Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsilavinimas 8 kl., viengungis , teistas:

2003-01-23 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 1 d., 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėn., pritaikius LR 2002-11-07 Amnestijos įstatymo 12 str. 1d. 2 p., nuo paskirtos bausmės atleistas;

2004-04-09 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., paskyrus auklėjimo priemonę- įspėjimą;

2004-05-19 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. 40 parų arešto, atidedant arešto bausmės vykdymą 1 m., paskiriant auklėjimo priemonę- elgesio apribojimą 1 m.;

-2006-06-30 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. 30 parų arešto;

2007-01-22 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (2 nusikaltimai) laisvės atėmimu 2 m. 3 mėn.;

2010-03-08 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėn.;

2011-05-19 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (2 nusikaltimai) laisvės atėmimu 2 m. 5 mėn.;

2011-11-30 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (2 nusikaltimai); laisvės atėmimu 3 m.;

2015-01-22 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (2 nusikaltimai), pritaikius BK 64 ¹ str., laisvės atėmimu 6 mėn.;

6 teistumai neišnykę;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1d. ( dėl plėšimo A. R. atžvilgiu), 214 str. 1d., 302 str1d., 284 str. 1d., 180 str. 1d. ( dėl plėšimo V. P. atžvilgiu ), 138 str. 2d. 9 p., 180 str. 1d. ( dėl plėšimo A. F. atžvilgiu ), 129 str. 1d.;

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, išsilavinimas 6 kl., viengungis, teistas:

2012-12-17 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėn., bausmės vykdymas. pritaikius BK 92 str. , atidėtas 1 m.. ;

2013-09-23 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 180 str. 2 d., 187 str. 3 d., 284 str. 1 d., 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., pritaikius BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m. ;

2014-02-12 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (3 nusikaltimai), 187 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (2 nusikaltimai) laisvės atėmimu 4 m., pritaikius BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 m.;

2015-02-05 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 m.;

2015-04-03 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 m.;

5 teistumai neišnykę;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1d. ( dėl plėšimo A. R. atžvilgiu), 214 str. 1d., 302 str. 1d., 284 str. 1d., 138 str. 2d. 9 p., 180 str. 1d.( dėl plėšimo V. P. atžvilgiu) ;

V. Š. ir J. J. 2014-08-19 apie 0.30 val., veikdami bendrininkų grupėje , turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, daugiabučio namo arkoje, adresu (duomenys neskelbtini),V. Š. tyčia ranka sudavus smūgį į veidą A. R., tuo sukeliant fizinį skausmą, ir nukentėjusiajam nukritus ant grindinio ir praradus sąmonę, V. Š. ir J. J. apieškojo nukentėjusiojo kišenes ir pagrobė piniginę, kurioje buvo asmens dokumentas - A. R. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); elektroninė mokėjimo priemonė - banko „Swedbank“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); nuolaidų kortelės „Norfa“, „Rimi“, „Camelija“, „Benu“, „Asorti“, neturinčios piniginės vertės; 200 litų ( ekv. 57,95 Eur) bei mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C2-01“ su SIM kortele, kurio vertė 200 litų ( ekv.57,95 Eur, tuo padarė A. R. 400 litų (ekv. 115,85 Eur ) turtinę žalą.

Taip pat, V. Š. ir J. J. 2014-09-10 apie 8.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje , užėję į namą, adresu (duomenys neskelbtini), savo įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydami visuomeninę rimtį ir tvarką, matant pašaliniams asmenims, tyčia sudavė ne mažiau 9 smūgius medine lazda bei metaliniu strypu D. A. į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam kraujosruvas pilvo dešinėje pusėje, krūtinės ląstos dešinėje, juosmens kairėje, kairiame sėdmenyje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus nugaroje, kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairėje blauzdoje, tuo nežymiai sutrikdydami jo sveikatą.

Taip pat, V. Š. 2014-09-10 apie 12.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo (duomenys neskelbtini) kieme, įkišo savo ranką į A. F. striukės kišenę bei pagrobė ten buvusius 100 litų (ekv. 28,96 Eur).

Taip pat, J. J. , 2014-09-10 apie 12.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė V. P. ne mažiau 4 smūgius medine lazda ir metaliniu strypu į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas odos nubrozdinimus veido ir galvos plaukuotosios dalies srityse, poodines kraujosruvas su minkštųjų audinių patinimu kairės alkūnės srityje, krūtinės ląstos dešinės pusės XI šonkaulio lūžį, taip. nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Taip pat, V. Š. 2014-09-10 apie 12.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name, adresu (duomenys neskelbtini), V. V. medine lazda tyčia sudavė ne mažiau 42 smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas daugybines pailgas kraujosruvas visame kūne ir odos nubrozdinimus dešiniame petyje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste ir kairėje plaštakoje, muštines žaizdas apatinėje lūpoje ir dešinėje blauzdoje, po to tyčia dūrė peiliu nukentėjusiajam į kairę koją, tuo padarydamas durtinę - pjautinę kairės šlaunies žaizdą su pakinklinės arterijos ir venos, bei didžiosios poodinės kojos venos sužalojimus, kas komplikavosi ūminiu išoriniu nukraujavimu ir nukentėjusysis mirė, tokiu būdu jis tyčia nužudė V. V..

mokėjimo priemonės neteisėtu disponavimu ir jo dokumento pagrobimo

Kaltinamasis V. Š. teisminio nagrinėjimo metu dėl šio jam pareikšto kaltinimo, padarius plėšimą prieš A. R., kaltu neprisipažino, jis paaiškino, kad iš vis nebuvo įvykio vietoje . Jis matė pas J. telefoną „Nokia“, tačiau nežinojo , kad jis yra ne jo, tai buvo prie ežero tą dieną, kai per T. susipažino su J. Jis nieko nepasakojo T. dėl šio plėšimo.

2015-03-03 įtariamuoju apklaustas V. Š. parodė, kad dėl A. R. atžvilgiu įvykdyto plėšimo, pagrobto mobiliojo ryšio telefono ir piniginės su dokumentais, jis nieko nedarė. Kur buvo 2014-08-19 laikotarpiu nuo 00.00 iki 01.00 val., neprisimena, nieko parodyti negali. Jis matė pas J. J. telefono aparatą ,,NOKIA“, tačiau nežino, iš kur jis jį gavo. (t. 2, b.l. 31-34).

Kaltinamasis J. J. teisminio nagrinėjimo metu atsisakė duoti parodymus, nurodydamas, kad blogai viską prisimena .

Apklaustas įtariamuoju J. J. parodė, kad minėtą plėšimą padarė vienas V. Š., o jis buvo tik liudytojas. Tiksliai neprisimena laiko, bet tai galėjo būti 2014-08-19 naktį. Jis buvo kartu su V. Š. prie daugiabučio namo , kur pamatė einantį aukštą vyrą, kaip jis buvo apsirengęs neprisimena. Vyras buvo girtas. Jie jį praleido į priekį. Po to V. Š. pribėgo prie vyro už nugaros ir parvertė jį ant žemės. Vyras nukrito aukštielninkas, jis buvo sąmoningas, bet nerėkė, pagalbos nekvietė. Vyras rankoje turėjo mobiliojo ryšio telefono aparatą ,,NOKIA“ pilkos spalvos, kuris iškrito jam iš rankų. V. Š. paėmė mobiliojo ryšio telefono aparatą ir apieškojo vyro kišenes. Ištraukė piniginę. Iš kurios tiksliai kišenės ištraukė, neprisimena. Piniginėje buvo grynųjų pinigų, tačiau neprisimena kiek. Kam išleido pinigus neprisimena, o mobiliojo ryšio telefono aparatu ,,NOKIA“ V. Š. davė naudotis jam. Vėliau jis su minėtu mobiliojo ryšio telefono aparatu ,,NOKIA“ buvo sulaikytas. Ar tą naktį buvo išgėrę, t.y. apsvaigę nuo alkoholio, neprisimena. Kur tai įvyko, prie kokio daugiaaukščio namo, neprisimena. Kur po plėšimo pagrobta pinginė ir joje esantys dokumentai, jis nežino. Piniginę turėjo V. Š.. (t. 3 b.l. 22-26).

