Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. G. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarimo, kuriuo S. G. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą S. G. skirta nuobauda – 210 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. rugpjūčio 8 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas priėmė nutarimą, kuriuo S. G. nubaudė 500 Eur bauda ir atėmė teisę vairuoti transporto priemonę vienerių metų laikotarpiui. Pareigūnas konstatavo, jog S. G. magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 19 d. 22 val. 20 min. žiedinėje sankryžoje iš chuliganiškų paskatų važiavo priešais eismą. Nutarime pažeidėjo veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

Skundžiamu 2017 m. gruodžio 6 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutarimu Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutarimas buvo panaikintas ir S. G. padarytas administracinis nusižengimas buvo perkvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nenustačius kaip pasireiškė pažeidėjo chuliganiškos paskatos.

Skunde nurodoma, kad teismas rėmėsi dviejų šališkų bei neobjektyvių liudytojų V. Š. ir S. Ž. parodymais, neva jiems mačius S. G. neblaivų prie kavinės (duomenys neskelbtini) ir mačius kaip S. G. vairavo automobilį bei pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus - važiavo prieš eismą. Pažymima, kad teismas rėmėsi (duomenys neskelbtini) miesto stebėjimo kamerų užfiksuotu vaizdu, kuriame matyti tvarkingai pravažiuojantis automobilis „Subaru“, pagal kurį nėra galimybės nustatyti vairavusio asmens, tačiau teismas konstatavo, jog užfiksuotu laiku automobilį vairavo būtent S. G..

Atkreipiamas teismo dėmesys, kad nepaisant S. G. bei jo atstovo prašymų ir negalėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose pagrindžiančių dokumentų, buvo apribota S. G. kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir pareiškėjo teisė būti išklausytam teisme tiesiogiai, tuo pažeidžiant proceso išsamumo, teisėtumo, nuoseklumo principus. Pažymima, kad proceso metu sirgo ir buvo teismui pateikęs tai patvirtinančius dokumentus, jog neturi galimybės dalyvauti procese, todėl keletas posėdžių buvo atidėti. Nurodoma, kad S. G. atstovas dėl užimtumo kitoje byloje, būdamas kitame mieste ir nesuspėjęs grįžti į numatytą teismo posėdį, apie tai buvo informavęs Telšių rajono apylinkės teismą, tačiau nepaisant to, nesuteikus galimybės būti išklausytam, nedalyvaujant nei S. G., nei jo atstovui, byla buvo išnagrinėta ir priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.

