- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-09
- Bylos Nr.
- 1A-558-312/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48820-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Aiva Survilienė, Artūras Šumskas
- Nuteistasis
- A., A. D.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. D. ir A. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, ši bausmė subendrinta visiškai sudedant su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta baudos bausme ir A. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams ir 3 MGL (112,98 Eur) dydžio bauda. A. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. D. paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. UAB ,,P.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. D. ir A. D. solidariai priteista 327 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. D. ir A. D. nuteisti už tai, kad įsibrovę į patalpą pagrobė svetimą turtą, t. y. laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 15 d., 22.15 val., iki 2016 m. spalio 16 d., 03.50 val., (duomenys neskelbtini), veikdami grupe, A. D. montiruote atidarius parduotuvės antro aukšto langą, įsibrovė į parduotuvės vadovės kabinetą, iš kurio pagrobė užrakintą metalinį seifą ir šiais savo veiksmais padarė UAB ,,P.“ 327 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gyvenimiškos, teisinės patirties stoką, tai, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė dėl labai sunkios materialinės padėties, ir tai, kad be jo pagalbos nebus kam prižiūrėti vaikų; pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendį ir taikant BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktą paskirti švelnesnę bausmės rūšį (viešuosius darbus), o nesant galimybės paskirti viešųjų darbų, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, svarstydamas bausmės skyrimo klausimą, neatsižvelgė į tai, kad A. D. oficialiai dirba - vykdo individualią veiklą, turi stiprius socialinius ryšius - yra vedęs, turi mažametį vaiką, taip pat kartu su sutuoktine išlaiko ir jos vaiką. Nepaisant to, kad abu dirba, jų šeimai pakankamai sunku išgyventi iš gaunamų pajamų. Sutuoktinės darbo užmokestis siekia 260 Eur, gauna 56 Eur išmoką iš Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo, jos vaiko išlaikymui vaiko tėvas neskiria lėšų. Nuteistasis pripažįsta, kad pasielgė neracionaliai ir tinkamai neapgalvojo savo veiksmų pasekmių, tačiau ryžosi tokiai veikai dėl sunkios materialinės padėties šeimoje. Ši aplinkybė galėjo būti įvertinta kaip dar viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kaip ir tai, kad be nuteistojo pagalbos nebus įmanoma užtikrinti vaikų išlaikymo ir tinkamo auklėjimo. Gyvenimiškos patirties stoka susiaurino apelianto gebėjimus kontroliuoti savo veiksmus, dėl ko ir buvo padaryta nusikalstama veika, todėl teismas galėjo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir gyvenimiškos bei teisinės patirties stoką. Šiuo metu A. D. dirba ir deda visas pastangas tam, kad galėtų greičiau atlyginti padarytą žalą. Jau dabar po pakankamai ilgą laiką vykusio ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme nuteistasis padarė išvadas ir yra įstatymus gerbiantis asmuo, besilaikantis visuomenėje priimtinų elgesio normų. Jis pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėdamasis padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui nustatyti tiesą byloje. Dėl žalos atlyginimo A. D. nurodė, kad planuoja kuo skubiau pradėti ją atlyginti ir tai taip pat galėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas galėjo taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir paskirti A. D. švelnesnę bausmės rūšį.
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gyvenimiškos, teisinės patirties stoką, tai, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė dėl labai sunkios brolio materialinės padėties, ir tai, kad jis stengiasi surasti galimybę atlyginti žalą nukentėjusiajam; pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendį, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, svarstydamas bausmės skyrimo klausimą, neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis oficialiai dirba, kad veiką padarė žinodamas, jog jo brolio šeimos finansinė padėtis yra labai sunki. Matydamas, kaip brolis jaudinasi dėl susiklosčiusios padėties, kaip jis myli savo šeimą ir stengiasi dėl jos gėrovės, A. D. pasielgė neracionaliai ir tinkamai neapgalvojo savo veiksmų pasekmių. Šiuo metu jis intensyviai dirba ir deda visas pastangas tam, kad galėtų greičiau atlyginti padarytą žalą. A. D. pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėdamasis padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui nustatyti tiesą byloje. Dėl žalos atlyginimo jis nurodė, kad planuoja kuo skubiau pradėti ją atlyginti ir tai galėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Gyvenimiškos patirties stoka susiaurino apelianto gebėjimus kontroliuoti savo veiksmus, dėl ko ir buvo padaryta nusikalstama veika, todėl teismas galėjo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir gyvenimiškos bei teisinės patirties stoką. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas galėjo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir A. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
6. Atsikirtimų į apeliacinius skundus nepateikta.
Šalies argumentai
7. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
8. Nuteistųjų gynėjo apeliaciniai skundai atmestini.
9. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, nuteistieji savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo neginčija, iš esmės skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl bausmės, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. D. ir A. D. pagrįstai pripažinti kaltais pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, jų padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.
Dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių
10. BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes.
11. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-211/2014, 2K-560/2014 ir kt.). Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nuteistieji būtų atlyginę iš jų priteistą turtinę žalą. Tai, kad pastarieji planuoja kuo skubiau ją atlyginti, vertintina teigiamai, tačiau nėra pakankamas pagrindas švelninti teisinę padėtį.
12. BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138-303/2017, 2K-194-895/2015 ir kt.). Tiek A. D., tiek A. D. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo darbingi, dirbo. Dirbanti yra ir A. D. sutuoktinė, taip pat ji gauna išmoką iš Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo. Dėl to laikytina, kad A. D. turtinė padėtis, nors ir nebuvo gera, tačiau nebuvo beviltiška. Pažymėtina ir tai, kad socialiai remtiniems asmenims teikiama valstybės parama. Taigi, pasirinktas nusikalstamas elgesio modelis, nagrinėjamu atveju, negali būti pateisinamas sunkia A. D. materialine padėtimi. Padaryta nusikalstama veika, o taip pat ir ankstesni teistumai patvirtina, kad nuteistieji vagystes renkasi kaip lengviausią būdą gauti pajamų.
13. Apeliaciniuose skunduose A. ir A. D. prašo pripažinti jų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gyvenimiškos ir teisinės patirties stoką, tačiau tokiam teismo sprendimui nėra teisinio pagrindo. BK 2 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, kad įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia. Be to, abu nuteistieji praeityje jau buvo teisti už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, todėl laikytina, kad jie suprato dėl vagystės padarymo galinčias kilti neigiamas teisines pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad išskirtinės gyvenimiškos ir teisinės patirties nereikia tam, kad asmuo galėtų suprasti, jog įsibrovimas į parduotuvės patalpas ir jose esančio seifo pagrobimas yra neteisėta veika. Juo labiau, kad iš nuteistųjų parodymų matyti, kad pastarieji jau susitikę pasivažinėti, žinojo, kad važiuos ko nors pavogti, o automobilyje turėjo montiruotę (t. 1, b. l. 68, 99).
14. Taip pat nuteistasis A. D. prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, sutuoktinei bus sunku rūpintis vaikais, tačiau ši aplinkybė taip pat negali švelninti nuteistojo teisinės padėties. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, A. D. turi vieną mažametį vaiką, taip pat dar vieną mažametį vaiką turi jo sutuoktinė T. D.. Darant nusikalstamą veiką, nuteistasis žinojo šias faktines aplinkybes, todėl sąmoningai pasirinkdamas tokį elgesio modelį, pats prisiėmė atsakomybę už jo šeimai kilsiančias neigiamas pasekmes.
Dėl BK 62 straipsnio nuostatų taikymo
15. BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju, A. D. savo noru neatvyko ir nepranešė padaręs nusikalstamą veiką, todėl BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas nėra galimas, nesant vienos iš būtinųjų sąlygų.
16. BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Kaip matyti iš įstatymo formuluotės, tam, kad teismas galėtų paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, turi būti daugiau nei viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tuo tarpu, nuteistajam A. D. yra nustatyta tik viena tokio pobūdžio aplinkybė. Be to, nagrinėjamu atveju, nėra ir kitų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose numatytų sąlygų.
17. A. D. apeliaciniu skundo prašo taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktą, kuriame numatyta, kad tuo atveju, kai yra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos, teismas gali paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką, ir paskirti jam viešųjų darbų bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju, nėra BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų sąlygų, švelnesnės bausmės rūšies, negu numatyta BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje, skyrimas negalimas.
Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo
18. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. A. D. ir A. D. atitinka formalius pagrindus bausmės vykdymo atidėjimo taikymui, tačiau vien to nepakanka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66-303/2015).
19. A. ir A. D. nuteisti už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, veikiant bendrininkų grupėje. A. D. praeityje yra tris kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. A. D. praeityje tris kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, taip pat vieną kartą teistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Nuteistiesiems anksčiau jau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau šis institutas teigiamos įtakos jų elgesiui nepadarė ir asmenys vėl nusikalto. Taip pat nuteistieji ne kartą bausti administracine tvarka. Be to, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu A. ir A. D. taip pat pripažinti kaltais, be kita ko, ir dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo, kas leidžia daryti išvadą, kad pastarieji yra linkę daryti nusikalstamas veikas ir tokiu būdu siekia pagerinti savo finansinę padėtį. Tai, kad šiuo nuosprendžiu teismas nuteistiesiems atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymą, neturi jokios įtakos bausmės skyrimui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nes kiekvienu atveju bausmė yra skiriama atsižvelgiant į individualios situacijos aplinkybes. Nuteistųjų nurodomos aplinkybės, kad jie pripažino savo kaltę, gailisi, pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos ir laikytos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nuteistiesiems pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis sumažintas vienu trečdaliu. Todėl pakartotinai vertinti šių aplinkybių nėra teisinio pagrindo. Teigiamai vertintina tai, kad A. ir A. D. dirba, A. D. turi šeimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo manymui, kad tai sulaikys asmenis nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, nes anksčiau šios aplinkybės neturėjo įtakos jų elgesio pokyčiams. Taigi, įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistųjų asmenybe, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju, bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Svarbu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas A. D. ir A. D. skyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios yra mažesnės už įstatymo sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmių vidurkį.
20. Tokiu būdu, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jo naikinti nuteistųjų A. D. ir A. D. apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. (A.) D. apeliacinį skundą ir nuteistojo A. (A.) D. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.