Nukentėjusysis A. R. parodė, kad 2014-08-19 tarp 00.00 val. ir 01.00 val. ėjo namo iš savo draugo. Šalia (duomenys neskelbtini), namo arkoje, kažkoks nepažįstamas vyras, uždėjęs ranką ant peties, pasiūlė jį palydėti iki namų ir iš karto gavo vieną stiprų smūgį į veidą, nuo kurio jis nukrito ant žemės bei trumpam prarado sąmonę. Atsikėlęs pamatė, kad nuo jo bėga du vyrai. Jų veidų nematė. Apsižiūrėjęs suprato, kad jį apiplėšė, t.y. iš iš baltinių kišenės buvo ištrauktas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, 200 Lt. vertės, t.y. 57,92 eurų vertės, iš kelnių kišenės ištraukta juodos spalvos piniginė, kuri neturi materialinės vertės. Piniginėje buvo 210 litų grynųjų pinigų (ekv. 60,82 eurai), jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė, už kurios keitimą sumokėjo 15 litų, t.y. 4,34 eurus, banko „Swedbank“ mokėjimo kortelė, kurią užblokavo ir ja nebuvo pasinaudota, ji materialinės vertės neturi, tačiau už naujos kortelės išdavimą sumokėjo 20 litų, t.y. 5,79 eurai. Taip pat, piniginėje buvo materialinės vertės neturinčios nuolaidų kortelės: PC „Norfa“, PC „Rimi“, PC „Maxima“, PC „Senukai“, „Asorti“, „Eurovaistinės“, „Camelia“, „Benu“. Vaikinų, kadangi buvo tamsu, negali apibūdinti. Gali pasakyti, jog tas, kuris apsikabino uždėdamas ranką ant peties, buvo su balstos spalvos marškinėliais, apie 20-30 m. amžiaus, apie 175-180 cm ūgio. Jo ūgis yra 180 cm., kadangi vaikinas ėjo šalia tai ir atkreipė dėmesį, kad vaikinas su juo lygus. Šis vaikinas buvo tamsių plaukų. Vaikinas, kuris ėjo šiek tiek toliau, buvo lyg su pilkais marškinėliais, t.y. buvo apsirengęs šiek tiek tamsesniais rūbais, nei pirmasis ir šviesesnių plaukų, nei pirmasis. Kadangi šiuo metu mobilusis telefonas rastas, tai padaryta materialinė žala 70,95 eurų. Į teismo medicinos institutą nesikreipė, kadangi nesitikėjo, jog įtariamieji bus nustatyti, tačiau dėl smūgio kumščiu į veidą jis patyrė fizinį skausmą.

Analogiškus parodymus nukentėjusysis A. R. davė ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas vieną aplinkybę, kad jam galėjo trenkti tik tas vaikinas, kuris buvo uždėjęs ranką ant peties, nes kitas vaikinas buvo toliau per kokį 1 metrą nuo jų. (t. 1, b.l. 7, 9-10)

2014-09-10 daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu iš įtariamojo J. J. buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, priklausantis A. R.. (t. 3, b.l. 2). Šis telefonas , po jo apžiūros, buvo grąžintas nukentėjusiajam A. R. (t. 1 b.l. 16).

Liudytojas R. T. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2015 m. gulėjo psichiatrinėje ligoninėje, todėl jam dėl vartotų vaistų yra sušlubavusi atmintis, ne viską gerai pamena. Nurodo, kad bendraujant su J. ir Š., vienu tarpu naudojosi telefonu, kurį buvo gavęs iš J. Pastarasis gyrėsi , kad tą telefoną yra pavogę. Po to jis tą telefoną grąžino J. Sulaikymo metu telefonas buvo pas Š.. Liudytojas patvirtino, kad dėl telefono ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. T. parodė, kad 2014 rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepamena, bet tai gali būti rugpjūčio 20-21 d., apie 11.00 val., jam paskambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) V. Š., kuris pasiūlė kartu su juo ir J. J. išgerti alaus. Begerdami alų, V. Š. ir J. J. papasakojo, kad šitą naktį Justiniškių rajone, tikslios vietos nesakė, atėmė iš vyro piniginę su pinigais bei mobiliuoju telefonu ,,Nokia". J. J. pasakė, kad pagrobtą mobilųjį telefoną ,,Nokia" paliko pas save namuose, o praėjus kelioms dienoms jį įjungs. Maždaug po 2-3 dienų J. J. atvažiavo pas jį į svečius bei parodė minėtą pagrobtą ,,Nokia" telefoną. Kadangi liudytojo telefonas išsikrovė, tai paprašė J. J. laikinai pasinaudoti minėtu pagrobtu telefonu ,, Nokia“. Į telefono aparatą įdėjo savo SIM kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau telefoną grąžino. 2014-09-10 J. J. bei V. Š. suėmė už nužudymą prie Kalvarijų gatvės. J. J. sulaikymo metu turėjo su savimi pagrobtą telefoną ,,Nokia". Apie jų sulaikymą žino, nes buvo sulaikytas kartu su jais, tačiau po apklausos paleistas. (t. 1, b.l. 18)

Bylos duomenimis yra nustatyta, kad kaltinamasis J. J. buvo sulaikytas 2014 m. rugsėjo 10 d., tą pačią dieną -2014-09-10 daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu iš įtariamojo J. J. buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, priklausantis A. R.. (t. 3, b.l. 2, t. 1 b.l. 13-15, apžiūros protokolas).

Teismas, įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, mano, kad kaltinamųjų V. Š. ir J. J. veiksmai dėl nukentėjusiojo A. R. turto pagrobimo plėšimo būdu yra nusikalstami, jie kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1d. : kaltinamieji , panaudodami prieš nukentėjusįjį A. R. fizinį smurtą, pagrobė jo turtą .

Kaltinamasis V. Š. neigia dalyvavęs šio nusikaltimo padaryme , teigia iš vis nebuvęs įvykio vietoje, tačiau tokius jo parodymus nuneigia kaltinamasis J. J., patvirtinęs , kad abu su V. Š. buvo įvykio vietoje . Tai, kad plėšimo metu buvo du vaikinai, patvirtino ir nukentėjusysis A. R.. Kaltinamasis J. J. patvirtino, kad įvykio vietoje jie su V. Š. buvo abu, tačiau nurodo, kad jis nieko nedaręs, o o viską darė V. Š., tik paskiau jie kartu išleido pagrobtus pinigus, naudojosi pagrobtuoju telefonu. Teismas, vertindamas įrodymus, mano, kad kaltinamasis V. Š., neigdamas savo kaltę, tokiu būdų bando išvengti atsakomybės , o kaltinamasis V. J., nurodydamas, kad nusikalstamą veiką padarė tik V. Š., taip pat tokiu pat būdu bando išvengti baudžiamosios atsakomybės. Vertindamas kaltinamųjų kaltumą dėl plėšimo būdu užvaldyto nukentėjusiojo A. R. turto, teismas tiki liudytojo T. R. parodymais , kad jie abu jam pasakojo apie telefono pagrobimą, nurodė vietą, kur jie abu atėmė telefoną, pinigus. Teismas neturi teisinio pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, kurie atitinka byloje nustatytas aplinkybes dėl įvykio vietos, laiko, pagrobto turto.

Kaltinamiesiems V. Š. ir J.. J. buvo inkriminuota, kad minimą nusikalstamą veiką jie padarė, būdami apsvaigę nuo alkoholio, tačiau bylos įrodymais ši aplinkybė nėra nustatyta. Dėl šių aplinkybių minėta sunkinanti aplinkybė jiems neinkriminuotina .

