- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-22
- Bylos Nr.
- 1A-206-238-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-1-605-08-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Kaltinamasis
- R. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, išteisintajam R. J., jo gynėjui advokatui K. Ž., teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Jaunučio Vailionio apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 182 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Tuo pačiu nuosprendžiu A. V. nuteistas pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį bauda 30 MGL, t. y. 3900 Lt (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) dydžio, tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Tuo pačiu nuosprendžiu A. J. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio pagrindu, nuo baudžiamosios atsakomybė atleistas pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Byloje R. J. buvo kaltinamas pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį tuo, jog būdamas J. P. individualios įmonės inžinieriumi, turėdamas įmonės vadovo J. P. įgaliojimą atlikti turto vertinimo apžiūrėjimą, paruošti turto vertinimo ataskaitas, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. V., Kauno teritorinės muitinės Alytaus krovinių posto inspektoriumi A. J. ir kitu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2008 m. rugpjūčio 8-11 d. laikotarpiu, (duomenys neskelbtini) mieste, apgaule-suklastodamas dokumentus, A. V. naudai panaikino turtinę prievolę - sumokėti importo - PVM ir muito - mokesčius, šiomis aplinkybėmis: A. V. 2008 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu nuo 8 iki 11 dienos, kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu pateikus inžinieriui R. J. būtinus duomenis automobilio vertinimo ataskaitai suklastoti: automobilio BMW 530I techninius duomenis, savo asmeninius duomenis bei 2008-07-07 automobilio pardavimo (pirkimo) sąskaitos kopiją, kurioje nurodyta, kad automobilį BMW 530I įsigijo už 7000 JAV dolerių, t. y. 15 177 Lt, R. J. 2008 m. rugpjūčio 8 - 11 d. laikotarpiu, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, žinodamas, kad vadovaujantis 2004 m. gruodžio mėn. 29 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtintos "Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos" reikalavimais Lietuvos muitinėje pagrįsti 15 177 Lt automobilio įsigijimo (sandorio) vertę kaip importuojamo automobilio muitinę vertę, užtenka transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nustatyti naudoto automobilio likutinę (rinkos) vertę – 21 650 Lt, suklastojo surašydami tikrą dokumentą 2008-08-11 transporto priemonės BMW 5301, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą Nr. 8-779, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie automobilio apgadinimus ir vertę: kad dėl automobiliui padarytų apgadinimų (sužalojimų) automobilio vertė nuo rinkos vertės, buvusios prieš padarant sužalojimus, – 85 000 Lt, yra sumažėjusi 3,9 karto (74,5 procentais) ir automobilio likutinė (sužaloto automobilio rinkos) vertė yra 21 650 Lt, prie vertinimo ataskaitos pridėjo apgadinto, tačiau kito tokios pat markės automobilio nuotraukas, minėtų duomenų tikrumą R. J. ir A. V. patvirtino savo parašais, davė nenustatytam asmeniui pasirašyti už J. P. bei R. J. patvirtino vertinimo ataskaitą J. P. individualios įmonės antspaudais, nors automobilis BMW 530I neturėjo vertinimo ataskaitoje Nr.8-779 aprašytų ir užfiksuotų nuotraukose apgadinimų, o naudoto automobilio BMW 5301 rinkos vertė buvo 69 400 Lt, A. V. savo vardu pasirašius ant automobilio BMW 5301 nuotraukų, pridėtų prie 2008-08-11 transporto priemonės BMW530I vertinimo ataskaitos Nr. 8-779 antroje pusėje ties užrašu „A. V.