Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. Š., gimęs esantį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis esantį (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje įtvirtintų nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumą, ginti juos nuo viešo pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumą, taip pat saugoti apskritai visą teisingumo sistemą nuo jos diskreditavimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-476/2014).

Teismas atmeta kaltinamojo teiginį, kad pareiškimu dėl nušalinimo nesiekė pažeminti teisėjų, o tik išdėstė tikrus faktus apie jų veiklą nagrinėjant bylą. Teisėjų įvardijimas „sukčiais“, „apgavikais“, „psichopatais“, nusikalstamas veikas padariusiais, priesaikas sulaužiusiais ir teisėjų vardus ciniškai sudergusiais asmenimis negali būti suprastas kitaip nei užgaulus pažeminimas. Žodis „sukčius“ yra žodžio „apgavikas“ sinonimas (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 1993, p.755), tai yra asmuo savo tikslų siekiantis apgaule. Psichopatija – asmenybės sutrikimas, kuriam būdingi tam tikri pastovūs, nekintantys asmenybės ir elgesio bruožai, trukdantys žmogui adaptuotis socialinėje aplinkoje (Visuotinė lietuvių enciklopedija. XIX tomas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. 2011, p. 244). Tokie sutrikimai visuomenėje laikomi trūkumais, todėl vertinami neigiamai. Nepagrįstas, prasimanytas teiginys apie teisėjų padarytas nusikalstamas veikas, sulaužytas priesaikas ir ciniškai sudergtus teisėjų vardus akivaizdžiai užgaulus ir žeminantis.

Paminėtus žodžius ir pasakymus, vertinant tiek tiesiogine prasme, tiek ir kaltinamojo surašyto pareiškimo dėl nušalinimo kontekste, jų prasmė nesikeičia – jie vienareikšmiškai suprantami kiekvienam su jais susipažinusiam asmeniui kaip žeminantys teisėjus, jų reputaciją, garbę, orumą.

Tai, jog, kaltinamojo manymu, bylą nagrinėjantys teisėjai procesinius klausimus sprendė pažeisdami įstatymą, nesuteikia teisės į teismo veiksmus ar sprendimus reaguoti tokia forma.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-385/2006), jog įstatyme įtvirtintas absoliutus draudimas reikšti nepagarbą teismui ar teisėjui dėl jų veiklos vykdant teisingumą. Todėl teismo ar teisėjo pažeminimas nepateisinamas ir tais atvejais, kai teismas ar teisėjas netinkamai vykdė savo pareigas (pvz., nepagrįstai užtęstas bylos nagrinėjimas, aukštesnių teisminių institucijų panaikinti teismo ar teisėjo sprendimai).

Nepagarba teismui yra tyčinis nusikaltimas, todėl turi būti nustatyta ne tik tai, kad vykdydamas teisingumą teismas ar teisėjas buvo viešai pažemintas, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė žeminantį informacijos ar veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Pareiškime dėl nušalinimo teisėjus įvardydamas „sukčiais“, „apgavikais“, „psichopatais“, teisėjų vardus ciniškai sudergusiais asmenimis kaltinamasis veikė tyčia, turėdamas tikslą pažeminti teisėjus, nes pasakymai akivaizdžiai užgaulūs, žeminantys teisėjus, jų reputaciją, garbę ir orumą.

Pagal kasacinio teismo praktiką užgaulus teismo ar teisėjo pažeminimas dėl jų veiklos laikytinas viešu, kai teismo ar teisėjo pažeminimą matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas trečiasis asmuo. Juo gali būti ne tik aplinkiniai žmonės, pavyzdžiui, teismo posėdyje dalyvaujantys asmenys, teisėjai, bet ir kiti asmenys bei visuomenės ar valstybės institucijų atstovai, suvokę užgaulų teismo ar teisėjo pažeminimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-385/2006, 2K-468/2010, 2K-476/2014, 2K-573-976/2015).

G. Š. pareiškimo dėl nušalinimo kopija ( 1 t., b. l. 10-13) ir Vilniaus apygardos teismo pirmininkės L. B. Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui adresuotas 2019 m. vasario 19 d. raštas Nr. TR-167 Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 8-9) patvirtina, kad G. Š. 2018 m. gruodžio 14 d. pareiškimas dėl nušalinimo Vilniaus apygardos teisme gautas 2018 m. gruodžio 14 d. ir teismo darbuotojų užregistruotas. Teismo posėdžio, įvykusio 2019 m. vasario 7 d., protokolas (1 t., b. l. 14-15) patvirtina, kad G. Š. pareiškimas dėl nušalinimo buvo pateiktas susipažinti proceso dalyviams – gynėjui ir prokurorui. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad teisėjus dėl jų veiklos kaltinamasis pažemino viešai.

G. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 232 straipsnį, nes tyčia viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teisėjus dėl jų veiklos.

Kaltinamajame akte G. Š. kaltinamas, kad žeminančio turinio tekstą parašė ne tik Vilniaus apygardos teismui adresuotame nušalinime, bet ir jam priklausančioje asmeninėje viešoje interneto svetainėje www.lietuviais.lt 2018 m. gruodžio 12 d. patalpindamas savo rašytą straipsnį „Ar tikrai LR teisėjai – begėdžių sukčių ir psichopatų gauja?“, bet šią kaltinimo dalį teismas pašalina, nes byloje nėra įrodymų, neginčytinai patvirtinančių, kad paminėtą straipsnį nurodytoje svetainėje patalpino G. Š.. Ikiteisminio tyrimo metu G. Š. parodymų dėl jam pareikšto įtarimo nedavė. Teisme kaltinamasis atsisakė atsakyti į klausimus, ar svetainė www.lietuviais.lt priklauso jam ir ar jis patalpino šioje svetainėje paminėtą straipsnį. Byloje nėra kitų duomenų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, kad svetainė www.lietuviais.lt priklauso G. Š. ir jis 2018 m. gruodžio 12 d. šioje svetainėje patalpino straipsnį „Ar tikrai LR teisėjai – begėdžių sukčių ir psichopatų gauja?“. Pagal straipsnio turinį galima daryti prielaidą, kad jo autorius yra G. Š., galėjęs tą straipsnį svetainėje ir patalpinti, bet kaltinimas negali būti grindžiamas prielaidomis.

Motyvuojamoji dalis

G. Š. atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

G. Š. pirmiau neteistas, padarė nesunkų nusikaltimą, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam Baudžiamojo kodekso 232 straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis, atsižvelgiant į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, viršija Baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje už nesunkų nusikaltimą numatytą minimalią baudą.

G. Š. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. Š. reikėtų skirti kardomąją priemonę, todėl kardomoji priemonė neskiriama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais,

nusprendžia:

G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje, ir paskirti bausmę – 60 MGL dydžio, tai yra 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės G. Š. neskirti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.