Bylos įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamieji V. Š. , V. J. aptariamo įvykio metu iš nukentėjusiojo atėmė mokėjimo korteles bei asmens tapatybės kortelę, dėl ko jų veiksmai papildomai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1d., 302 str. 1d.

LR BK 214 str. , 302 str. numatytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia, tai reiškia, jog kaltininkas supranta, kad neteisėtai pagrobia fiziniam asmeniui priklausantį dokumentą ar mokėjimo priemonę, numato, kad dėl tokių veikų nukentėjusysis neteks jų ir nori tokių padarinių, taip pat kaltininkas supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja dokumentą ar mokėjimo priemonę ir nori taip elgtis. Šios aplinkybės, aiškinantis kaltinamųjų V. Š. ir J. J. tyčios turinį., nebuvo nustatytos. Bylos įrodymai nepatvirtina, kad kaltinamieji , užpuldami nukentėjusįjį , turėjo tyčią užvaldyti jo dokumentus ar mokėjimo priemonę. Iš aptartų įrodymų akivaizdu, kad kaltinamieji veikė neapibrėžta tyčia, tačiau jų tyčia buvo tiesioginė, ja buvo siekta užvaldyti nukentėjusiojo materialų turtą. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamieji būtų naudojęsi pagrobta mokėjimo priemone ar pagrobtu asmens dokumentu , nei mokėjimo priemonė, nei asmens tapatybės kortelė nebuvo surasti. Nenustačius kaltinamųjų veiksmuose tiesioginės tyčios užvaldyti nukentėjusiojo asmens dokumento, jo mokėjimo priemonės, jie negali būti pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1d., 302 str. 1d. Tokią šių veikų tyčios sampratą formuoja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismas, 2005 m. spalio 18 d. nutartimi Nr. 2K-7-554/2005 konstatavęs , kad nėra minėtų veikų požymių, jei nėra nustatyta , jog veikos kaltininkai , grobdami rankinę(nagrinėjamu atveju piniginę, kurioje buvo mokėjimo priemonė, asmens dokumentas) suvokė, kad joje kartu su kitais daiktais yra banko mokėjimo kortelė ir asmens bei kitokie dokumentai, ir numatė, kad pagrobdami rankinę jie pagrobia ne tik turtą, bet ir šiuos daiktus, ir to norėjo. Dėl šių motyvų kaltinamieji V. Š. ir V. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1d., 302 str. 1d. išteisinami, nepadarius jiems veikų, turinčių šių nusikaltimų požymius ( Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1d. 1p., 303 str. 5d. 1p.). Teismas, priimdamas tokį sprendimą, vadovaujasi kaip precedentu minėta Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo nutartimi, kuri priimta išplėstinės septynių teisėjų kolegijos, bet nesivadovauja trijų teisėjų kolegijos nutartimi 2K-39-696/2015, kurioje kaip abstrakti tyčia vertinama ne tik siekis užvaldyti materialų turtą, bet ir kitus nematerialius daiktus (mokėjimo priemonė, dokumentai ir pan.), kurie dažnai būna piniginėse, rankinėse ir pan, ir kurių buvimą prie materialaus turto veikos kaltininkas gali numatyti.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo, susijusio su nukentėjusiojo D. A. sumušimu, plėšimo, nesunkaus

Kaltinamasis V. Š. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies , jis paaiškino, kad 2007 metais Pravieniškių pataisos namuose atlikinėjo bausmę, ten bausmę atlikinėjo ir nukentėjusysis A. 2008 metais jis jau buvo išėjęs į laisvę, kai (duomenys neskelbtini) rajone susitiko A. ir šio prašymu jam paskolino 50 Litų, po to dar kelis kartus skolino ir taip iš viso susidarė 200 Litų skola, kurios A. jam negrąžino. 2011-2014 m. jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, ten buvo susitikęs A. 2014 m. sausį jis išėjo į laisvę ir Kalvarijų turgavietėje susitiko A. , jis ten dirbo. Per vieną pažįstam ą, vardu Aleksejus, sužinojo, kur gyvena A. ir įvykio dieną apie 5 val. ryto jis kartu su J. nuėjo pas A. į namus, durys į A. kambarį nebuvo užrakintos. Atėjus A. miegojo, bet prabudęs pradėjo „šakotis“ ir tada jie susimušė . A. pradėjo muštynes, nes pradėjo „šakotis“, tada jį mušė jis ir J. Metaliniu strypu ar lazda jie jo nemušė. A išbėgo į kitą kambarį, jie vijosi jį paskui, kitame kambaryje kažkas dviese miegojo . Jie paklausė, kur yra A. , tada jie susimušė su ten buvusiais vyrais . Jis mušė vyrą , kuris gulėjo arčiau durų, o J. mušė vyrą , kuris gulėjo prie lango. Kaip jam atrodo, jie jokių įrankių, mušant tuos vyrus, nenaudojo , nors buvo girtas, gal kokią lazdą jis ir buvo paėmęs ir ja mušė, bet gerai nepamena. A. rado trečiam kambaryje, t.y. tame , kur gyveno vyras, kuris vėliau buvo nužudytas. Tam kambaryje vėl mušė A. Po to išėjo į turgų .Po kurio laiko jis pasigedo savo mobilaus ryšio telefono , tada tą pačią dieną grįžo atgal į tą patį namą. Tame name ieškojo telefono , mušėsi su viename iš kambarių buvusiais vyrais , nes įvyko kažkoks ginčas. Jie su J. sumušė du vyrus, jis mušė kažkokia lazda . Pamatęs, kad vienas iš ten buvusių vyrų eina link jo su peiliu rankoje , atėmė peilį ir tuo peiliu jam dūrė. Jis nenorėjo to vyro nužudyti, norėjo jam sukelti tik fizinį skausmą. Jis dūrė tam vyrui į koją. Po dūrio pamatė iš kojos švirkščiantį kraują , pagalvojo, kad yra sukilęs dėl girtumo tam vyrui kraujo spaudimas. Paskui kažkas koridoriuje sušuko, kad yra telefonas , pasiėmė savo telefoną ir išėjo .Jiems su J. išėjus , priėjo F. ir pasakė, kad tai nuo A. ir padavė 100 Litų. Tam vyrui, kuriam jis dūrė peiliu,.J. nieko nedarė , jis tik tuo metu mušė kitą kambaryje buvusį vyrą. Neigia tame name šaukęs ir klausęs, kur yra striukė, kur telefonas ar kraustęs kieno tai drabužių kišenes. Jis tų įvykių metu nebuvo sužalotas. Jam nustatyti sužalojimai buvo iš kitų muštynių ir nėra susiję su įvykiais tame name.