“ bei 2008-08-11 transporto priemonės BMW 5301 vertinimo ataskaitos Nr. 8-779 antro egzemplioriaus tituliniame lape, transporto priemonės apžiūrėjimo akto apgadinimų ir numatomo remonto protokole eilutėje "su defektais sutinkame, A. V., atstovas", aiškinamojo rašto apatinėje dalyje savo parašu patvirtino vertinimo ataskaitoje Nr. 8-779 nurodytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie automobilio apgadinimus, nors minėtų apgadinimų automobilis BMW 5301 neturėjo, A. V., žinodamas, kad ataskaitoje nurodyti duomenys yra neteisingi, šią žinomai suklastotą ataskaitą panaudojo - 2008-08-11 apie 10 val. pateikė Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių poste, adresu(duomenys neskelbtini), deklaruodamas iš Jungtinių Amerikos Valstijų atgabentą naudotą lengvąjį automobilį BMW 5301, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) išleidimo į laisvą apyvartą (importo) procedūrai įforminti, kartu su 2008-08-11 importo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas muitiniam tikrinimui, remiantis šiais dokumentais 2008-08-11 laikotarpiu nuo 11 val. 5 min. iki 11 val. 40 min. inspektorius A. J., atlikdamas 2008-08-11 importo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jos pridėtų dokumentų, taip pat automobilio BMW 5301 muitinį tikrinimą, patikrinęs natūroje deklaruojamojo automobilio BMW 5301 nesamus apgadinimus, neteisėtai nustatė tikrovės neatitinkančią automobilio muitinę vertę – 15 177 Lt ir nuo jos apskaičiavo importo mokesčius 4 622 Lt sumai: muito -1 518 Lt ir PVM 3 104 Lt, nors automobilio muitinė vertė buvo 46 099 Lt, turėjo būti apskaičiuoti importo mokesčiai – 13 836 Lt sumai: muito – 4 610 Lt ir PVM – 9 226 Lt, ir įformino automobilio išleidimo į laisvą apyvartą (importo) muitinės procedūrą, taip neteisėtai sumažindamas mokėtinus mokesčius, apgaule panaikino A. V. naudai turtinę prievolę - sumokėti importo mokesčių 9 214 Lt sumai: muito – 3 092 Lt, PVM – 6 122 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu R. J. dėl kaltinimo pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį išteisino, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Nuosprendyje teismas nurodė, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad R. J. atliko vertinimo ataskaitos projekto techninės dalies apskaičiavimus iš A. V. pateiktų nuotraukų. Tačiau byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad R. J. sąmoningai, t. y. žinodamas, kad turto vertinimo ataskaitai padaryti pateiktos kito automobilio nuotraukos, iškreipė objektyvią tiesą. Taip pat nenustatyta, kad R. J. turėjo tikslą suklaidinti muitinės tarnybą dėl realios automobilio vertės, nes turto vertinimo projektas buvo atliekas pagal užsakovo – fizinio asmens paraišką.
Teismas nurodė, kad dėl šių priežasčių R. J., ruošdamas vertinimo ataskaitos projektą neturėjo vadovautis 2004-12-29 Muitinės departamento prie Lietuvos respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-1198 „Dėl importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos“ reikalavimais. Projektas pagrįstai buvo ruošiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, 1995-03-28 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 440 „Dėl turto vertės nustatymo“ bei 2000-04-17 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 120 ir 2000-04-14 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 101 patvirtinta „Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka“.
Teismas konstatavo, kad nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad R. J., ruošdamas vertinimo ataskaitos projekto techninės dalies apskaičiavimus iš nuotraukų, suvokė, jog jis sąmoningai pateikia objektyviosios tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. kad žinodamas, jog prašomas įvertinti automobilis nėra sugadintas, padarė techninius apskaičiavimus, padidindamas automobilio keistinų detalių skaičių ar darbų apimtį. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad automobilio vertinimo ataskaitoje, kuri buvo pateikta muitiniam įvertinimui, turto vertintojo J. P. parašas yra suklastotas. Kas suklastojo parašą, nenustatyta dėl objektyvių priežasčių, nurodytų išvados tiriamojoje dalyje. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 str. 1 d. nurodyta, jog turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jeigu ji atitinka šio įstatymo 23 str. nurodytus reikalavimus, iš kurių vienas – tai, kad ji būtų pasirašyta turto vertintojo ir turtą vertinančios įmonės vadovo arba jo įgalioto asmens. Kad iki to momento, kol nepasirašyta turto vertintojo, laikoma tik vertinimo ataskaitos projektu, teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytoja M. Š..
