Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui, kaltinamajam V. J., nukentėjusiajai I. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas, teistumas išnykęs, 2018 m. lapkričio 30 d. prokuroro nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal BK 38 straipsnio 1 dalį

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. 2018 m. lapkričio 14 d. apie 18 val. 47 min. gyvenamajame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 2,49 promilių neblaivumas, išgertuvių metu, kilus tarpusavio konfliktui, sėdinčiai ant lovos žmonai I. J., suėmęs už kaklo smaugė ir kumščiais sudavė ne mažiau trijų smūgių į krūtinę, taip smurtaudamas ir mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui;

be to, jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2019 m. rugpjūčio 12 d. 16 val. 39 min., Mažeikių mieste, Sodų gatvėje ties 1 namu, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį F. G., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. P., būdamas neblaivus, kai alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARZE-0228, nustatytas 2,52 ‰ (promilių) girtumas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštus kaltinimus ir žinomas bylos aplinkybes V. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog kaltinime nurodytu laiku būdamas namuose – (duomenys neskelbtini), susikivirčijo su sutuoktine I. J., suėmęs jai už kaklo, smaugė, po to nustūmė ant lovos ir kumščiais sudavė ne mažiau trijų smūgių į krūtinę. Gailisi smurtavęs prieš sutuoktinę, suprato blogai pasielgęs, nurodė, jog po pastarojo įvykio daugiau prieš sutuoktinę nesmurtavo, sutaria gerai. Dėl padarytos nusikalstamos veikos vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam paaiškino, kad su žmona buvo išgėręs du 0,5 l talpos butelius degtinės ir butelį šampano. Išgertuvių metu jam paskambino tėvas ir pasakė, kad kaime reikia nupjauti žolę, o kadangi turėjo iš draugės A. B. paėmęs mašiną ir raktelius, sugalvojo nuvažiuoti. Tik išvažiavus iš kiemo jį sustabdė policijos pareigūnai. Automobilį iš A. B. buvo paėmęs jos prašymu tam, kad pakeistų sprogusią padangą. Gailis dėl to, kad važiavo girtas, patikino, kad ateityje būdamas neblaivus transporto priemonės nevairuos.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. J. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais:

2019 m. rugpjūčio 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, liudijančiu, kad A. P. pateikė automobilio F. G., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 73, 74);

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, taigi pavojingų padarinių kilimas nenumatytas ir tokia nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai neblaivus asmuo (kai kraujyje nustatyta didesnė nei 1,51 promilės koncentracija etilo alkoholio) pradeda važiuoti transporto priemone. Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. J. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu kilus konfliktui rankomis suėmęs sutuoktinei I. J. už kaklo ir ją smaugęs, o po to sudavęs ne mažiau trijų smūgių į krūtinę, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Bylos aplinkybės yra aiškios, V. J. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis prisipažino smurtavęs prieš sutuoktinę I. J., be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, susitaikymo protokolu bei nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius (I t., b. l. 153–154, 155–158).

Ankščiau aptarti įrodymai neginčijamai liudija, jog kaltinamasis V. J. Mažeikių mieste, Sodų gatvėje ties 1 namu, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį F. G., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARZE-0228, nustatytas 2,52 prom. (promilių) neblaivumas, t. y. sunkus apsvaigimas nuo alkoholio, o tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas alkotesterio parodymais.

Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, V. J. neabejotinai buvo žinomi, jis suvokė, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio, ir tokios būsenos vairavo automobilį, darytina išvada, kad tokie jo veiksmai buvo tyčiniai. V. J. veikė tiesiogine tyčia, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. V. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. V. J. savo veiksmais kėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui.

Atsižvelgiant į tai, jog V. J., 2018 m. lapkričio 30 d. prokuroro nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, spręstina dėl jo atsakomybės ir už tą veiką, dėl kurios ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas susitaikius su nukentėjusiąja.

Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus anksčiau paminėtus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl V. J. kaltės padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, t. y. sukėlus fizinį skausmą savo šeimos nariui ir vairavus transporto priemonę neblaiviam, todėl jis baustinas už šių nusikaltimų padarymą.