2014-09-11 įtariamuoju apklaustas V. Š. parodė, kad 2014-09-09 jis susitiko J. J. ir taip išgėrinėjo visas tas dienas. Jo pažįstamas D. A., su kuriuo jis kartu kalėjo, buvo jam skolingas 300 Lt. Jam reikėjo pinigų, nes norėjo merginą kur nors nusivesti. Tuomet įtariamasis paskambino pažįstamam iš kurio sužinojo, kur gyvena D. 2014-09-10 apie 5 val. kartu su J. J., abu neblaivūs, susirado tą namą ir užėjo į vidų. Kambaryje po kaire puse rado miegantį D. A.. Jis pažadino D. ir pasiteiravo dėl skolos. Pastarasis pradėjo šakotis, tartum norėjo muštis, todėl jis kelis kartus smogė kumščiu į veidą, dar kelis kartus jam spyrė. D. A. taip pat mušė J. J.. D. nubėgo pas kitame bute gyvenančius asmenis. Jis su J. J. nusekė paskui ir koridoriuje suradę prie pečiaus stovintį metalinį strypą bei pagalį, įėjo į tą kambarį. Tame kambaryje miegojo du nepažįstami vyrai. Jie paklausė, kur D. Tie vyrai nepasakė, tačiau vienas iš jų pašoko, lyg norėdamas suduoti J. J.. Tada jie abu puolė tuos vyrus mušti. Jis su metaliniu strypu pradėjo trankyti žemesnį, jis gulėjo ant šono. Šiam vyrui sudavė 3 kartus, lyg per kojas. Tas vyras prieš tai stovėjo, jis-V. Š. jį pastūmė ir vyriškis nugriuvo, tada ir sudavė. J. J. puolė pagaliu mušti gulintį ant lovos. Neradę D. jie išėjo. Tada surado D. ir abu pradėjo jį mušti kumščiais. Smūgių buvo daug į visas kūno vietas, bet D. kažkaip paspruko ir pabėgo į lauką. Tikriausiai muštynių metu iškrito jo mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“. Jis tai pastebėjo tik po kurio laiko, kai jau stovėjo prie baro, esančio prie Vilniaus r. PK. Bare išgėrė, nuėjo į kazino, pinigų turėjo, nes buvo užsidirbę. Apie 09.00-10.00 val., rūkydamas jis pastebėjo, kad neturi telefono. Tada grįžo su J. J. į tą patį namą. Bute, kuris dešinėje pusėje, pamatė sėdinčius tris vyrus ir moteriškę. Jis vyrų paklausė, kur telefonas, bet visi tylėjo. Tie vyriškiai buvo išgėrę, vienas iš jų pradėjo sakyti ,,ką čia darot“. Pradėjo žodžiu jiems kažką aiškinti. Jis su J. J. puolė vyriškius mušti. J. J. mušė vieną sėdintį su šviesiomis kelnėmis. J. J. sudavė daug smūgių kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas. Jis- V. Š. mušė tą vyrą, kuris mirė. Jis tam vyrui, sėdinčiam ant lovos, sudavė rankomis ir kojomis į visas kūno vietas, apie 3-5 smūgius . Tuomet jam po ranka pasitaikė toks storas pagalys ir jis tam pačiam vyrui smogė per kojas, per nugarą. Smūgių buvo apie 5-6. Kai jis atsisuko numesti pagalio, pamatė, kad tas vyras jau stovi su peiliu rankose,. Tada jis tam vyriškiui užspaudė riešą, kad atsipalaiduotų pirštai ir tokiu būdu ištraukė iš jo rankų peilį ir tuo pačiu peiliu, norėdamas sukelti fizinį skausmą, o nenužudyti, smogė dešine ranka tam vyrui į kairę šlaunį. Peilį ištraukė ir numetė ant stalo. Peilis buvo nedidelis su juoda rankena. Po smūgio pradėjo čiurkšti didele srove kraujas. Tuo pat metu J. J. toliau mušė tą patį asmenį. Jis paėmė J. J. už kapišono ir ištempė į lauką. Jiems išeinant iš namo, juos aplenkė kažkoks neaukštas vyras ir padavė 100 Lt, sakydamas čia nuo D. J. J. purškė dujų balionėliu tam vyrui, kurį mušė. Pagalių nesulaužė, o numetė tame name. Minėtame name jokių vertingų daiktų nebuvo, jokių nukentėjusiųjų kišenių jis nekraustė. (t. 2, b.l. 16-18, 31-34)

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis V. Š. patvirtino savo parodymus kaip įvykio vietą nurodydamas gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) , patvirtindamas, kad įvykio dieną paryčiui jis viename iš kambarių kartu su J. mušė D. A. dėl kilusio žodinio konflikto Nurodo, kad guklinčiam lovoje D. A. jis sudavė apie 20-30 smūgių, du iš jų kojomis. Lazdomis D. A. nemušė. Pabėgus iš kambario R. A., jie su J. J. jį nusivijo į kambarį Nr. 2 , kur rado lovoje miegantį vieną vyriškį, ant čiužinio kitą vyriškį. J. J. pradėjo mušti lovoje gulėjusį vyriškį, kuris tuo metu jau buvo atsisėdęs. Jis- V. Š. paklausė kito gulinčio vyriškio, kur yra D. ir jam 3-4 kartus sudavė per kojas. Po to jie išėjo. Grįžus į tą patį namą antrą kartą ieškoti jo ten pamesto telefono, kambaryje Nr. 1 išgirdo kalbantis, įėjus pamatė sėdinčius ir išgėrinėjančius D. A. , moterį ir du vyrus , kurių vienas buvo tas, kurį jis paskiau nužudė. Jam- V. Š. paklausus , kur jo telefonas, D. A. išėjo jo ieškoti. Kilus su likusiais kambaryje vyrais žodiniam konfliktui, J. J. pradėjo kumščiais mušti vyrą, sėdėjusį ant lovos arčiau sienos, o jis kitą vyriškį, kuriam sudavė smūgius rankomis ir kojomis, po to pagaliu, rastu už lovos . Užlipęs ant lovos jis kelis kartus spyrė tam pačiam vyriškiui į galvą, į pilvą, ir petį. Kaltinamasis V. Š., atliekant parodymų patikrinimą vietoje, patikslino, kad pagalį, kuriuo mušė vyriškį, jis buvo paėmęs iš virtuvės. Tuo pagaliu jis kelis kartus sudavė tam pačiam vyriškiui per kojas. Numetus pagalį, atsisukęs pamatė, kad tas vyriškis stovi prie stalo, laikydamas rankoje peilį , tada jis sugriebė tam vyriškiui už rankos riešo, tada tas vyriškis atlaisvino rankos pirštus ir jis ištraukė peilį iš jo rankų , alkūne pastūmė vyriškį, kuris pusiau sėdomis atsidūrė ant lovos. Jis ketino, norėdamas pagąsdinti tą vyriškį , durti peiliu į šlaunies vidurį, tačiau šiam pakreipus koją, jis dūrė vieną kartą į kairės šlaunies vidinę pusę ties kirkšnimi. Iš karto kraujo buvo daug. Peilį jis numetė tam pačiam kambaryje ant stalo. J. J. tuo metu mušė kitą vyriškį tam pačiam kambaryje. Išėjus iš to kambario jau lauke juos pasivijo vyriškis , kuris padavė 100 Litų ir pasakė , kad tai nuo D. Parodymų patikrinimo vietoje metu su įtariamuoju V. Š. buvo rastas pagalys, kuriuos jis mušė V. V.. (t. 2, b.l. 19-20)

2015-02-06 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu įtariamasis V. Š. iš jam pateiktų atpažinimui 3 peilių, atpažino peilį, kuriuo jis dūrė žmogui į koją. (t. 2, b.l. 21-23).

Kaltinamasis J. J., teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo pripažinęs pilnai, atsisakė duoti parodymus, nurodydamas, kad viską blogai prisimena.