Nurodoma, kad nutarime konstatuota ir pasiremta minėtų liudytojų parodymais, neva pastarieji asmenys S. G. matė ir atpažino kaip asmenį, kuris būdamas neblaivus vairavo automobilį ir pažeidė kelių eismo taisykles. Su šiomis aplinkybėmis apeliantas nesutinka, kadangi su minėtais asmenimis yra konfliktavęs, yra susidūręs asmeniškai ir jie yra suinteresuoti S. G. apkalbėti, nepaisant nurodytos netiesos dėl nepažinojimo. Mano, kad liudytojai turėdami priešpriešą apeliantui, specialiai apkalba, jį įvardina neteisingai, sukeisdami su kitu asmeniu, kuris galimai vairavo transporto priemonę netinkamai, kadangi esant tokiai situacijai galima atsakomybėn patraukti bet kurį žmogų, kuomet teismo konstatavimu pakanka vien paliudijimo ir nesant jokių kitų objektyvių duomenų apie padarytą inkriminuojamą pažeidimą. Tokiu būdu bet kuris asmuo galėtų nukentėti nuo nesąžiningų asmenų, ar tiesiog būti pajuokos objektu dėl specialaus kaltės formavimo. Mano, jog policijos pareigūnai privalo imtis visų reikalingų priemonių kaltei pagrįsti, o nesant objektyvių duomenų bylą tiesiog nutraukti. Šiuo atveju būtent tokiu motyvu ir kreipėsi į teismą, tačiau teismas, apelianto manymu priėmė neteisingą sprendimą. Minėtų dviejų liudytojų neigimą dėl suinteresuotumo vertina kaip melą. Pažymi, jog teisminio nagrinėjimo metu apklaustas A. U., bei minėti du liudytojai, negalėjo atsakyti kiek asmenų iš kavinės (duomenys neskelbtini) važiavo automobilyje „Subaru“, o A. U. kategoriškai neigė, jog S. G. pažeidė kelių eismo taisyklės. Nurodoma, kad kavinės (duomenys neskelbtini) apsaugos kameros neužfiksavo apelianto bei kelių eismo taisyklių pažeidimo, minėtų asmenų paaiškinimai neblaivumo nebuvo patvirtinti byloje kitais objektyviais duomenimis, kadangi S. G. nebuvo sustabdytas ir patikrintas alkotesteriu. Nurodoma, kad minėtą vakarą su draugais A. U., M. J., A. B., V. V. važinėjosi po (duomenys neskelbtini) miestą, buvo prie kavinės (duomenys neskelbtini). Teigiama, kad apelianto automobilį aptariamą vakarą vairavo keletas skirtingų asmenų, tame tarpe ir apeliantas, tačiau žino, jog kelių eismo taisyklių nepažeidė, žiedinėje sankryžoje nevažiavo prieš eismą, yra melagingai apkalbamas, kadangi įvykio vakarą buvo blaivus, leido laiką su minėtais draugais ir nepadarė jokių administracinių nusižengimų. Nurodoma, kad nuvykti nuo kavinės (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) miesto centro užimta keletą minučių, todėl miesto kameromis užfiksuotas apelianto automobilis, nesant galimybės identifikuoti asmens vairuojančio transporto priemonę, niekaip neįrodo ir nesudaro galimybės konstatuoti fakto, jog būtent apeliantas vairavo transporto priemonę konkrečiu laiku, kuomet byloje yra dviejų apeliantą apkalbančių asmenų paaiškinimai, o kitų visų S. G. prašytų apklausti asmenų bei jo paties paaiškinimų byloje nėra ir kaip matyti teismui neprireikė, siekiant iš tiesų išsamaus bei teisingo sprendimo priėmimo. Pažymima, kad net esant asmenų pranešimui policijai apie pavojingai vairuojantį neblaivų asmenį, policijos pareigūnai S. G. nesustabdė vairuojant automobilį, jo blaivumas nebuvo patikrintas, byloje nėra objektyviai užfiksuotas S. G. vairavimo faktas.

Nurodoma, kad teismas neteisingai konstatavo, kad apklaustas A. U. nurodė dviese su S. G. važiavus automobiliu „Subaru“ iš kavinės (duomenys neskelbtini), kadangi automobilio galiniai stiklai yra tamsinti, todėl liudytojai negalėjo nurodyti kiek asmenų sėdėjo automobilyje, o A. U. neatsiminė kas tiksliai vyko transporto priemonėje. Mano, jog apklausti kartu su apeliantu minėtą vakarą buvę asmenys: A. U., M. J., A. B., V. V. patvirtintų, jog minėtą vakarą apeliantas buvo visiškai blaivus ir negalėjo būti būsenos, kurią teismui bei policijai nurodė apklausti liudytojai. Tuo tarpu teismas nesiėmė priemonių šias aplinkybes konstatuoti.

Pažymi, kad teismo konstatuota aplinkybė „kamerose užfiksuotas S. G. grįžtantis iš kavinės“ apskritai nebuvo tirta, nebuvo išnagrinėta ir šios aplinkybės byloje nėra, kadangi per miesto vaizdo kameras yra matyti automobilis „Subaru“, važiuojantis pagal kelių eismo taisyklių reikalavimus, tačiau matyti tik sėdintys asmenų siluetai, nesant galimybės jų atpažinti. Vaizdo peržiūra teisme apeliantui dalyvaujant nebuvo atlikta, todėl negali nurodyti ar save atpažintų, ir ar jis vairavo automobilį tuo laiku.

