- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-20
- Bylos Nr.
- 2-223-277/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00142-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Baliulis
- Atsakovas
- I. B.
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant Ingai Sivickienei, dalyvaujant atsakovei I. B., atsakovės atstovui advokatui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį I. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 564,00 Lt turtinės žalos atlyginimą, 70,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad 2009 m. gegužės 1 d. dėl netvarkingos santechninės įrangos (paliktų nesujungtų nuotekų vamzdžių) neveiksnaus atsakovės globotinio bute buvo apgadintos G. P. priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Patalpos buvo apdraustos, todėl ieškovas išmokėjo draudėjai G. P. 564,00 Lt draudimo išmoką. Išmokėjęs išmoką, ieškovas įgijo subrogacijos teisę į atsakingą už žalą asmenį. Užpylimo židinys nustatytas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio savininkas G. B. neveiksnus, todėl už žalą atsakinga jo globėja atsakovė I. B., nes ji privalėjo vykdyti neveiksnaus asmens turto priežiūrą (CK 3.245 straipsnis). Atsakovės kaltė pasireiškė tuo, kad ji tinkamai nevykdė globotiniam priklausančio turto priežiūros, nes Bendrijos pirmininkė apžiūros metu konstatavo, kad vanduo liejosi iš atsakovės globotinio buto dėl netvarkingų santechnikos įrenginių. Pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį žalą, padarytą dėl įrenginių trūkumų, privalo atlyginti jo savininkas (valdytojas). Atsakovės kaltė preziumuojama, ji privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias ją nuo atsakomybės. Ieškovo teiginius patvirtina rašytiniai įrodymai: draudimo liudijimas; dokumentai, patvirtinantys žalos dydį; draudėjo paaiškinimas; daugiabučio namo savininkų bendrijos „Vėtrungė“ pažyma; išmokėjimo dokumentas; Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodyta, kad buto (duomenys neskelbtini) savininkas yra G. B.; Ignalinos rajono apylinkės teismo 1998 m. sausio 15 d. sprendimas pripažinti G. B. neveiksniu; Ignalinos rajono valdybos 1998 m. vasario 27 d. sprendimas G. B. globėja skirti I. B. Ieškovas nesutinka su atsakovės teiginiu, kad yra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, nes ieškovės prievolė atlyginti žalą kyla ne iš draudimo teisinių santykių, o iš delikto, todėl ieškinio senaties terminas yra treji metai ir šis terminas iki ieškinio pareiškimo nebuvo pasibaigęs.
Atsiliepimas
Atsakovė ieškinio nepripažino. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) esantis butas priklauso jos sūnui G. B., kuris teismo sprendimu pripažintas neveiksniu, o ji yra sūnaus globėja. Sūnaus bute 2009 metais gyveno ir dabar gyvena jos giminaitis J. A. su sutuoktine. Nesutinka su ieškovo teiginiais, kad G. P. priklausantis butas buvo apgadintas dėl netvarkingų sūnaus bute esančių santechnikos įrenginių. Namo laiptinėje, kurioje yra vieno kambario butai, netvarkingas bendro naudojimo kanalizacijos vamzdis ir todėl gali drėkti antro ir pirmo aukšto butų sienos. Ta problema buvo žinoma jau ne vienerius metus, bet Bendrija nesiėmė priemonių gedimui pašalinti. Nesutinka su namo savininkų bendrijos buhalterės S. J. 2009 m. gegužės 22 d. surašyta pažyma apie tai, kad (duomenys neskelbtini) ir kitų butų sienos užpiltos nuotekomis iš jos sūnaus buto virtuvės, nes tai neatitinka tikrovės. Tuo metu bute gyvenę A. virtuvėje esančia kriaukle ir skalbykle net nesinaudojo, o sienos antrame ir pirmame aukšte galėjo drėkti dėl nesandaraus bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio ir nuotekų iš ketvirto ir penkto aukšto. Be to, mananti, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą ir prašo jį taikyti.