2014-09-11 įtariamuoju apklaustas J. J. parodė, kad 2014-09-09 apie 02.00 val. jis su V. Š. susitiko prie baro, esančio šalia Kalvarijų turgaus ir visas šitas dienas gėrė. V. Š. pasakė, kad pažįstamas D. jam yra skolingas 300 litų. 2014-09-10 apie 04.00 val. jie abu nuėjo į namą, kuris yra netoli Kalvarijų turgaus, priešais daugiaaukščius garažus. Namas buvo neužrakintas. Jie nuėjo į kambarį po dešine, kur rado sėdinčius vyriškius, vienas dar miegojo. Tuomet vienas vyriškis atsistojo, jis tam vyriškiui trenkė kumščiu į veidą. Tada vyriškis atsisėdo ant lovos ir jis dar du kartus trenkė kumščiu į veidą. Tada atsistojo kitas vyriškis su barzda ir jam jis kumščiu smogė į veidą. Vyriškis taip pat atsisėdo. Tada abiem dar po du kartus spyrė. V. Š. stovėjo, bet nieko nemušė. Tuomet jie abu išėjo. Nuėjo prie baro, dar išgėrė. Apie 08.00 val. vėl sugrįžo į tą namą, nes norėjo su tais vyriškiais pasikalbėti, kadangi tame name V. Š. pametė telefoną. Užėjo į tą patį kambarį, kituose kambariuose nebuvo. Tuomet jis pirmas sudavė du kartus kumščiu į veidą vyriškiui, kurį ir pirmą kartą mušė. Tada šalia sėdinčiam vyriškiui, kurį mušė ir pirmą kartą, dar sudavė du kartus kumščiu į veidą. V. Š. mušė miegantį vyriškį, bet kiek smūgių sudavė ir kur, nežino. Ar V. Š. mušė su pagaliu, neprisimena, bet galėjo, nes ten buvo daug pagalių. Tada dar tiems dviem vyriškiams, kuriuos jis mušė, V. Š. taip pat po kelis kartus trenkė ar tai pagaliu, ar tai strypu. Kai V. Š. tuos du vyriškius mušė pagaliu, juos pašaukė kažkoks vyriškis, kad rado telefoną. Jis nuėjo paimti telefoną ir jį atidavė V. Š.. Tada V. Š. dar kumščiu du kartus smogė kažkuriam vyrui ir jie išėjo. Kada V. Š. dūrė peiliu bei kam, jis nematė, nes buvo tamsu. Pats V. Š. apie tai jam nieko nesakė. Jis jokio kraujo nematė. Jis niekam dujų į veidą nepurškė. Nebuvo toks girtas, bet tikrai daug ko neprisimena. Tada jie toliau nuėjo gerti. Po kažkurio laiko susitiko dar su pažįstamu R. Vėl ėjo į tą namą, bet nepriėjus to namo, susitiko į tą namą einantį kažkokį vaikiną, iš kurio striukės kišenės, V. Š. įkišęs ranką, ištraukė 100 Lt. kupiūrą. Už tuos pinigus nusipirko alaus, kebabų. Tada juos sulaikė policijos pareigūnai. Name (duomenys neskelbtini) nieko vertingo nebuvo, jis asmeniškai nukentėjusiųjų kišenių netikrino. (t. 3, b.l. 10-11, 22-26)

2014 m. rugsėjo 19d. atlikus įtariamojo J. J. parodymų patikrinimą vietoje , jis kaip įvykio vietą nurodė (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą, į kurį pagal jį jie su kaltinamuoju V. Š. atvyko atgauti skolos, kurią vienas iš ten gyvenusių vyriškių buvo skolingas V. Š., taip pat atsiimti telefono, kurį buvo palikęs V. Š.. Namo koridoriuje jis sudavė vieną smūgį kumščiu vyriškiui, kurio teiravosi, kur gali gyventi jų ieškomas skolininkas. Vyriškiui parodžius kambarį, jame be to vyriškio nieko nebuvo , tada jis tam vyriškiui papurškė turėtu dujų balionėliu į veidą. Ir nuėjo į kitą kambarį. Tame kambaryje lovoje prie sienos miegojo vyriškis , kurį jie su V. Š. pažadino. Jie su V. Š. tą vyriškį pradėjo mušti, kiekvienas sudavė apie 10 smūgių. Palikę tą vyriškį, nuėjo į kambarį Nr. 1, ten nuėjo ieškoti V. Š. telefono. Kambaryje po dešine ant lovos gulėjo užsiklojęs vyriškis, iš kairės ant lovos sėdėjo džinsais apsirengęs vyriškis. Į tą kambarį įėjo ir šalia to vyriškio atsisėdo vyriškis, kuriam jis buvo purškęs dujų balionėliu. V. Š. tame kambaryje paklausė, kur pinigai, kur jo telefonas. Buvo pasakyta, kad nėra jokio telefono. Tada jis-J. J. pradėjo mušti tą vyriškį, kuriam buvo purškęs dujas, sudavė kumščiais į veidą , taip pat kumščiu sudavė kitam šalia sėdėjusiam vyriškiui . V. Š. abiem vyriškiam trenkė kumščiu taip pat į veidą , po to abu spardė tuos vyriškius , sudavė apie 20 smūgių. V. Š. tuo tarpu mušė kitoje lovoje gulintį asmenį . Jis matė, kad V. Š. tam vyriškiui sudavė kumščiais, jį spardė, po to pagaliu mušė dešinėje kambario pusėje sėdintį vyriškį . Jis pats, susiradęs stotą medinį pagalį , juo mušė iš kairės ant lovos sėdintį vyrą arčiau lango . Jis sudavė jam apie 5 smūgius. Po to vyras, kurį mušė V. Š. pasiūlė pasikalbėti . Jis, išgirdęs koridoriuje kažką sakantį, kad rado telefoną , išėjo į koridorių, telefoną padavė D. Tada iš paskos išėjo ir V. Š., kada jis dūrė peiliu vienam iš vyriškių kambaryje, jis nematė. Išėjus pamatė kiemu einantį vyriškį , iš kurio V. Š., įkišęs ranką į to vyro rūbo vidinę kišenę, paėmė 100 Litų (t. 3, b.l. 13-14)

Apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas namas, esantis (duomenys neskelbtini). Viena namo pusė žalia, kita ruda. Langinės atidarytos. Iš vienos pusės du langai, iš kairės pusės taip pat du langai. Dešinysis lango stiklas išdaužtas, kairysis langas be stiklų, dalinai užkaltas. Prie namo yra prieaugis. Prieangio durys atidarytos. Kairėje namo pusėje, kairio lango stiklai išdaužti, į namą atremti langai, balkono durys. Pro duris patenkame į prieangį, kur sukrauti įvairūs seni daiktai. Iš prieangio patenkama į koridorių. Iš dešinės durys į vienas patalpas, tiesiai durys yra į kitas patalpas, iš kairės durys dar į kitas patalpas. Iš dešinės pusės yra butas Nr. 1. Durys medinės, be spynų, sulaužytos. Pro duris patenkame į kambarį Nr. 1, kuris yra su daline viduryje kambario pertvara. Visa patalpa pilnai užversta šiukšlėmis, rūbais, dėžėmis. Visur mėtosi burnos skalavimo skysčio buteliukai. Grįžus į koridorių pro medines duris ant kurių yra Nr. 2, rankenos išlaužtos, patenkame į kambarį. Iš dešinėje sienoje, langas išdaužtas, priešais duris, sienoje yra dar vienas langas. Kambaryje yra netvarka. Po lova ant grindų guli metalinis strypas, keturkampio firmos, dažytas pilkos spalvos dažais. Ant stalo sukrauti maisto produktai. Ant stalo padėtas virtuvinis peilis, juoda plastmasine rankena, ant kurio geležtės matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant lovos pusiau sėdimoje padėtyje, guli ant lovos krašto lavonas. Lavonas guli ant dešinio šono, veidu žemyn, remiasi į pagalvės kraštą. Abi kojos nuleistos ir padėtos ant grindų. Kairė ranka atmesta už nugaros, jos plaštaka sutepta krauju, nuo plaštakos yra kraujo patekėjimas ant patalynės. Dešinė ranka po lavono kūnu, per alkūnę sulenkta 90 laipsnių kampu. Dešinė koja sulenkta per kelio sąnarį, ant jos atsirėmusi dešinė ranka, pirštai pusiau sulenkti. Kairė koja sulinkusi, pasvirusi į dešinį šoną, kojos pėdos vidine puse remiasi į grindis. Lavonas apsirengęs: ant galvos tamsios spalvos kepurė su snapeliu, mėlynos spalvos džinsiniu švarku, švarkas atsegtas, rankogaliai užsegti. Pilkos spalvos marškinėliais, pilkomis kelnėmis. Kelnių kairės klešnės priekinis ir vidinis paviršius gausiai permirkę krauju. Kairės klešnės audinio priekiniame paviršiuje yra skersinis, lygiais kraštais pažeidimas. Dešinės klešnės priekinis paviršius taip pat suteptas krauju. Kraujo sutepimai yra ant kelnių užpakalinės pusės ties kišenėmis. Nuo kelnių gausus kraujo nutekėjimas eina į apačią ir krauju gausiai suteptos pilkos spalvos kojinės ir žalios spalvos batai. Juodos spalvos trumpikės. Sužalojimai: kairioji plaštaka sutepta krauju. Tarpupirščiuose yra pjautinės žaizdos. Kaklo dešinėje pusėje yra dvi skersinės kraujosruvos, dešinės pusės akių vokai patinę su rausvai melsvomis kraujosruvomis. Juostinės kraujosruvos yra kairio skruosto srityje. Veidas suteptas nosies ir lūpų dešinės pusės paviršiuje kraujingu apdžiūvusiu skysčiu. Viršutinės lūpos dešinėje pusėje yra kraujuojanti žaizda. Krūtinės kairėje bei krūtinės dešinės pusės apatinės dalies ir juosmens srityje, ir krūtinės kairėje pusėje yra po dvi, juostų pavidalo, kraujosruvos. Nugaroje yra skersai lokalizuota murzinai violetinė kraujosruva su besiformuojančio šašo požymiais. Melsvos kraujosruvos yra dešinės šlaunies priekiniame paviršiuje su balsvos spalvos plotu centre. Analogiškų kraujosruvų yra kairėje šlaunyje. Šlaunies apatinio trečdalio ir dešiniame paviršiuje kairėje šlaunyje yra skersinė durtinė-pjautinė žaizda, kuri kraujuoja. Po lavonu, pagalvės dešinysis kampas gausiai suteptas krauju. Paklodė po lavonu gausiai sutepta krauju, ant patalinės mėtosi stiklo šukės, šalia lovos ant grindų, didelė 1x1 m dydžio nutekėjusio kraujo dėmė. Kraujo taškiniai purslai yra ant visų ant grindų, šalia lovos sumestų daiktų. Visame kambaryje ant sienų sukabinėti rūbai. Ant grindų sudėti maišai. Lovos kojūgalyje numesta medinės lazdos nuolauža su metaline spyruokle. Kita tos lazdos nuolauža mėtosi ant žemės. Iš buto išėjus koridoriumi įeinama į butą Nr. 3. Durys medinės, be rankenų. (t. 1, b.l. 38-59)