Pažymėtina ir tai, kad A. U. yra policijos pareigūnas ir jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi tarnybinis patikrinimas yra užbaigtas ir neturėjo jokios įtakos administracinė teisena apelianto atžvilgiu, todėl asmuo kaip valstybės tarnautojas davė teisingus parodymus apie jam žinomas aplinkybes.

Teismo prašo atnaujinti bylos nagrinėjimą, kadangi mano ir iki šiol teigia, jog teismas apelianto atžvilgiu buvo šališkas, bylą išnagrinėjo atmestinai, šališkai, neišsamiai, apsiribojo vien 2 liudytojų parodymais, atmesdamas kitų asmenų teisę į teisingą procesą, priimdamas skubotą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad S. G. 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutarime nurodytu laiku vairuodamas lengvąjį automobilį, žiedinėje sankryžoje važiavo priešais eismą. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir įvertinęs joje surinktus įrodymus konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių apeliantą padarius jo ginčijamą administracinį nusižengimą, kuriais abejoti nėra pagrindo, o paties pažeidėjo kaltės neigimas ir šią gynybine versiją patvirtinančių aplinkybių pateikimas teismui, vertintina kaip siekimas išvengti atsakomybės.

Apeliantas savo nuomonę ir skundžiamo nutarimo nepagrįstumą argumentuoja tuo, jog teismas pripažindamas S. G. padarius administracinį nusižengimą vadovavosi dviejų šališkų ir neobjektyvių liudytojų parodymais. Aukštesnysis teismas nesutinka su skundo teiginiu, kad S. G. kaltė buvo grindžiama prieštaringais liudytojų parodymais paaiškinimais. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti liudytojų (V. Š. ir S. Ž.), tiesiogiai mačiusių S. G. padarytą pažeidimą, duotų parodymų tiek pradėjus teiseną, tiek juos apklausiant teisme, teisingumu, minėtų liudytojų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, logiški, vienas kitiems neprieštaraujantys, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, liudytojai V. Š. ir S. Ž. teisme buvo apklausti atskirai ir jie patvirtino matę, kaip S. G. vairuojamas automobilis žiedinėje sankryžoje važiavo prieš eismą, nurodė, kaip minėtas automobilis stovėjo kavinės (duomenys neskelbtini) aikštelėje dar iki S. G. iš jos išvažiuojant, patvirtinto, jog S. G. išvažiavus iš kavinės aikštelės, liudytojai pastarąjį pradėjo sekti ir susisiekė su policijos pareigūnais, siekdama pranešti apie padarytą S. G. administracinį nusižengimą, be to, minėtų liudytojų parodymus patvirtina kiti byloje esantys netiesioginiai įrodymai, t. y. filmuota vaizdo medžiaga (b. l. 31-32), policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys (administracinė byla ROIK: 17069803819, b. l. 5, 7), 2017 m. rugpjūčio 24 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodomi duomenys (b. l. 44-53).

Apygardos teismo vertinimu apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo A. U. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, nes A. U. parodymai teismo posėdžio metu buvo nenuoseklūs, jis negalėjo nurodyti tiksliai, kada su S. G. išvažiavo iš kavinės (duomenys neskelbtini), nors ir teigė, kad tai negalėjo būti po 22 val., tačiau, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, S. G. su A. U. negalėjo išvažiuoti anksčiau nei 22 val., nes iš byloje esančio vaizdo įrašo bei V. Š. ir S. Ž. parodymų matyti, kad S. G. iš kavinės (duomenys neskelbtini) išvažiavo jau po 22 val., nes minėti liudytojai nurodė į kavinę atvažiavę jau po jos darbo laiko, t. y., po 22 val., liudytojai nurodė matę, kaip iš kavinės baigę darbą išeina jos darbuotojai, be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad „Subaru“ automobilis nuo viaduko liudytojų nurodytu laiko grįžta nuo kavinės (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad nors A. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad prie kavinės buvo dviese su S. G., tačiau pats S. G. apeliaciniame skunde teigia, kad įvykio vakarą su mašina važinėjosi keturi asmenys. Be to, A. U. parodymų patikimumu galima abejoti ir dėl to, kad kaip matyti iš byloje esančios tarnybinio patikrinimo išvados, būtent dėl minėto įvykio A. U. atžvilgiu yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, todėl jis gali būti suinteresuotas bylos baigtimi (b. l. 44-53).