Teismas konstatavo, kad tai įrodo, jog R. J. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, objektyviosios pusės požymių. Taip pat neįrodyta ir kaltinamojo R. J. tyčia, kurios turinį esant sukčiavimui sudaro kaltininko suvokimas, jog apgaule suklaidinęs padėjo išvengti turtinės prievolės arba ją panaikino, t .y. kad sumažindamas automobilio vertę padėjo išvengti muito ir importo PVM mokesčių. Įtarimas R. J. buvo pareikštas vadovaujantis ne įrodymais, o tik prielaidomis.
Teismas nurodė, kad įvertinęs visus byloje surinktus ir teismo posėdyje patikrintus įrodymus, padarė išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neabejotinų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų R. J. kaltę.
Teismas atkreipė dėmesį į 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos, taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nuorodą į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę. Todėl teismas R. J. išteisino, nes padarė išvadą, kad R. J. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Jaunutis Vailionis prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 200-12-23 nuosprendžio dalį, kuria R. J. išteisintas, panaikinti ir priimti naują nuosprendį. R. J. pripažinti kaltu pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį ir skirti bausmę 40 MGL (5 200Lt) baudą.
Apeliantas teigia, jog teismo išvados, kad R. J. veiksmuose nėra objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas vertino įrodymus atskirai vieną nuo kito, tačiau ne jų visumą.
Apelianto manymu, teismas netinkamai vertino nuteistojo A. V. bei liudytojo J. P. parodymus. A. V. parodė, kad turto vertintojo J. P. individualioje įmonėje su tyrimo nenustatytu asmeniu buvo vieną kartą 2008-08-11 ryte po 8 val. ir tik tą kartą pasirašė visus dokumentus, tarp jų ir 2008-08-11 sutartį - techninę užduotį Nr. 8-779. Liudytojas J. P., J. P. IĮ savininkas ir turto vertintojas, parodė, kad 2008 m. rugpjūčio 11 d. ryte darbe nebuvo, nes buvo prie jūros (duomenys neskelbtini), sutartį galėjo pasirašyti grįžęs į (duomenys neskelbtini). Iš to išeina, kad sutartį-techninę užduotį surašė R. J. ir pateikė pasirašyti A. V.. J. P. negalėjo nurodyti paruošti turto vertinimo ataskaitos projektą ir tai R. J. padarė savo iniciatyva. R. J. turėjo išsiaiškinti kokiam tikslui atliekamas automobilio vertinimas, ir tai aiškiai nurodyti automobilio vertinimo ataskaitoje. R. J., ruošdamas ataskaitos projektą, nenurodė, kad automobilio vertinimą atlieka iš nuotraukų, o tai turi būti aiškiai nurodyta ataskaitoje, jeigu automobilis vertinamas iš nuotraukų, taip pat ataskaitoje įtraukė norminį aktą, kuris būtinas, kad tokia ataskaita pateikta muitinės procedūrai atlikti. Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas taip pat nevertino byloje nustatytos aplinkybės, kad R. J. dirba J. P. IĮ inžinierium ir turto vertintojo padėjėju, todėl pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. reikalavimus negalėjo pasirašyti ataskaitoje kaip įmonės atstovas, nes jis pats paruošė ataskaitos projektą. Teismas neįvertino aplinkybių, kad R. J. nepranešė J. P. apie tai, jeigu galima tikėti R. J. parodymais, kad dingo ataskaitos projekto pirmas egzempliorius su jo parašu ir užsakovo pateiktomis fotonuotraukomis, apmokėjimas už automobilio vertinimą buvo atliktas tik po daugiau nei 2 mėnesių, J. P. parašas yra gana sudėtingas ir neturint jo pavyzdžio, jį suklastoti neįmanoma.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad teismas taip pat nevertino tos aplinkybės, kad automobilį BMW į (duomenys neskelbtini) teritorinę muitinę atgabenęs J. K. parodė, jog jam nepažįstamas asmuo nurodė automobilį atgabenti 2008-08-11 ryte į teritorinę muitinę, ir apie 9 val. jį atgabeno. Akivaizdu, kad neturint ar nesutarus dėl suklastotos automobilio vertinimo ataskaitos gavimo, asmuo, organizavęs nusikaltimą, nesiryžtų vežti į muitinę nesudaužyto automobilio ir jį pateikti kaip sudaužytą. Šių aplinkybių visuma, apelianto manymu, rodo, kad R. J. sąmoningai, tyčia, neturėdamas tam teisės, surašė tikrovės neatitinkančios automobilio vertinimo ataskaitos projektą, nepažymėjo joje, kad vertinimas atliktas iš nuotraukų, įrašė norminį aktą, reikalingą muitinės procedūroms atlikti, uždėjo pats ant jos J. P. IĮ antspaudus arba tyčia leido ar sudarė sąlygas uždėti įmonės antspaudus kitam asmeniui ir tokią ataskaitą pateikė A. V. ir tyrimo nenustatytam asmeniui be turto vertintojo parašo. Nors be turto vertintojo parašo ataskaita neturėjo juridinės galios, tačiau kad tokią galią įgytų, tereikėjo joje suklastoti turto vertintojo parašą. Todėl automobilio vertinimo ataskaitos projekto surašymas aiškiai sukėlė teisines pasekmes, kadangi ji vėliau buvo pateikta Alytaus teritorinei muitinei automobilio BMW importo procedūrai įvertinti su suklastotais turto vertintojo parašais, ir muitinės procedūra buvo atlikta. Tokie R. J. veiksmai rodo, kad jam buvo žinoma, jog automobilis gali būti pateiktas muitiniam vertinimui, ir surašydamas neteisingus duomenis ataskaitoje apie automobilio vertę, padės išvengti turtinės prievolės, todėl baudžiamojoje byloje, apelianto manymu, surinkta pakankamai duomenų, kad R. J. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir jis išteisintas nepagrįstai.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. J. buvo kaltinamas tuo, jog veikdamas bendrininkų grupėje, apgaule - suklastodamas dokumentus, A. V. naudai panaikino turtinę prievolę - sumokėti importo - PVM ir muito – mokesčius. R. J. buvo kaltinamas tuo, jog 2008 m. rugpjūčio 8-11 d. laikotarpiu suklastojo surašydamas tikrą dokumentą 2008-08-11 transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 8-779, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie automobilio apgadinimus ir vertę, prie vertinimo ataskaitos pridėjo apgadinto, tačiau kito tokios pat markės automobilio nuotraukas, minėtų duomenų tikrumą R. J. patvirtino savo parašu, davė nenustatytam asmeniui pasirašyti už J. P. bei R. J. patvirtino vertinimo ataskaitą J. P. individualios įmonės antspaudais, taip A. V. pateikus muitinei suklastotą ataskaitą, apgaule panaikino A. V. naudai turtinę prievolę - sumokėti importo mokesčius.
Apylinkės teismas R. J. išteisino, nes padarė išvadą, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymių. Teismas nuosprendyje nurodė išteisinimo motyvus ir teisingai nurodė išteisinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindą. Kolegija pažymi, kad ši teismo išvada teisinga ir išteisinamasis nuosprendis priimtas pagrįstai.