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 1215/14(01) nustatyta, kad V. V. mirtis įvyko dėl smurtinių sužalojimų , jo mirties priežastis - durtinė-pjautinė kairės šlaunies žaizda supakinklinės arterijos ir venos bei didžiosios poodinės kojos venos sužalojimais. Tai komplikavosi ūminiu išoriniu nukraujavimu. Ištyrus V. V. lavoną ir įvertinus papildomus tyrimus nustatomi sužalojimai padaryti: mechaniniu poveikiu: 1. Durtinė-pjautinė kairės šlaunies žaizda su pakinklinės arterijos ir venos bei didžiosios poodinės kojos venos sužalojimais. Ši žaizda padaryta duriančiu pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilio geležtė, vienu trauminiu poveikiu į kairę šlaunį (iš priekio, vidaus ir viršaus, apačion žemyn ir į išorę), keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. 2. Daugybinės pailgos kraujosruvos visame kūne ir odos nubrozdinimai dešiniame petyje padarytos kietais bukais, lanksčiais, pailgais, cilindriniais, turėjusiais nelygų paviršių - galimai su apvaliais išgaubimais: apie 0,2 cm pločio, tarp kurių buvo apie 0,1 cm pločio tarpai, šis daiktas -viename gale buvo platesnis apie 0,9-1 cm pločio, kitame siauresnis apie 0,4-0,5 cm pločio, ne mažiau kaip 38 trauminiais poveikiais, būdingais smūgio sudavimams. Šios kraujosruvos padarytos iki keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. 3. Poodinės kraujosruvos dešiniame žaste ir kairėje plaštakoje padarytos kietais bukais daiktais, dviem trauminiais poveikiais, pavyzdžiui ginantis nukentėjusiam nuo smūgių ar pačiam užsigaunant į kietus bukus paviršius, iki keliasdešimt minučių iki mirties. 4. Muštinės žaizdos apatinėje lūpoje ir dešinėje blauzdoje padarytos kietais bukais daiktais, dviem trauminiais poveikiais: žaizda lūpoje galėjo būti padaryta po smūgio sudavimo, kojoje - tiek po smūgio sudavimo, tiek pačiam nukentėjusiajam užsigavus. sužalojimai padaryti iki keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Mirusiojo tyrimo metu nustatyti sužalojimai nebūdingi savęs paties žalojimo metu padaromiems sužalojimams. Nukentėjusiojo palaikų tyrimo metu rasti sužalojimai rankose galėjo būti padaryti jam ginantis nuo smūgių. Po kūno sužalojimų padarymo nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (pvz.: judėti, gintis, šaukti), šie jo judesiai buvo apsunkinti etilo ir izopropilo alkoholių toksinio poveikio. Po durtinės - pjautinės kairės šlaunies žaizdos su kraujagyslių sužalojimais, nukentėjusysis išgyveno keliasdešimt minučių laikotarpyje. Kiti sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo. Nukentėjusiojo padėtis sužalojimų padarymo metu kito, sužalojimai galėjo būti padaryti esant jam bet kokioje padėtyje, atidengiant sužalotas vietas. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 43 trauminiais poveikiais: 9-niais - trauminiais poveikiais į veidą (iš kurių 8-ni buvo padaryti kietu buku, cilindriniu savybių daiktu (daiktais)), 6 -trauminiais poveikiais kietu buku, cilindriniu savybių daiktu (daiktais) į krūtinę, 2-iem - trauminiais poveikiais kietu buku, cilindriniu savybių daiktu (daiktais) į nugarą, 12-ka trauminių į rankas (iš kurių 10 poveikių buvo kietu buku, cilindriniu savybių daiktu (daiktais)), 14-ka trauminių į kojas (iš kurių 12 poveikių buvo kietu buku, cilindriniu savybių daiktu (daiktais)). Šių trauminių poveikių visuma ir pobūdis, bei morfologiniai ypatumai rodo, kad jie galėjo būti padaryti sudavus smūgius. Sužalojimai padaryti keliais skirtingais daiktais (įrankiais). (t. 1, b.l. 80-87)

Nukentėjusysis A. V. parodė, kad jo tėtis yra V. V.. Su tėčiu jų bendravimas buvo sudėtingas, nes tėtis buvo asocialus asmuo, turėjo priklausomybę alkoholiui, niekur nedirbo. 2014-09-10 jis iš policijos pareigūnų sužinojo apie galimą jo tėčio nužudymą. 2014-09-11 jam buvo pateiktas atpažinimui nužudytojo kūnas ir jis atpažino, kad nužudytasis yra jo tėtis V. V., gim. 1965 m. Tėtį jis laidojo iš savo asmeninių pinigų.