Liudytoja G. P. paaiškino, kad jos buto siena pradėjo drėkti dar 2008 m. gruodžio mėnesį. Sakė apie tai (duomenys neskelbtini) bute gyvenantiems kaimynams, bet jie tikino, kad pas juos gedimų nėra. Su buto šeimininke ir kaimyne buvo nuėjusi į tą butą, bet ten nebuvo užpilta, o jos buto siena ir toliau drėko. Kreipėsi į draudimo bendrovę. Atvykęs atstovas nustatė padarytą žalą. Paprašė pažymos iš namo savininkų bendrijos. Tada kreipėsi į Bendrijos buhalterę, kuri, apžiūrėjusi (duomenys neskelbtini) butą, nustatė, kad ten išsiskyrę kanalizacijos vamzdžiai. Surašė pažymą, kurią pateikė draudimo bendrovės atstovui. Siena ir toliau drėko. Jos sūnus, leidus kaimynams iš (duomenys neskelbtini) buto, mėgino sujungti išsiskyrusius vamzdžius, bet netrukus jie ir vėl išsiskyrė. Tada sūnus pakeitė kažkokias dalis ir pašalino gedimą.
Liudytoja S. J. paaiškino, kad yra daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) buhalterė. Namo gyventoja G. P. skundėsi, kad drėksta jos buto siena. Bendrija santechniko neturi, todėl ieškojo priežasčių su P. sūnum. Ketvirtame ir penktame aukšte gedimų nerado, o trečiame aukšte, G. B. bute, virtuvėje, po kriaukle rado išmuštą sienoje skyle, pro kurią matėsi, kad bendro naudojimo nuotekų vamzdis ir trišakis, kuriuo prie nuotekų vamzdžio jungiama kriauklė, išsiskyrę, todėl nuotekos iš trečio, ketvirto ir penkto aukšto bėgo į nuotekų vamzdžio šachtą. Dėl to drėko antro ir pirmo aukšto sienos. Draudimo bendrovės atstovo prašymu surašė pažymą. Po to vamzdis buvo sutvarkytas.
Liudytojas K. G. paaiškino, kad yra santechnikas. Aukštaičių gatvės (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) buto nuomininkai pakvietė išsiaiškinti, kodėl drėksta žemiau esančio buto siena. Virtuvės sienoje, po kriaukle, jau buvo išmušta nedidelė skylė ties nuotekų vamzdyno montažine šachta. Matėsi, kad bendras nuotekų vamzdis nesumautas su trišakiu, kuriuo prie vamzdžio jungiama kriauklė. Plyšis nebuvo didelis, vamzdžiai vos lietėsi, bet tinkamas sujungimas buvo negalimas, nes bendro naudojimo vamzdis buvo per trumpas. Tiksliai neprisimena, bet jam atrodo, kad plyšys buvo virš trišakio, kuriuo pajungta to buto kriauklė, todėl apatiniai aukštai galėjo drėkti dėl nuotekų iš penkto ir ketvirto aukšto, o ne iš trečio aukšto. Mano, kad gedimas atsirado dėl statybos broko. Bendro naudojimo vamzdis jungties vietoje nebuvo tinkamai sujungtas, nes per trumpas, todėl dėl namo sėdimo ar užsikimšus kanalizacijai ir dėl to padidėjusio nuotekų vamzdžio svorio, jungtis išsiskyrė. Problemos kilo dėl bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio defekto, todėl remontu turėtų rūpintis bendrija, o ne vieno buto savininkai ar nuomininkai. Skalbimo mašinos pajungimas šio defekto atsiradimui negalėjo turėti jokios įtakos.
