Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistosios V. B. apeliacini skunda del Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsejo 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažinta kalta padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. ir nuteista laisves atemimu 5 (penkeriems) metams,

bausme paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustate:

V. B. nuteista už tai, kad 2005 m. balandžio 4 d. apie 22 val. 00 min. gyvenamajame name, ,,(duomenys neskelbtini)“, budama apsvaigusi nuo alkoholio, tycia suduodama kirviu ne mažiau kaip penkis smugius A. B. i galvos sriti, padare jam penkias kirstines žaizdas veido ir galvos kaireje puseje su apatinio žandikaulio, skruostikaulio, pleištakaulio kairiojo sparno, kairiojo smilkinkaulio ir momenkaulio bei kaukoles pamato kaires puses kaulo lužiais bei viena linijini odos nubrozdinima kairiojo raktikaulio srityje ir viena poodine kraujosruva krutines kaireje puseje ties raktikaulio vidiniu galu, nuo ko A. B. mire, tai yra tycia ji nužude.

Apeliantes nuomone, teismas jai paskyre per griežta bausme. Nuteistoji pažymi, kad ji nuoširdžiai pripažino visas ivykio aplinkybes, gailisi, kad del jos padarytu sužalojimu A. B. mire, taciau jeigu jai nebutu pavyke atimti iš A. B. kirvio ir jam suduoti, jis tikrai ja butu sukapojes. Apeliante nurodo, kad bylos medžiaga ir liudytoju A. P. , R. N. , K. M. , A. P. , P. B. , S. S. parodymai patvirtina, kad A. B. ja nuolat žiauriai mušdavo bet kuo, kas jam pakliudavo po ranka. V. B. teigia, kad ji daug kartu sumušta žarstekliu, pagaliais, taburete, idurta šakemis, ne karta pusnuoge gelbedamasi begdavo pas kaimynus, A. B. nuolat grasino, kad ja sukapos. Nuteistoji atkreipia demesi, kad šias aplinkybes patvirtina žuvusiojo A. B. dukra R. K. .

Nuteistosios nuomone, jeigu laikyti, jog A. B. atžvilgiu jos atlikti veiksmai viršijo butinosios ginties ribas, jai paskirta per griežta bausme, nes teismas nepakankamai atsižvelge i A. B. elgesi jos atžvilgiu praeityje ir i jo veiksmus ivykio diena.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistoji ir jos gynejas prašo nuteistosios apeliacini skunda patenkinti, o prokuroras prašo nuteistosios skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustate faktines bylos aplinkybes, tinkamai ivertino byloje esancius irodymus ir ju pagrindu padare teisingas išvadas del faktiniu bylos aplinkybiu, baudžiamojo istatymo taikymo, nuteistosios kaltes bei bausmes rušies ir dydžio.

Skunde nuteistoji prašo pripažinti, jog ji veike butinosios ginties ribose (galbut perženge butinosios ginties ribas), nes buvo užpulta ir gynesi nuo realaus pavojaus jos gyvybei, buvo labai susijaudinusi ir bijojo del savo gyvybes, todel nepamena kiek kartu sudave A. B. .

Sprendžiant klausima ar nuteistoji nužudydama A. B. buvo butinosios ginties ribose arba perženge butinosios ginties ribas, butina išsiaiškinti ar tarpusavio konflikto metu tarp V. B. ir A. B. buvo kilusi butinosios ginties situacija, ar iš mirusio nukentejusiojo puses buvo pradetas ir tiesiogiai gresiantis pavojingas, akivaizdus ir realus kesinimasis nuteistosios atžvilgiu. Jei kesinimasis buvo, tai koks tokio kesinimosi pobudis ir pavojingumas ir ar panaudotos gynybos priemones atitinka šiam kesinimuisi.

Iš bylos irodymu akivaizdžiai matyti, kad konflikto pradžioje buvo butinosios ginties situacija, kai V. B. guledama lovoje pamate šalia lovos stovinti besikeikianti A. B. užsimojusi su kirviu i ja. Toks nukentejusiojo kesinimasis buvo pavojingas, akivaizdus ir realus. V. B. iš tiesu tokiu atveju turejo teise gintis ir ja igyvendino – pašokusi iš lovos ji ateme iš A. B. kirvi. Taciau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atemus iš A. B. kirvi, pavojingas pastarojo kesinimasis baigesi. Byloje nera nustatyta, kad A. B. atliktu kokius nors smurtinius ar puolamuosius veiksmus nuteistosios atžvilgiu po kirvio atemimo. Kaip parode pati V. B. , A. B. buvo be galo girtas, todel kirvi ji iš jo ateme lengvai ( b. l. 129). Atimdama iš A. B. kirvi, V. B. turejo suvokti, kad realus pavojus jos gyvybei jau buvo pasibaiges, nebuvo reikalo kirvio ašmenimis smogti net penkis smugius ( dali ju nukentejusiajam jau gulint ant lovos) i galva ir tokiu budu gintis nuo galimu tolimesniu A. B. neteisetu veiksmu.