Nukentėjusysis D. A. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis iki jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kurią atlieka nuo 2015 m. balandžio, buvo apsigyvenęs (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną ryte jis buvo vienas kambaryje ir miegojo , jo durys buvo užrakintos , kaip kiti asmenys pateko į butą, jis nežino. Į kambarį įėję asmenys jį sumušė. Jį mušė ne vienas asmuo, mušė per galvą, kojas, kūną . Kuo jį mušė , jis nežino, nes kambaryje buvo tamsu , galėjo mušti metaline lazda. Kodėl jį mušė, jis nežino. Jis nėra skolingas Š., jį pažįsta, nes kartu atlikinėjo bausmę. Jis buvo skolingas J. Nuo jį mušusių asmenų, jis pabėgo į kambarį pas P., kur buvo ne tik P., bet ir vyras, vardu V. To namo koridoriuje kažkam sudavė vamzdžiu, bet buvo tamsu, tai nežino kam. Jis paskiau su F. išėjo į Kalvarijų turgų, kai grįžo namo, apie 15 val. išgirdo , kad name buvo nužudytas vyras. Taip pat girdėjo, kad K. tą dieną davė F. 100 Litų, kad jis kažką nupirktų , bet kažkas iš jo tuos pinigus atėmė . Kaltinamuosius matė einant jam su F. į turgų . Jis dėl sumušimo patyrė sužalojimus, tačiau pas gydytojus nesikreipė. Jį gydytojas apžiūrėjo, kai jis gavo siuntimą iš policijos.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. A. parodė, kad 2014-09-10 naktį, miegodamas savo kambaryje, pajautė suduodamus smūgius per galvą metaline lazda. Smūgių buvo 2-3, smūgiai buvo į nugarą, pečius, kojas ir rankas, iš viso jam lazda sudavė 10 smūgių. Jį mušė V. Š. su J. J.. V. Š. jis pažinojo, nes su juo anksčiau atliko bausmę Alytaus pataisos namuose. V. Š. su J. J. jį mušė be priežasties, nieko neaiškino ir nieko nesakė. Jis iš V. Š. niekada jokių pinigų nesiskolino ir nėra skolingas. Jis, siekdamas save apginti, kažkaip paspruko iš kambario ir nubėgo pas kaimyną į pirmą butą. Kaimynas V. P. nemiegojo ir buvo kambaryje. V. P. jam padavė metalinį vamzdį, kad apsigintų. Kai į kambarį įsiveržė V. Š. ir J. J., jis gindamasis V. Š. sudavė vieną smūgį vamzdžiu, bet į kurią kūno vietą, nematė. Po jo suduoto smūgio V. Š. pabėgo. Jau buvo šviesu, todėl jis po to išėjo į turgų. Jam būnant turguje, A. K. pasakė, kad ir V. Š. su J. J. taip pat smarkiai sumušė V. P. ir V. V.. Vėliau, jau dienos metu, jis grįžo su pažįstamu A. F. į namus. V. K. A. F. padavė 100 Lt kupiūrą, kad pastarasis kažką nupirktų. Jie tuo metu buvo lauke, tačiau A. F. priėjus iki takelio, pamatė vėl ateinančius V. Š. ir J. J., kurie sustabdė A. F.. Jis matė kaip V. Š. su J. J. net neužėję į namą išėjo, o A. F. sugrįžęs pasakė, kad V. Š. iš jo kišenės ištraukė 100 Lt ir juos pagrobė. Po to jis nuėjo pas save į kambarį ir atsigulė. Pabudęs nuo triukšmo, išėjęs iš kambario pamatė, kaip iš namo išbėga V. Š. su J. J.. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai pasakė, kad nužudytas V. V.. Jam moralinė žala nepadaryta, bet padaryta fizinė žala. Civilinio ieškinio jis nerašys. (t. 1, b.l. 107-108, 117-120)

Nukentėjusysis D. A. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje, kaip įvykio vietą jis nurodė gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), parodė kambarį, kur jis miegojo lovoje, kai gavo metaliniu vamzdžiu 2-3 smūgius į galvą, apie 3 smūgius į nugarą , apie 2 smūgius į koją (t. 1, b.l. 121-122).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 3139/14(01) nustatyta , kad D. A. yra gyjanti žaizda kairiame dilbyje, kraujosruvos pilvo dešinėje pusėje, krūtinės ląstos dešinėje, juosmens kairėje pusėje, kairiame sėdmenyje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimai nugaroje, kraujosruva su odos nubrozdinimu kairėje blauzdoje. Kadangi žaizda kairiame dilbyje yra gyjanti antriniu būdu, apie žaizdos padarymo laiką ir mechanizmą pasisakyti nėra galimybės. Kraujosruvos pilvo dešinėje, juosmens kairėje pusėje, kairiame sėdmenyje, odos nubrozdinimai nugaroje padaryti kietais bukais daiktais. Kraujosruvos kairiame juosmenyje ir kairėje šlaunyje padaryti kietu, pailgu, cilindro formos daiktu. Kraujosruva su nubrozdinimu kairėje blauzdoje, padaryta kietu buku daiktu, kurio paviršius turėjo lygiagrečiai, arba kiek įstrižos krypties, išsidėsčiusius atsikišimus, kurių dydis tikėtina 0,5 x 0,1 cm. su atstumas tarp jų iki 0,2 cm. Nustatyti sužalojimai, išskyrus gyjančią antriniu būdu žaizdą, padaryti 6-9 parų laikotarpyje iki apžiūros galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2014-09-10). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pagal A. A. nustatytų sužalojimų makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, išskyrus gyjančią žaizdą, sužalojimai negalėjo būti padaryti vienmomentiškai. Tačiau tikėtina, kad sužalojimai buvo padaryti neužilgo vienas po kito. A. A. nustatyti sužalojimai, įvertinus jų makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją kūne, nėra būdingi griuvimui. Sužalojimai padaryti 9 trauminių poveikių pasėkoje. (t. 1, b.l. 128-129).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. P. parodė, kad mediniame name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena jau maždaug 4 metus. Vienoje namo dalyje gyveno V. V. su A. K., o kitoje - jis su sugyventine. 2014-09-10 apie 12.00 val. minėto namo kambaryje buvo jis bei kaimynas V. V.. Po to dar atėjo A. K. su kažkokia moterimi, kurios nepažįsta. Jie su savimi atsinešė burnos skalavimo skysčio, kurį visi pradėjo gerti. Jis kartu su V. V. sėdėjo ant lovos, minėta moteris ant kėdės, o A. K. ant kitos lovos prie lango. Jiems besėdint pamatė pro duris įeinančius du vaikinus. Jis beveik nieko neprisimena, nes muštynių metu gavo daug smūgių į galvą. Jam atrodo, kad minėtą moterį išvarė. Vėliau prisimena, kad minėti vaikinai kalbėdami rusiškai klausė: „kur mano džemperis? kur mano striukė? kur mano mobilusis telefonas? kad būtų!". Tada pradėjo mušti jį ir V. V.. Prisimena smūgius metaliniu daiktu per galvą, nugarą, šonus. Jis bandė užsidengti su rankomis. Po to minėti vaikinai paėmė iš kampo kastuvo medinę dalį ir ja jį mušė. Jis bandė užsidengti, tačiau pasipriešinti negalėjo, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir užpultas staigiai. Prisimena, kad vaikinai apieškojo jį, sakydami, kad ieško telefono aparato. Pas jį kišenėje rado 5 litus, kuriuos pasiėmė. Tuo metu kai mušė jį ir V. V., A. K. pabėgo pro duris. Po to minėti vaikinai išėjo. V. V. po sumušimo dar buvo kažkiek sąmoningas, jis atsigulė ant lovos, po kažkiek laiko į kambarį sugrįžo minėta moteris atėjusi su A. K. ir ji pasakė, kad V. V. nebegyvas. Kvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Jis greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo nugabentas į Lazdynų ligoninę, kur buvo apžiūrėtas gydytojų ir po suteiktos medicinos pagalbos, paleistas namo. (t. 1, b.l. 130-132)

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 3817/14(01) nukentėjusiajam V. P. nustatyti šie kūno sužalojimai: odos nubrozdinimai veido ir galvos plaukuotosios dalies srityse, poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu kairės alkūnės srityje, krūtinės ląstos dešinės pusės XI šonkaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) prieš patenkant į gydymo įstaigą. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dešinės pusės XI šonkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Šviežias, be konsolidacijos požymių, dešinės pusės XI šonkaulio lūžio rentgenologinis vaizdas, kairės alkūnės sąnario sumušimo pobūdis (poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu), leidžia teigti, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu metu, ir įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-09-10). Vertinant sužalojimus atskirai, dešinės pusės XI šonkaulio lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, likusieji kūno sužalojimai - nežymiu sveikatos sutrikdymu. Poodinė kraujosruva kairėje alkūnėje bei dešinės pusės XI šonkaulio lūžis galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius į kairės alkūnės bei krūtinės ląstos dešinės pusės sritis, tiek ir atsitrenkiant minėtomis kūno sritimis į kietus bukus paviršius (pvz., griūnant). Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais. (t. 1, b.l. 138-139)