Liudytojai J. A. ir A. A. paaiškino, kad Aukštaičių gatvės (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) bute gyvena jau apie septynis metus. Žiemą gyvena (duomenys neskelbtini). Prieš kelis metus antrame aukšte gyvenanti P. pradėjo skųstis, kad drėksta jos buto sienos. Pradėjo ieškoti priežasčių. Pasikvietė santechniką K. G., kuris nustatė, kad atsijungęs bendro naudojimo kanalizacijos vamzdis ir dėl to jie nekalti. K. G. gedimo nesiėmė tvarkyti. Kvietė avarinę tarnybą, bet tie taip pat atsisakė tvarkyti, nes namas kooperatinis ir jie tokiame name gedimų nešalina. Patarė ir patiems nemėginti to gedimo pašalinti. Nustojo naudotis kriaukle virtuvėje, bet problema nedingo, nes nuotekos bėgo iš ketvirto ir penkto aukšto. Vėliau kaimynės P. sūnus išlaužė sieną, pakeitė kažkokį vamzdį ir gedimą pašalino.
Liudytojas E. P. paaiškino, kad motinos buto sienos drėko dėl to, kad bendro naudojimo kanalizacijos vamzdis ties (duomenys neskelbtini) buto virtuvėje esančios kriauklės pajungimo vieta buvo atsijungęs. Teko išgriauti sieną ties kanalizacijos vamzdžio šachta, nes kitaip gedimo negalima buvo pašalinti. Defektas atsirado dėl statybininkų broko, nes metaliniai ir plastmasiniai vamzdžiai sujungti netinkamai, be sandarinimo tarpinių, viskas išklerę, todėl ketvirto ir penkto aukšto nuotekos patekdavo į vamzdžio šachtą ir dėl to drėko sienos. Pašalino netinkamą vamzdžio dalį, įstatė naują, tinkamai sujungė, vamzdį pritvirtino prie sienos, kad nejudėtų ir problemos neliko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, nustatė tokias faktines aplinkybes: 2009 m. gegužės 10 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu konstatuota, kad 2009 m. gegužės 1 d. užpilta (šlampa) G. P. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambario siena. Butas buvo apdraustas akcinėje bendrovėje „Lietuvos draudimas“, todėl draudimo žalų vertintojas 2009 m. gegužės 14 d. sudarė buto remonto lokalinę sąmatą ir apskaičiavo 564,00 Lt draudimo išmoką. Šią išmoką ieškovas 2009 m. gegužės 15 d. išmokėjo draudėjai G. P. Reikalaudamas žalos atlyginimo ieškovas remiasi daugiabučio namo savininkų bendrijos „Vėtrungė“ buhalterės S. J. 2009 m. gegužės 22 d. surašyta pažyma, kurioje nurodoma, kad pagal G. P. 2009 m. gegužės 21 d. žodinį prašymą ji patikrino buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio trečiame aukšte, virtuvės nuotekų vamzdžių sujungimą ir rado, kad, matomai darant remontą, skalbyklės pajungimui po virtuvės kriaukle pramuštoje sienoje palikti nesujungti nuotekų vamzdžiai, tarp kurių yra 5-6 cm tarpas, todėl virtuvės ir skalbyklės nuotekos per nesujungtus vamzdžius tekėjo į apatinius aukštus. Užpilta (duomenys neskelbtini) buto kambario, (duomenys neskelbtini) butų virtuvių sienos, (duomenys neskelbtini) buto kambario siena. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012 m. kovo 5 d. išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Ignalinoje, nuosavybės teise priklauso G. B. Pagal Gyventojų registro tarnybos išrašą apie asmenį šiame bute gyvenamąją vietą 1994 m. lapkričio 29 d. deklaravo G. B. Ignalinos rajono apylinkės teismo 1998 m. sausio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. pripažintas neveiksniu, o Ignalinos rajono valdybos 1998 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jam nustatyta globa ir globėja paskirta I. B. (atsakovė).