Atsižvelgtina ir i tai, kad pati V. B. buvo išgerusi nemažai alkoholio, kas irgi turejo itakos jos veiksmams. Apsvaigimo nuo alkoholio poveikyje savaime keiciasi situacijos suvokimas ir ivertinimas, sunkeja tinkamu sprendimu paieška, pervertinamos savo galimybes, susilpneja savikontrole, keiciasi emociniu išgyvenimu ir poelgiu pobudis. Del šios priežasties paprastai, jei smurtiniai veiksmai padaromi asmens, kuris yra apsvaiges nuo alkoholio, didelio susijaudinimo busena tokiam asmeniui nera konstatuojama. Pati V. B. teisminio bylos nagrinejimo metu parode, kad blaivi ji galbut to nebutu padariusi.

Vertinant nuteistosios didelio sumišimo ar išgascio busena, pasakytina, kad konfliktai tarp išgerusiu V. B. ir A. B. buvo dažni, girtas A. B. V. B. vaikydavosi ir mušdavo dažnai. Nuteistoji parode, kad jai buvo žinoma, jog jis nuolat su kirviu miegojo ir kirvi laike po pagalve. Todel toks A. B. elgesys neturejo buti V. B. netiketas, nelauktas ir itin bauginantis, tuo paciu sukeliantis dideli sumišima ar išgasti. Faktines bylos aplinkybes rodo, kad nuteistoji nukentejusiojo veiksmu kirviu ir savo smurtiniu veiksmu nesureikšmino. Tuoj po ivykio kaimynui, liudytojui A. P. , pasakiusi, kad A. B. „jai kirviu, tada ji jam kirviu“, nuteistoji nakvojo pas kaimyna, nepraše kviesti policijos, medicinos pagalbos, pažiureti, kas atsitiko su A. B. , ji nuejo tik kita ryta.

Butinosios ginties ribu peržengimas (BK 28 str. 3 d.) imanomas tik butinosios ginties salygomis. Kadangi nagrinejamo ivykio metu tokiu salygu nebuvo, pavojingo kesinimosi situacija buvo pasibaigusi, todel V. B. atlikti veiksmai negali vertinami ir kaip butinosios ginties ribu peržengimas.

Todel, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuteistosios veiksmus pagristai kvalifikavo kaip tycini nužudyma. Nuteistosios veikai ivertintai kaip nužudymas ir nesant nustatytai butinosios ginties situacijai, nera pagrindo pripažinti švelninancia jos atsakomybe aplinkybe – tai kad nužudymas buvo padarytas peržengiant butinosios ginties ribas. Taigi, šiuo atveju nera pagrindo ižvelgti salyga, esancia BK 62 str. 2 d. 5 p., leidžiancia skirti švelnesne, negu istatymo numatyta bausme.

Skundu nuteistoji taip pat prašo taikyti jos atžvilgiu BK 62 str. 1 d. nuostatas.

Švelnesnes, negu istatymo numatyta bausmes, skyrimas šiuo pagrindu yra ne taisykle, bet išimtis - švelnesne negu istatymo numatyta bausme teismas ne privalo, o gali skirti atsižvelges i BK 62 str. 1 d. numatytu salygu visuma ir kartu kai byloje nustatoma, kad pati švelniausia sankcijoje numatyta bausme konkreciam asmeniui yra per griežta, o bausmes paskirtis gali buti pasiekta paskyrus švelnesne bausme.

Kolegijos nuomone, šioje byloje nera nustatyta visu butinu BK 62 str. 1 d. numatytu aplinkybiu, nes apeliante pati savo noru neatvyko ir nepraneše teisesaugos institucijai apie ivykdyta nusikaltima, todel šis istatymas negali buti taikomas. Šiuo atveju švelnesnes negu istatyme bausmes paskyrima riboja ir tokios aplinkybes, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas, nukentejusiajam buvo suduoti net penki smugiai i galvos sriti, byloje nustatyta jos atsakomybe sunkinanti aplinkybe.

Už nekvalifikuota nužudyma V. B. paskirta minimali laisves atemimo bausme. Paskirtoji bausme neprieštarauja BK 54 str. nustatytiems bendriesiems bausmiu skyrimo pagrindams ir kitoms BK bendroje dalyje esancioms bausmiu skyrimo taisyklems. Teismas pagristai skirdamas bausme atsižvelge i nusikaltimo pavojingumo laipsni, V. B. asmenybe, kaltes forma, jos atsakomybe lengvinancias ir sunkinancia aplinkybes. V. B. paskirta terminuoto laisves atemimo bausme savo dydžiu yra minimali, tokia bausme negali buti laikoma aiškiai per griežta.

Todel teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios V. B. apeliacini skunda atmesti.