Nukentėjusysis A. F. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad įvykio išvakarėse jis buvo atėjęs pas V. į namą, kur šis buvo apsistojęs , išgerti . Be V. jo kambaryje buvo vyriškis, kurį žino kaip „D.“, galimai tai buvo P., taip pat kartu buvo D. Išgertuvių metu D. , kurio pavardės jis nežino , ją sužinojo iš tyrėjos, nuėjo į savo kambarį, o jis begeriant užmigo. Prabudo nuo triukšmo kambaryje, kambaryje buvo kaltinamieji , jie pagaliais mušo vyrą, kurį žino kaip „D.“. Kas su kuo mušėsi, jis negali tiksliai pasakyti, nes kambaryje kilo sumaištis . Matė, kad buvo mušami abu vyrai. Jis buvo išėjęs, paskiau grįžo su D. Vyras, galėjo jo pavardė būti K., davė jam 100 Litų , kad nupirkčiau vyno, pinigus jis padavė lauke prie namo. Pinigus jis įsidėjo į striukės kairę kišenę . Išėjus į parduotuvę, nuo namo buvo nuėjęs apie 5-7 metrus , , kai priešais atėjo kaltinamiūeji ir kažkuris iš jų ištraukė jam pinigus iš kišenės ir abu kaltinamieji nuėjo Trimitų g. link. Ar kaltinamieji tą dieną buvo išgėrę, jis nesuprato. Kaltinamieji, paimdami iš jo pinigus, jam negrasino, bet jis bijojo, kad jie gali jį mušti, todėl nesipriešino, kai iš jo pinigus paėmė.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. F. parodė, kad datos jis neprisimena, galėjo būti 2014 m. rugsėjo mėnesio vidurys, jis nuėjo pas savo pažįstamą D. A., išgerti. Jie gėrė kambaryje, kuris yra dešinėje pusėje. Su jais kartu gėrė V. V. ir V. P.. Jis užmigo, nes niekur eiti nebegalėjo, o D. A. nuėjo pas save į kambarį miegoti. Kelinta valanda buvo nežino, tačiau prabudo nuo riksmų, šauksmų. Atsibudęs pamatė, kaip du aukšti jaunuoliai, kuriuos jis matė pirmą kartą, su pagaliais mušė ant lovos sėdinčius V. V. ir V. P.. Jie abu kartu juos mušė su pagaliais, keikdami necenzūriniais žodžiais. Jo paties nemušė. Kiek jis matė, tie vaikinai buvo gerokai apsvaigę nuo alkoholio. Tie vaikinai netrukus išėjo. V. su V. sėdėjo sumušti. Jis klausė už ką juos tie jaunuoliai sumušė. Jie sakė, jog patys nežino už nieką. Jis išėjo. Po kurio laiko, jis dar norėdamas išgerti, pamatė lauke prie namo, (duomenys neskelbtini), sėdinčius V. K. ir D. A.. V. K. jam padavė 100 Lt kupiūrą ir paprašė nupirkti alkoholio. Jis paėmė pinigus ir įsidėjo į striukės kišenę. Tada ėjo takeliu, kai prie jo priėjo du jaunuoliai, iš kurių vienas, jam iš striukės vidinės kišenės, nes matė kaip jis ten padėjo pinigus, ištraukė tą 100 Lt kupiūrą ir nieko nesakę nuėjo. Ar tai tie patys vaikinai, kurie sumušė prieš tai V. ir V., jis negali pasakyti, nes jų neįsidėmėjo. Tie vaikinai nuėjo Trimitų g. link Kalvarijų gatvės. Jis nenori jokio ikiteisminio tyrimo dėl tų atimtų 100 Lt. Jam jokia žala nepadaryta ir jis neketina reikšti jokio civilinio ieškinio. Jis neketina dalyvauti procese. (t. 1 , b.l. 146-148)

Civilinis ieškovas V. K. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad įvykio dieną jis davė F. 100 Litų , kad kažką nupirktų. Pinigus davė prie namo, kur tuo metu buvo apsigyvenęs su sugyventine. Tą pačią dieną jam F. pasakė, kad pinigus iš jo atėmė. Tame name be jo gyveno P., A. ir nužudytasis V. PO įvykio P. jam pasakojo , kad kažkas nužudė V., tačiau jis jo papasakotų aplinkybių nepamena.

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas V. K. parodė, kad apie pusantrų metų jis gyvena apleistame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Bute Nr. 1 gyveno V. P. su sugyventine. Jis gyveno antrame bute, kambaryje esančiame iš kairės. Šalia esančiame kambaryje gyveno nužudytasis V. V.. Nežinojo, kad ir V. V. nužudytas, nes miegojo. Nieko neprisimena, buvo visiškai apsvaigęs nuo alkoholio. Pinigai, kurie buvo pagrobti iš A. F., priklausė jam. Liudytojas A. F. pinigus padavė, kad šis nueitų į parduotuvę. Kaip buvo pagrobti pinigai, jis nematė. Jis reiškia civilinį ieškinį 100 litų, t.y. 28,96 eurų sumai. (t. 1, b.l. 140-142)

Liudytojas R. T. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad įvykio dieną jis bendravo su kaltinamaisiais J.ir Š., su jais gėrė alų . Jie minėjo, kad tą dieną kažką sumušė, minėjo kažką apie “bomžą“. Jis nurodė, kad 2015 m. vasario mėn. gydėsi psichiatrinėje ligoninėje , jam dėl vartotų vaistų yra sutrikusi atmintis, bet nurodo, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir geriau prisiminė, todėl tokius parodymus patvirtina.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. T. parodė, kad J. J. jis pažįsta nuo 2009 metų, o V. Š. - nuo 2000 metų. Jie asocialūs asmenys, nuolat girtuokliaujantys. 2014-09-10 apie 10.00 val. jam paskambino V. Š. ir pasiūlė susitikti. Jie susitiko prie naktinės parduotuvės, esančios prie Kalvarijų ir Žalgirio gatvės sankryžoje.. V. Š. su J. J. buvo girti, jie gėrė alų. Jie papasakojo, kad naktį buvo kažkur netoliese esančiame name ir mušė ten buvusius „bomžus“. Sakė, kad tiesiog norėjo pasiboksuoti. Jie sakė, kad mušė keptuvėmis, metaliniais vamzdžiais, lazdomis. Jie sakė, jog sumušė tris benamius. J. J. parodė ant alkūnės guzas, o V. Š. parodė, kad rankos krumpliai nuo mušimo nubrozdinti. J. J. turėjo tik tris litus ir du butelius alaus. Jie ėjo (duomenys neskelbtini)V.

gatve, link Žalgirio gatvėje esančios parduotuvės „Maxima“. Praeinant pro daugiaaukščius garažus pamatė sėdinčius tris jam nepažįstamus asocialius asmenis. V. Š. liepė jam eiti toliau link sankryžos, o jie nuėjo mušti benamių. Jis nuėjęs gerokai toliau prie sankryžos, į ten augančius krūmus, gėrė alų. Jokių riksmų ar šaukimų jis negirdėjo. Po penkių - dešimties minučių grįžo J. J. ir V. Š., kuris rankose turėjo 100 Lt kupiūrą. Jie nusipirko cigarečių. Jie jam papasakojo, kad daužė tuos pačius bomžus. Apie tai, kad jie sudavė kam nors peiliu, neminėjo. V. Š. minėjo, kad benamius daužė metaliniu strypu. V. Š. parodė 100 Lt ir pasakė, kad tuos pinigus iš vieno tų benamių atėmė. Jie nusipirko cigarečių, kebabų ir tris butelius po 2 l. talpos alaus. Tai buvo maždaug 12.30 val. