Panevėžio apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. B. prašo pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2016-12-27 nutarimą ir už pažeidimo, numatyto ATPK 1302 str., padarymą paskirti jam baudą be transporto priemonės konfiskavimo. Nurodo, kad sutinka su piniginės baudos paskyrimu, tačiau mano, kad nutarimo dalis, kuria konfiskuotas jo žmonai I. B. nuosavybės teise priklausantis automobilis, yra nepagrįsta dėl netinkamo bylos faktinių aplinkybių vertinimo, bei prieštarauja teismų praktikai. Teigia, kad apie bylos nagrinėjimo teisme laiką ir vietą jam buvo pranešta tinkamai, tačiau į teismo posėdį jis neatvyko, nes tuo metu sirgo. Jam taip pat buvo įteiktas jo žmonai adresuotas šaukimas atvykti į teismo posėdį, tačiau šaukimo jis jai neperdavė ir apie teismo posėdį jos neinformavo. Policijos pareigūnams nurodė, jog žmonos automobilį jis paėmė, kai žmona tuo metu buvo Kaune ir nežinojo, jog šią transporto priemonę jis paima savavališkai iš savo tėvų J. ir G. B. namų kiemo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Kavarsko sen., Anykščių r. Automobilio raktelius rado automobilio salone, jo tėvai nematė, kaip jis paėmė automobilį. Yra praradęs teisę vairuoti transporto priemones ir jos nesusigrąžinęs. Turi nuosavą automobilį, kurį laiko prie savo namų (duomenys neskelbtini), Anykščiuose. Tačiau pažeidimo dieną, būdamas netoli savo tėvų namų, nutarė, esant galimybei, pasinaudoti jo žmonai priklausančiu automobiliu. Jo žmona, žinodama, jog jis yra praradęs teisę vairuoti transporto priemones, savo automobilio prie jų namų nelaikė ir slėpė nuo jo automobilio raktelius. Žmona savo automobiliu leisdavo naudotis tik jo tėvams. Nesutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, jog jo žmona I. B., žinodama apie jo polinkį daryti tokios rūšies teisės pažeidimus, elgėsi itin nerūpestingai ir neužtikrino, jog jis negalėtų paimti jai priklausančios transporto priemonės ir kad jai priklausantis automobilis nebūtų panaudotas darant itin pavojingą ir šiurkštų pažeidimą. Jo žmona visada siekė užkirsti kelią jo galimiems teisės pažeidimams ir ėmėsi visų priemonių, jog jis negalėtų paimti jai priklausančios transporto priemonės, t. y. automobilio niekada nelaikė prie jų namų, o jį laikydavo už 15 km nuo namų pas jo tėvus namo kieme ir tik jo tėvams buvo patikėjusi raktus nuo automobilio. I. B. tik jo tėvams leido vairuoti jos automobilį, o jam neleido to daryti bei jo tėvams buvo nurodžiusi neduoti jam automobilio raktelių. Atsižvelgęs į tai mano, jog konfiskuoti jo žmonai nuosavybės teise priklausančio automobilio nebuvo jokio teisinio pagrindo.