Pirmosios instancijos teisme R. J. kaltu neprisipažino ir paaiškino, jog pagal 2008-08-11 sutartį-techninę užduotį, nuotraukas, kitus dokumentus, naudodamas įprastinę automobilio vertinimo ataskaitos formą-blanką, surašė 2008-08-11 vertinimo ataskaitos projektą. Vertinimo ataskaitos projektą surašė užsakovo pageidavimu, kad būtų nustatyta automobilio vertė. Nežinojo, kad ataskaita bus pateikta muitinei, su A. V. ir kitais asmenimis nesitarė klastoti dokumentus ar panaudoti apgaulę turtinei prievolei sumažinti. Tvirtino, kad jam buvo pateiktos nuotraukos ir vertinimas atliktas iš jų, už pateiktų duomenų tikrumą garantavo ir buvo atsakingas užsakovas. Vertinimo ataskaitos projekte nurodė, kad ji atlikta pagal užsakovo užsakymą ir skirta užsakovui, o ne muitinei. Ant vertinimo ataskaitos J. P. vardu nepasirašė ir įmonės antspaudo nedėjo, kas tai padarė, nežino. Ataskaitos projektą paliko kabinete pasirašyti J. P., kol ataskaitos projektas nepasirašytas ir nepatvirtintas antspaudu, jis neturi juridinės galios.
Šie išteisintojo R. J. parodymai nepaneigti kitais bylos duomenimis. Priešingai, A. V. parodymais patvirtinama, jog jis pasirašė ant nuotraukų, kurios buvo pateiktos vertinimui atlikti ir ataskaitai surašyti. A. V. nepaneigė aplinkybės, kad buvo nuvykęs į J. P. įmonę, ten pasirašė dokumentus. A. V. nenurodė, jog būtų sakęs R. J., kad įvertinimas reikalingas pateikti muitinei. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog R. J. žinojo, jog nuotraukos yra ne to automobilio. Jis automobilio neapžiūrėjo, vertinimą darė tik iš pateiktų užsakovo duomenų, tai yra nuotraukų, tokiu atveju-automobilio apžiūrėti neprivalo. Atlikti vertinimą užsakovo pageidavimu iš nuotraukų įstatymas nedraudžia. Susipažinus su vertinimo ataskaita, nustatyta, kad joje nėra atžymos apie tai, kad ji skirta muitinei pateikti. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog R. J. būtų uždėjęs antspaudą ar suklastojęs J. P. parašą ant vertinimo ataskaitos. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad R. J. susitarė su A. V. ar kitais asmenimis dėl vertinimo ataskaitos suklastojimo, kad panaikintų turto prievolę.
Kaltinime nurodoma kad R. J. „suklastojo vertinimo ataskaitą“, „prie vertinimo ataskaitos pridėjo apgadinto, tačiau kito automobilio nuotraukas“, „duomenų tikrumą patvirtino savo parašu“, „davė nenustatytam asmeniui pasirašyti už J. P. bei ataskaitą patvirtino antspaudu“. Kolegija konstatuoja, jog byloje nėra surinkta įrodymų, kad R. J. šiuos veiksmus atliko.
Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, jog R. J. savo iniciatyva ėmėsi ruošti vertinimo ataskaitos projektą, pateikė užsakovui pasirašyti sutartį-techninę užduotį, nes tą dieną J. P. nebuvo (duomenys neskelbtini). Tačiau kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog 2008-08-11 J. P. darbe nebuvo, dar neįrodo R. J. kaltės suklastojus automobilio vertinimo ataskaitą, ar aplinkybę, kad R. J. savo iniciatyva ruošė vertinimo ataskaitos projektą. Be to, byloje apklaustas liudytoju J. P. patvirtino, jog ataskaitai pradėti reikia prašymo, kuris gali būti tiek žodinis, tiek ir raštiškas, o sutartį gali pasirašyti ir pats R. J.. Patvirtino, jog minėta sutartis galioja nuo 2008-08-11, bei tai, kad jei ataskaita reikalinga muitiniam vertinimui, tuomet rašoma, jog vertinimas atliekamas mokestiniam įvertinimui. Tai patvirtina ir R. J. parodymus, jog šiuo atveju įvertinimas buvo atliekamas tik pagal užsakovo pageidavimą ir ne muitiniam įvertinimui. Tai nurodyta ir pačioje ataskaitoje.
Be to, J. P. parodymai patvirtina ir R. J. parodymus, jog įvertinimas atliktas tik pagal nuotraukas, realiai tikrovėje neapžiūrėjus automobilio. Tai, kad ataskaitoje nepažymėta, jog automobilis buvo vertinamas tik iš nuotraukų, nepatvirtina ataskaitos klastojimo fakto, nes aplinkybę, jog automobiliai gali būti vertinami tik iš nuotraukų, patvirtino ir R. J., ir J. P., šios nuotraukos pridėtos prie ataskaitos. Nuotraukose esančių duomenų tikrumą patvirtino A. V., jose yra A. V. parašai, tačiau R. J. jose jokių įrašų nepadaręs ir duomenų tikrumo nepatvirtinęs. Aplinkybę, kad turtas gali būt vertinamas ir iš nuotraukų, patvirtino ir liudytojos M. Š. parodymai. Liudytoja paaiškino, jog jos nuomone ataskaitoje turi atsispindėti, kad vertinimas atliekamas iš nuotraukų. Šiuo atveju ataskaitoje šis faktas atsispindėjo, nes buvo pridėtos nuotraukos. Tai, kad į vertinimo ataskaitos projektą įrašytas ir teisės aktas, kuriuo remiamasi atliekant turto vertinimą muitinės procedūrai atlikti, nepatvirtina, jog šis dokumentas suklastotas ar ruoštas muitinei, nes R. J. patvirtino, jog tai įprastiniai aktai ir jie nurodomi visose ataskaitose, taip paruoštas blankas, jis bendras visiems vertinimams. Be to, kaip jau aptarta anksčiau, ataskaitoje aiškiai buvo nurodyta, kokiam tikslui ataskaita ruošiama, t. y. užsakovo prašymu. Joje nėra nuorodos į tai, kad buvo ruošiama mokestiniam (muitiniam) įvertinimui. Tai patvirtino J. P., R. J.. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog R. J. neturėjo vadovautis 2004-12-29 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-1198 „Dėl importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos“ reikalavimais. Byloje taip pat nenustatyta, jokie duomenys nepatvirtina buvus kokius nors bendrus R. J. ir A. V. ar R. J. ir A. J. nusikalstamus ketinimus, kitus ryšius. Nors A. V. teigia matęs R. J. ataskaitos ruošimo dieną, tačiau jokių duomenų, jog R. J. būtų veikęs bendrai su A. V., kad būtų žinojęs jo tikslą bei ketinimą šią ataskaitą panaudoti pateikiant muitinės pareigūnams bei siekiant išvengti mokesčių, žinojęs vėlesnį ataskaitos panaudojimą, nėra. Tiek A. V., tiek ir R. J. patvirtino, jog jie vienas kito nepažinojo. Prokuroro skunde nurodytos aplinkybės, jog J. P. parašas yra sudėtingas ir jo pavyzdžio neturint neįmanoma jo suklastoti, niekaip nepatvirtina R. J. kaltės nei klastojant ataskaitą, nei klastojant J. P. parašą. Prokuroro skunde nurodytos aplinkybės, jog R. J. nepranešė J. P., kad buvo dingęs ataskaitos projekto pirmas lapas su užsakovo pateiktomis nuotraukomis, o apmokėjimas buvo atliktas praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams, nei kiekviena atskirai, nei kartu negali būti vertinamos kaip įrodančios, jog R. J. klastojo ataskaitą ar parašus, nes R. J. nuosekliai aiškino, jog jis ataskaitos projektą paruošė iš pateiktų nuotraukų, kad visi tam reikalingi dokumentai buvo pateikti, ataskaitą pasirašė A. V., A. V. parašas yra ir ant nuotraukų, pridėtų prie ataskaitos. A. V. negalėjo kategoriškai paneigti, kad ant nuotraukų galėjo pasirašyti ir J. P. įmonėje, o tai tik dar kartą patvirtina, jog R. J. ataskaitos projektą ruošė pagal užsakovo A. V. pateiktus duomenis ir nuotraukas, kurios pridėtos prie ataskaitos ir patvirtintos A. V. parašu. Skunde nurodyta aplinkybė, jog J. K. buvo nurodyta automobilį atgabenti į teritorinę muitinę 2008-08-11 ryte, niekaip nepatvirtina R. J. dalyvavimo nusikaltime ir tai, jog R. J. būtų klastojęs ataskaitą, nes jis paruošė tik projektą ir tik pagal pateiktas nuotraukas, o šių faktų tikrumas jau nustatytas remiantis anksčiau aptartomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Prokuroro išvada, jog neturint ar nesutarus dėl suklastotos automobilio vertinimo ataskaitos gavimo, asmuo, organizavęs nusikaltimą, nesiryžtų nesudaužyto automobilio vežti į muitinę ir pateikti jį kaip sudaužytą, yra tik prielaida, kuri niekaip negali patvirtinti R. J. kaltės, nes jis automobilio neapžiūrėjo ir jokiam muitiniam įvertinimui neteikė ir nežinojo, jog jo ataskaita gali būti panaudota tokiam vertinimui.
Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, kad ataskaitoje R. J. pats uždėjo įmonės antspaudą arba tyčia leido ar sudarė sąlygas uždėti jį kitam asmeniui ir be turto vertintojo parašo ataskaitą pateikė A. V.. Taigi iš apeliacinio skundo matyti, kad prokuroras pateikia išvadą, nurodo argumentą, tačiau nepateikia jokių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, pats abejoja faktų tikrumu, teigdamas, kad arba R. J. pats uždėjo antspaudą, arba leido ir sudarė sąlygas kitam asmeniui jį uždėti. Taigi prokuroras pats abejoja aplinkybe dėl asmens uždėjusio antspaudą, teigdamas, kad tai padarė išteisintasis, arba tai padarė kiti asmenys. Byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų prokuroro nurodytą argumentą apie tai, kad R. J. tikrai ataskaitos projektą patvirtino įmonės antspaudu. Todėl kolegija pažymi, kad kaltės grįsti abejonėmis ir prielaidomis negalima, kaip ir daryti išvadas, jos turi būti patvirtintos įrodymais ir byloje nustatytais duomenimis, kurių kaltinimas nepateikia.
Atsižvelgdama į anksčiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog byloje nesurinkta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad R. J. sąmoningai, t. y. žinodamas, jog turto vertinimo ataskaitai pateiktos kito automobilio nuotraukos, iškreipė objektyvią tiesą. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog R. J. būtų žinojęs, kad jam pateiktos nuotraukos yra kito automobilio. R. J. užsakovo A. V. nepažinojo, o automobilio nuotraukose esančių duomenų tikrumas buvo patvirtintas A. V. parašu, pasirašytos užsakovo, už šių duomenų pateikimą atsakingas užsakovas, įvertinimui buvo pateikti visi reikalingi duomenys, pagrindiniame dokumente buvo nurodyta, jog automobilis apgadintas, 8 nuotraukose matosi aiškūs apgadinimo požymiai, todėl nėra pagrindo teigti, jog R. J. žinojo ir suvokė, kad į ataskaitos projektą įrašo tikrovės neatitinkančius duomenis. Pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog nenustatyta, kad R. J. turėjo tikslą suklaidinti Muitinės tarnybą dėl realios automobilio vertės. Byloje nenustatyta jokių duomenų, patvirtinančių R. J. bendrą nusikalstamą veikimą nei su vienu iš kitų asmenų, kurie byloje buvo kaltinami ir teismo nuosprendžiu nuteisti, A. V. jis nepažinojo. Byloje nepaneigtas R. J. aiškinimas, jog jis nežinojo, kad įvertinimas bus pateiktas muitinei, vertinimo ataskaitą jis ruošė užsakovo prašymu ir vertinimo tikslą nurodė ataskaitos projekte, tai yra tai, jog įvertinimo ataskaita paruošta išimtinai užsakovo prašymu ir šis tikslas nurodytas ataskaitoje. Be to, konstatuojama, kad R. J. nėra atsakingas už tai, kur užsakovas po to panaudoja šį vertinimą. Duomenų, patvirtinančių, jog R. J. būtų žinojęs, kad ši ataskaita bus pateikta muitinės tarnybai apskaičiuoti importo mokestį, nėra. Be to, R. J. ruošta ataskaita yra tik projektas ir ji turi juridinę galią tik pasirašyta turto vertintojo ar turtą vertinančios įmonės vadovo arba jo įgalioto asmens. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja M. Š.. R. J. parašas ant ataskaitos projekto tik patvirtina, jog jis atsakingas už techninę dalį, t. y. už tai, jog duomenys suvesti teisingai ir ataskaitos projektas paruoštas. Byloje nenustatyta, jog jis būtų uždėjęs J. P. įmonės antspaudą ant turto vertinimo ataskaitos ar suklastojęs jo parašą, todėl pripažintina, jog R. J. paruoštas projektas pats savaime jokių teisinių pasekmių nesukuria, o nenustačius, jog tai R. J. suklastojo parašą, ar žinojo, kas suklastoja, ir tam pritarė, jis negali būti pripažintas kaltu už šio dokumento klastojimą.
Šių aplinkybių visuma patvirtina, jog R. J. veiksmuose nėra LR BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos objektyviosios pusės požymių bei subjektyviosios pusės požymio-tiesioginės tyčios.
Kaip jau aptarta anksčiau, byloje nenustatyta, kad R. J. žinojo, jog pateiktos nuotraukos yra ne to automobilio. Nepaneigtas jo aiškinimas, kad įvertinimo ataskaitos projektą paruošė ne mokestiniam įvertinimui, o užsakovui. Be to, nenustatyta, jog jis žinojo, kad šis dokumentas bus panaudotas siekiant nustatyti muito bei importo PVM mokesčius, todėl darytina išvada, jog jis nesuvokė, jog apgaule suklaidinęs padėjo išvengti turtinės prievolės, t. y. kad sumažindamas automobilio vertę padėjo išvengti muito ir importo PVM mokesčių. Taigi R. J. veikoje nėra tiesioginei tyčiai būdingų elementų
Baudžiamojo proceso kodekso normos reglamentuoja, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.
Pažymėtina, jog Baudžiamojo proceso kodekse numatytos sankcijos ir atsakomybė kaltiems asmenims gali būti taikoma tik tuomet, kai surenkami duomenys, kuriais gali būti įrodoma, kad nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta ir kad tą veiką padarė baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo. Asmuo gali būti pripažintas kaltu ir nuteistas tik tada, kai išsamiai ištirtų ir visapusiškai įvertintų įrodymų pagrindu nustatomi jo veikoje visi nusikalstamos veikos sudėtį sudarantys objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.
Nesant nors vieno būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti pripažintas kaltu. R. J. veikoje nenustatytas objektyvus požymis – klastojimas, apgaulė, o taip pat ir subjektyvusis požymis-tyčia. Dėl šių aplinkybių R. J. pagrįstai išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymių. Nuosprendžio dalis dėl R. J. išteisinimo išsamiai motyvuota ir pagrįsta visapusiškai surinktų duomenų analize, todėl nėra įstatyminio pagrindo jį naikinti apeliacinio skundo motyvais.
Nuosprendis nenaikinamas ir paliekamas galioti, o prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utarė:
Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Jaunučio Vailionio apeliacinį skundą atmesti.