Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kretingos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Svajūno Petravičiaus apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-03-08 nuosprendžio, kuriuo:

M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirta bausmė, iš dalies sudedant, subendrinta su 2009-09-24 nuosprendžiu paskirta ir iš dalies neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taikant Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, per tą patį laiką įpareigojant gydytis (tęsti gydymąsi) nuo alkoholizmo, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokytis, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per tą patį laiką nuo 23.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti mokytis arba dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

S. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti mokslą arba dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per tą patį laiką nuo 23.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, tęsti mokslą arba dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje.

E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, per tą patį laiką įpareigojant nuo 23.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokytis, arba dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P., E. R., S. N., E. M. nuteisti už tai, kad 2009-06-13, apie 6.00 val., Salantų miestelyje, Kretingos rajone, būdami neblaivūs, veikdami bendru susitarimu, iš A. S. g. 7 namo kiemo pagrobė E. L. priklausantį 2000 litų vertės automobilį FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Be to, M. P., E. R., S. N. nuteisti už tai, kad 2009-06-13 6.00–6.30 val., Salantų miestelyje, Kretingos rajone, A. S. g. 7 namo kieme bei aikštelėje, esančioje Salantų miestelio ribose, būdami neblaivūs, veikdami bendru sutarimu kartu, bendrais veiksmais tyčia sugadino E. L. priklausančio automobilio FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 20 litų vertės vairuotojo durelių rankenėlę, 30 litų vertės užvedimo spynelę su apdaila, 310 litų vertės galinį automobilio dangtį, 100 litų vertės automobilio priekinį variklio dangtį, 10 litų vertės vieno rato plastmasinį gaubtą, nulaužė 30 litų vertės automobilio dešinės pusės veidrodėlį, sudaužė 100 litų vertės keturis šoninius automobilio langus, sudaužė 150 litų vertės du priekinius ir du galinius automobilio žibintus, sudaužė 300 litų vertės priekinį automobilio langą, 200 litų vertės galinį langą. Iš viso sugadino E. L. priklausančio turto už 2000 litų.

Teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems E. M., S. N., E. R., parinko tinkamą bausmės rūšį, tačiau nustatydamas bausmės dydį nesivadovavo Lietuvos Respublikos BK 61 str. nuostatomis. Teismas neatsižvelgė į nuteistųjų atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių santykį ir paskyrė žymiai mažesnes bausmes nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Nuteistiesiems nustatytinas ilgesnis laisvės apribojimo terminas, nes neteisingos ir neproporcingos padarytai veikai ir kaltinamojo asmenybei, jo atsakomybę sunkinančioms ir lengvinančioms aplinkybėms bausmės paskyrimas ne tik neatitinka LR BK 54 str. reikalavimų, bet ir neskatina nuteistąjį ateityje laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

Skirdamas laisvės atėmimo bausmę M. P. teismas parinko tinkamą bausmės rūšį, tačiau nustatė netinkamą jos dydį bei nepagrįstai jos vykdymą atidėjo. M. P. padarė du apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamus nusikaltimus, veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, esant neišnykusiam teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Šie M. P. charakterizuojantys duomenys rodo jo negatyvų požiūrį į visuomenėje egzistuojančias elgesio normas, polinkį daryti naujus nusikaltimus. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikytos poveikio priemonės jokio teigiamo poveikio jam nepadarė. Teigiama charakteristika ir darbas negali nulemti gerokai švelnesnės bausmės nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis paskyrimo bei jos vykdymo atidėjimo. Nurodo, kad nuteistajam turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, jos terminą nustatant mažesnį už straipsnio sankcijoje numatytą jos vidurkį.

Bendrindamas E. R., S. N., M. P. už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., padarymą paskirtas bausmes, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Prie griežtesnių nuteistiesiems paskirtų bausmių iš dalies pridėdamas švelnesnes bausmes, teismas nesivadovavo Baudžiamojo kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis atskirų bausmių rūšių trukmę. E. R. prie 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos 178 str. 2 d., padarymą pridėdamas tik 2 mėnesius laisvės apribojimo bausmės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos 187 str. 1 d., padarymą, teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio nuostatomis. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laisvės apribojimo bausmės minimumą sudaro 3 mėnesiai. M. P. prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik 2 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už kitą nusikaltimą. Taip teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BK 50 str. nuostatas, kad laisvės atėmimo bausmės minimumą sudaro 3 mėnesiai.