Ieškovas reikalavimą atlyginti turtinę žalą grindžia teiginiu, kad G. P. butas užlietas dėl atsakovės I. B. veiksmų, pasireiškusių tuo, jog tinkamai nevykdė globotiniam G. B. priklausančio turto priežiūros, neužtikrino, kad naudojantis šiuo turtu nebūtų daroma žala tretiesiems asmenims (CK 6.263 straipsnis), taip pat tuo, kad žalą, padarytą dėl įrenginių trūkumų, privalo atlyginti jo savininkas (valdytojas) Civilinio kodekso 6.266 straipsnio pagrindu. Ieškovas remiasi paminėta daugiabučio namo savininkų bendrijos „Vėtrungė“ buhalterės 2009 m. gegužės 22 d. pažyma, bet teismo posėdyje apklausti liudytojai G. P., K. G., A. A., J. A. ir E. P. nurodė kitą priežastį dėl ko bėgo nuotekos – netvarkingą, nesandarų bendrą laiptinės nuotekų vamzdį, kuris eina nuo pirmo iki penkto aukšto ir yra už buto Nr. (duomenys neskelbtini) ribų. Nustatyti užliejimo priežastį iš karto buvo sudėtinga, nes nuotekų vamzdis yra nišoje už buto sienos. Teismas sprendžia, kad daugiabučio namo savininkų bendrijos „Vėtrungė“ buhalterės S. J. draudimo bendrovės atstovo prašymu 2009 m. gegužės 22 d. vienasmeniškai, nesudarius komisijos faktams konstatuoti, surašyta pažyma nėra pakankamas įrodymas pripažinti, kad bendro nuotekų vamzdžio defektas atsirado dėl asmenų, kurie naudojasi butu Nr. (duomenys neskelbtini), veiksmų. Taip spręsdamas teismas įvertina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog S. J. yra santechnikos įrengimų specialistė. Civilinė atsakomybė kyla esant neteisėtiems veiksmams, žalai, priežastiniam ryšiui ir kaltei. Pagal nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad G. P. buto siena sudrėko dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nes neįrodyta, kad bendrą nuotekų vamzdį sugadino atsakovė, jos globotinis ar jo bute gyvenantys asmenys. Liudytojas K. G., kuris pagal profesiją yra santechnikas, paaiškino, kad nuotekų vamzdžio nesandarumas galėjo atsirasti dėl statybos broko ar vamzdžių pasislinkimo sėdant namui. Iš K. G. ir E. P., kuris pašalino nuotekų vamzdžio defektą, parodymų seka, kad žemesnių aukštų sienos drėko dėl ketvirto ir penkto, o ne trečio aukšto nuotekų. Liudytojai A. ir J. A. paliudijo, kad vandens virtuvėje net nenaudojo, o žiemą šiame bute ir negyveno. Ieškovas teigia, kad nėra duomenų, jog vanduo liejosi iš bendro naudojimo įrenginių, nes priešingu atveju žala būtų daroma pastoviai, bet iš liudytojos G. P. parodymų seka, kad siena drėko nuo gruodžio mėnesio, o priežastis buvo ieškoma iki gegužės mėnesio ir problema dingo tik po to, kai sūnus sutvarkė bendro naudojimo nuotekų vamzdį, todėl galima teigti, kad žala atsirado dėl bendro naudojimo vamzdžio defekto. Daugiabučio namo bendro naudojimo nuotekų vamzdis yra bendra dalinė namo gyventojų nuosavybė, kuria turi bendrai rūpintis ir tvarkyti namo gyventojai ar namo bendrija (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, 4.83 straipsnio 3 dalis), todėl ieškinys gali būti pareikštas daugiabučio namo savininkų bendrijai „Vėtrungė“, o ne atskiro buto savininkui (valdytojui).
Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė padarė žalą kitiems asmenims, kurią privalo atlyginti, nes nėra būtinos deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, todėl ieškinys atmetamas.
Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė I. B. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu). Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. birželio 18 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. B. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 560,00 Lt (b.l. 30, 91). Ieškinys atmetamas, todėl iš ieškovo valstybės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos - 560,00 Lt (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnis).
Bylos nagrinėjimo metu teismas turėjo 22 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos į valstybės biudžetą iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Išieškoti iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ į valstybės biudžetą 560,00 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 188659752, bankas „Swedbank“ AB, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Išieškoti iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ į valstybės biudžetą 22 Lt (dvidešimt du litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.