Atsakant į skundo argumentus susijusius su galimu S. G. neblaivumu vairuojant automobilį pažymėtina, kad S. G. nebuvo nubaustas už tai, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus, jam nebuvo inkriminuojamas administracinio nusižengimo sudėties požymis – neblaivumas. Taigi, byloje nėra ginčo dėl to, ar S. G. vairuodamas automobilį buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atmestini apelianto teiginiai ir prašymai apklausti kitus asmenis buvusius su juo, kurie galėtų patvirtinti S. G. įvykio metu buvus neapsvaigusiu nuo alkoholio.

Visiškai nepagrįsti S. G. skundo argumentai, kad jam buvo apribota teisė būti išklausytam teisme tiesiogiai. Pažymėtina, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, kad S. G. buvo suteiktos visos galimybės teikti paaiškinimus apie įvykio aplinkybes tiek Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnei priimant 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą, tiek apylinkės teismo posėdžio metu. Iš byloje esančio 2017 m. liepos 21 d. administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu matyti, kad S. G. nurodė nesutinkantis su priimtu sprendimu ir aplinkybes paaiškins teisme, tačiau tuo pačiu apygardos teismas pažymi, kad iš to paties protokolo turinio yra akivaizdu, jog S. G. buvo iš anksto informuotas apie tai, jog nesutinkant su padarytu pažeidimu, dėl padaryto pažeidimo byla bus nagrinėjama ne teismo tvarka 2017 m. rugpjūčio 8 d. 10.00 val. ir, kad norint jog nagrinėjimas vyktų žodinio proceso tvarka, pats asmuo privalo pateikti prašymą, tačiau S. G. tokio prašymo nepateikė ir bylos nagrinėjime ne teismo tvarka nedalyvavo (administracinė byla ROIK: 17069803819, b. l. 3-4, 1-2). Atkreiptinas S. G. dėmesys ir į tai, kad apylinkės teisme jo teisė būti išklausytam, teisė gintis buvo realizuota per paties S. G. pasirinktą atstovą S. P. (b. l. 36). Pažymėtina ir tai, kad S. G. atstovas nedalyvavo tik paskutiniame apylinkės teismo posėdyje, tačiau apygardos teismo vertinimu S. G. atstovas paskutiniame apylinkės teismo posėdyje vykusiame 2017 m. lapkričio 23 d. 13.00 val. nedalyvavo dėl nepateisinamų priežasčių, nes pažeidėjo atstovo prašymas perkelti posėdį buvo gautas tik 2017 m. lapkričio 23 d., nurodant negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje priežastį – dalyvavimą teismo posėdyje Mažeikių rajono apylinkės teisme 2017 m. lapkričio 23 d. 9.30 val., tačiau kaip matyti iš 2017 m. lapkričio 23 d. informacinės pažymos, Mažeikių rajono apylinkės teismo posėdis, kuriame dalyvavo S. G. atstovas, baigėsi 10 val., todėl pažeidėjo atstovui buvo visos galimybės atvykti ir į Telšių rajono apylinkės teismo posėdį. Pažymėtina ir tai, kad nors S. G. nurodė, kad teismo posėdžiuose negalėjo dalyvauti dėl nedarbingumo, tačiau teismui nebuvo pateikta sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinanti ligą, dėl kurios asmuo negali atvykti į teismą, todėl byloje esantis nuorašas iš Sodros (b. l. 58), negali būti tinkamu dokumentu, kuris pateisintų S. G. nedalyvavimą teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nebuvo pažeista S. G. teisė į gynybą ir būti išklausytam.

Aukštesnysis teismas be kita ko pažymi, kad vien tai, jog S. G. nuosekliai laikosi savo versijos, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys ir aukščiau aptarti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl tai, kad teismo jie buvo įvertinti pažeidėjo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai. Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog S. G. padarė administracinį nusižengimą, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. G. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.