad ši neleido jam žiūrėti kino. Po to mama nuėjo ir atsigulė į lovą. Jis supykęs nuėjo į mamos kambarį ir gulinčiai lovoje mamai sudavė vieną kartą kumščiu į galvą, nežiūrėjo kur pataikė, gal ir į smilkinį. Po suduoto smūgio nuėjo į savo kambarį ir girdėjo, kaip mama skambina į policiją. Prieš mamą niekada anksčiau nėra smurtavęs. Negali atsakyti, ar girtumas turėjo įtakos jo tokiam poelgiui, greičiausiai, kad turėjo, nes blaivus nesimuša. Mama yra keisto charakterio, dažnai jam priekaištauja. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi, nori mamos atsiprašyti ir nori su ja susitaikyti (b. l. 80-83).
Be E. D. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
– ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji O. T. parodė, kad su sūnumi E. D. gyvena kartu (duomenys neskelbtini). Sūnus, kol būna blaivus, konfliktų nekelia, darbuojasi namų ūkyje, tačiau kai tik išgeria alkoholio, pradeda namuose konfliktuoti, kelią balsą. 2020 m. gegužės 26 d. sūnus pradėjo vartoti alkoholį vakare, gėrė vienas virtuvėje. Ji tą dieną pati buvo išgėrusi, tačiau su sūnumi negėrė. 2020 m. gegužės 27 d. apie 23.20 val. sūnus žiūrėjo televizorių ir gėrė alų, ji priėjusi pasakė, kad sūnus baigtų gerti ir atėmė alų, kurį išpylė. Tuomet nuėjo į savo miegamąjį kambarį ir atsigulė į lovą. Po kiek laiko sūnus, būdamas agresyvus, atėjo į jos kambarį, pradėjo šūkauti. Kiek suprato, sūnus labai supyko, kad ji išpylė alų. E. D. priėjo prie jos ir jai, gulinčiai lovoje, trenkė į kairės pusės smilkinį. Po suduoto smūgio ji pajuto fizinį skausmą. Kiek pamena, sūnus trenkė jai vieną kartą kairės rankos kumščiu. Po šio smūgio ji paskambino policijos pareigūnams ir pranešė, jog sūnus smurtauja. Kai ji iškvietė policiją, sūnus išsigando ir nubėgo į lovą. E. D. smurtauja prieš ją ne pirmą kartą. Papildomai nukentėjusioji O. T. parodė, kad sūnus E. D. nuo vaikystės turi neįgalumą. E. D. yra protingas, su juo jokių problemų dėl psichikos sveikatos sutrikimų nėra. Dėl patirto sūnaus smurto civilinio ieškinio neteiks, sūnui pretenzijų neturi, su sūnumi susitaikė. E. D. jos atsiprašė ir dėl šio įvykio labai pergyveno, verkė (b. l. 19-21, 42);
– iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad E. D. nustatytas 2,15 promilių neblaivumas (b. l. 62);
– asmens apžiūros protokolu įvykio vietoje užfiksuoti nukentėjusiajai O. T. padaryti sužalojimai (b. l. 36-40).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytam nusikaltimui, numatytam BK 140 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir E. D. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, E. D. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiosios O. T. parodymai, apžiūros protokolų duomenys ir kiti rašytiniai įrodymai. E. D. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. E. D. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo asmuo gali būti sužalotas ar patirti fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Prokuroras prašo užbaigti procesą baudžiamojoje byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti E. D. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę 9 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
E. D. dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 90-93).
Nukentėjusiajai O. T. apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta (b. l. 96).
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus.
E. D. tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta. Nusikalto būdamas neteistas, administracine tvarka baustas (b. l. 53-54), nedirba, 35 procentai darbingas (b. l. 55, 59). Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis E. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Pagal BK 41 straipsnį, bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus vieną iš BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu E. D. pasiūlytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant jos terminą artimą šios bausmės vidurkiui ir įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, tuo pačiu įspėjant kaltinamąjį, kad nevykdant teismo paskirtų įpareigojimų, vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, laisvės apribojimo bausmė bus keičiama areštu.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, E. D. prisipažįsta kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, kaltinamajam į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 28 d. 00 val. 01 min. iki 2020 m. gegužės 28 d. 13 val. 15 min. (viena diena), kuri prilyginama dviems laisvės apribojimo dienoms (b. l. 70, 86).
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, 2020 m. gegužės 28 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina (b. l. 88-89).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. D. laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 28 d. 00 val. 01 min. iki 2020 m. gegužės 28 d. 13 val. 15 min. (viena diena), ir laikyti E. D. atlikus dalį bausmės – 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti E. D. 2020 m. gegužės 28 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
– be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
– vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;
– nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
Išaiškinti E. D., kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.