V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors V. J. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas neblaivus, tačiau, tai yra jo veiką kvalifikuojanti aplinkybė, todėl nelaikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Skirdamas V. J. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadiją (baigti nesunkūs nusikaltimai), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas, teistumas išnykęs, nusikalstamą veiką padarė būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinęs teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – V. J. naują nusikalstamą veiką padarė būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtinio nusikaltimo padarymą, šiuo laikotarpiu baustas administracine tvarka (I t., 104–116); (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 123), SODROS duomenimis nedirba (I t., b. l. 119–120), Užimtumo tarnyboje registruotas (I t., b. l. 117), naują nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą vidutinio griežtumo bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo terminą nustatant trumpesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės termino vidurkis, paskiriant įpareigojimus.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Įvertinus V. J. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Teismas pažymi, kad švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda, neskiriama atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis daug kartų baustas administracinėmis baudomis, tačiau jų nemoka. Be to, skirtinas konfiskuotino automobilio vertės išieškojimas ir taip apsunkins kaltinamojo turtinę padėtį, bauda kaip bausmė nebus įvykdyta. Pažymėtina, kad nors nusikalstamos veikos padarymo metu administracinės nuobaudos už analogišką teisės pažeidimą (vairavimą neblaiviam) jau nebegaliojo, tačiau minėtų duomenų visuma, neigiamai apibūdinanti kaltinamojo asmenybę, neabejotinai leidžia teigti, kad jis linkęs nesilaikyti įstatymų, kad jis nepadarė tinkamų išvadų dėl jo anksčiau padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o skirtos nuobaudos nebuvo efektyvios bei nepasiekė joms keliamų tikslų. Kartu tai leidžia teigti, kad nagrinėjamoje byloje V. J. padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu bei 2 dalimi paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant, švelnesnę bausmę keičiant griežtesne.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi ir 66 straipsniu, į paskirtą bausmę V. J. įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2018 m. lapkričio 14 d., 20 val. 00 min. iki 2018 m. lapkričio 16 d., 09 val. 48 min. (dvi paros), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nustatyta, jog kaltinamasis V. J. nusikalstamą veiką padarė šiukščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (2,52 prom.), todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Teismas įsitikinęs, kad tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Teismas atsižvelgia į tai, kad V. J. iškvepiamame ore nustatytas alkoholio kiekis – 2,52 promilės alkoholio daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), taigi V. J. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones, terminas nustatytinas trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nes kaltinamasis neturi teisės vairuoti transporto priemones, bet gali bandyti ją įgyti.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Atsižvelgiant į kaltinamąjį V. J. charakterizuojančius duomenis, manytina, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį – atimti ar apriboti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat siekiant apsaugoti visuomenės interesus, tikslinga ne tik atimti teisę vairuoti transporto priemones, bet ir taikyti turto konfiskavimą.

Kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo žinoti ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Šioje byloje nustatyta, kad automobilis F. G., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. P., kuris davė buvusiai sugyventinei automobilio užvedimo raktelius ir byloje nėra duomenų, kad jis žinojo, jog jam priklausantis automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti, t. y., kad V. J. vairuos automobilį neblaivus. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, automobilis F. G., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nekonfiskuojamas, kadangi, teismo vertinimu, tai reikštų visiškai nepagrįstą ir nepateisinamą A. P. nuosavybės teisių pažeidimą. Nagrinėjamu atveju BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad lengvojo automobilio F. G., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaina yra 820 Eur (I t., b. l. 88), taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti automobilio F. G., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš V. J. išieškotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 820 Eur.

Automobilis F. G., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, pateiktas automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini savininkui A. P..

Pagal BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktus proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens. Teismo vertinimu, negali būti išlaidos priteisiamos už didesnį laikotarpį, nei bus priimtas procesinis sprendimas, kitu atveju nepagrįstai būtų priteisiamos per didelės išlaidos.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato valdymo organizavimo skyriaus vyresniosios specialistės 2019 m. rugpjūčio 14 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl patirtų išlaidų ikiteisminiame tyrime“ Nr. 01-1-34447-19 nurodyta, kad pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 25 d. sutarties su UAB „Autobastionas“ Nr. 86-ST2-51 „Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugos sutartis“ priedą Nr. 2 transporto priemonių transportavimo įkainis Mažeikių mieste ir rajone yra 20 Eur ir saugojimo vienos paros įkainis Mažeikių mieste ir rajone yra 0,70 eurų (I t., b. l. 77–87). Šioje byloje Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas už automobilio F. G., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. spalio 28 d. patyrė 73,90 Eur (20,00 Eur + (0,70 Eur x 77 dienos) išlaidas. Šios išlaidos, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1, 2 dalimis, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 20 valandos iki 7 valandos; per 4 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam areštą 25 (dvidešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu bei 2 dalimi paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, švelnesnę bausmę keičiant griežtesne ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. J. galutinę subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. J. sulaikymo dienos, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, V. J. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. lapkričio 14 d., 20 val. 00 min. iki 2018 m. lapkričio 16 d., 09 val. 48 min. (dvi paros), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei konfiskuoti iš jo automobilio F. G., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 820 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt eurų) valstybės naudai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Pripažinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato turėtas išlaidas – 73,90 Eur (septyniasdešimt tris eurus 90 ct) už automobilio F. G., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą ir saugojimą, procesinėmis išlaidomis ir jas priteisti iš V. J. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį F. G., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) esantį Mažeikių r., Krucių k., UAB ,,Autobastionas“ saugojimo aikštelėje, registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, grąžinti savininkui A. P. paskelbus nuosprendį.

Išaiškinti V. J., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.