Be to, teismas nuteistiesiems R. R., S. N., M. P. paskyręs už atskirus nusikaltimus bausmes ir skirdamas galutinę bausmę, nepagrįstai taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą. Minėti nuteistieji Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. numatytas veikas padarė esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl už šiuos nusikaltimus paskirtos bausmės turėjo būti apimtos. Nustatyta, kad nuteistieji bendrais veiksmais įsibraudami į automobilį bei tyčia jį sugadindami atliko kelis veiksmus, tačiau visi veiksmai sekė vienas po kito, buvo padaryti per labai trumpą laiką, esant bendram sumanymui pagrobti ir sugadinti svetimą turtą. Turėdami bendrą tikslą pagrobti automobilį nuteistieji išdaužė automobilio langą. Išdaužiant automobilio lango stiklą buvo įveikta kliūtis, trukdanti įgyvendinti išankstinį sumanymą, o tolimesnis automobilio gadinimas vertintinas kaip tęstinė nusikalstama veika.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (LR BPK 328 str. 4 p.).

Skirdamas bausmę nuteistajam M. P., teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė apysunkį ir nesunkų nusikaltimus, nusikaltimai buvo padaryti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tai, kad veika buvo padaryta veikiant bendrininkų grupe bei apsvaigus nuo alkoholio, teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Tačiau teismas atsižvelgė ir tai, jog nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą, tai pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, kad M. P. tinkamai vykdo kitu nuosprendžiu jam paskirtus įpareigojimus, nėra padaręs kitų nusikaltimų ar teisėtvarkos pažeidimų. Dirba, yra teigiamai charakterizuojamas. Nukentėjusiosios atsiprašė, ši atleido ir prašė jo, kaip ir kitų nuteistųjų, nebausti griežta bausme. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. P. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant. Nuteistajam buvo paskirti įpareigojimai, kurie, pirmosios instancijos teismo nuomone, turėtų drausminti, kontroliuoti ir įpareigoti nuteistąjį užsiimti naudinga veikla.

Skirdamas bausmę nuteistiesiems E. R., S. N., E. M., teismas atsižvelgė į tai, kad jog E. R. ir S. N. padarė apysunkį ir nesunkų nusikaltimus, E. M. padarė apysunkį nusikaltimą. Teismas nuteistųjų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis prisipažino tai, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pagrįstai pripažino, tai kad nusikalstamas veikas jie padarė bendrininkų grupe ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, tai turėjo įtakos šių veikų padarymui. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. R., S. N., E. M. anksčiau neteisti. Be to, S. N. ir E. M. veikas padarė būdami nepilnamečiai. Įvertinęs visas anksčiau nurodytas aplinkybes teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti minėtiems nuteistiesiems paskyrus laisvės apribojimo bausmes, kurios juos drausmins, kontroliuos, įpareigos užsiimti naudinga veikla.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Bausmė turi būti ne tik tinkamai individualizuota, bet ir atitikti įstatyme įtvirtintą jos paskirtį. LR BK 41 str. 2 d. nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teisingumo principas užtikrinamas tinkamai individualizuojant bausmes. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 d. nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį. Vadinasi, teisingumo principas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai.

Išanalizavus Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-03-08 nuosprendžio motyvus parenkant bausmę M. P., nustatyta, kad esminiu pagrindu nuteistajam paskirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę buvo nurodyta aplinkybė, kad naujas veikas jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, veikos buvo padarytos esant sunkinančioms jo veiką aplinkybėms. Tačiau įtakos paskirti žymiai mažesnes savo dydžiu laisvės atėmimo bausmes bei atidėti paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą turėjo ne tik jo veiką lengvinančios aplinkybės, bet ir tai, jog nuteistasis dirba, tinkamai vykdo ankstesniu nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis nuo 2009-09-16 savanoriškai kreipėsi į priklausomybės ligų gydytoją ir iki šiol gydosi nuo priklausomybės alkoholiui. Alkoholio nebevartoja, t. y. pašalino priežastį, skatinusią jį nusikalsti. Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas M. P. už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. numatytas veikas paskyrė teisingo dydžio laisvės atėmimo bausmes bei padarė pagrįstą išvadą, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti atidėjus paskirtos subendrintos realios laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog bausmės tikslai nuteistiesiems E. R., S. N., E. M. bus pasiekti jiems paskyrus laisvės apribojimo bausmes ir tokio dydžio, koks buvo nustatytas skundžiamu nuosprendžiu. Nuteistieji anksčiau neteisti, atlygino nusikaltimu padarytą žalą, nuoširdžiai gailisi padarę nusikalstamas veikas. Skirdamas bausmes teismas atsižvelgė ir į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu S. N. ir E. M. buvo nepilnamečiai. Nuteistųjų padarytų nusikaltimų pobūdis, t. y. nuteistųjų spontaniškas sumanymas pagrobti atsitiktinį nedidelės vertės automobilį, siekiant ne pasipelnyti, bet grįžti namo, vėlesnis automobilio sugadinimas be aiškios tam priežasties, padrikas, neorganizuotas bandymas paslėpti nusikaltimo įkalčius deginant automobilyje buvusius dokumentus bei nuplėšiant registracijos numerius, bei kartu net ir nebandant bėgti iš nusikaltimo vietos (visi nuteistieji buvo sulaikyti šalia automobilio), rodo nepakankamą jų socialinę brandą, lengvabūdiškumą. Todėl teismas jiems paskyrė tinkamus įpareigojimus, kurie turėtų drausminti, kontroliuoti ir įpareigoti nuteistuosius užsiimti naudinga veikla. Atkreiptinas dėmesys, kad prokuroras skundu prašydamas padidinti nuteistiesiems E. R., S. N., E. M. paskirtų laisvės apribojimų terminus, iš skirtinų alternatyvių įpareigojimų S. N. pašalino įpareigojimą tęsti mokslą, o kitiems pareigą pradėti mokytis (to motyvų savo skunde prokuroras neišdėsto). Tačiau kolegija sutinka su apylinkės teismo parinktų įpareigojimų skaičiumi bei jų rūšimis, nes ne tik darbas, bet ir šių jaunų asmenų mokslas, siekiant įgyti profesiją, ugdytų teigiamus nuteistųjų charakterio bruožus, juos drausmintų.

Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose. Tuo tarpu realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose ar straipsnių dalyse.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad nuteistieji 2009 m. birželio 13 d., pagrobdami bei sugadindami automobilį, padarė dvi nusikalstamas veikas, už kurias paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta situacija, kai nuteistieji siekdami patekti į automobilį išdaužė jo stiklą bei padarė kitus jo vidaus sugadinimus, o vėliau jį nustūmus be aiškios priežasties dar labiau jį sugadino, nelaikytina idealiąja BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. numatytų nusikaltimų sutaptimi. Nors pradinis automobilio sugadinimas ir buvo padarytas siekiant neteisėtai patekti į automobilį, tačiau kiti automobilio sugadinimai buvo padaryti šiek tiek vėliau, susiformavus kitam, t. y. ne patekimo į automobilį, bet galutinio jo suniokojimo, tikslui. Taigi LR BK 187 str. 1 d. numatytą nusikaltimą sudarančius veiksmus nuteistieji atliko skirtingais veiksmais, tikslais bei skirtingu laiku. Minėti veiksmai negali būti laikomi idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi, todėl teismas pagrįstai bausmes bendrino dalinio sudėjimo būdu.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Nors prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad iš dalies sudėdamas bausmes teismas prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną nusikaltimą, privalo pridėti dalį kitos bausmės, kuri negali būti mažesnė už pridedamos bausmės įstatyme nustatytą šios bausmės minimalų dydį, tačiau, kaip matyti iš anksčiau nurodytos BK normos bei susiformavusios teismų praktikos, įstatymas tokio įpareigojimo bendrinant bausmes nenumato. Darytina išvada, kad minimalaus įstatyme nustatyto bausmės termino teismas privalo laikytis tik tais atvejais, kai yra skiriama bausmė už atskirą nusikalstamą veiką.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis M. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2009-06-13 iki 2009-06-15, todėl šis laikino sulaikymo laikas privalo būti įskaitytas į nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. nuosprendį pakeisti.

Į M. P. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2009-06-13 iki 2009-06-15.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.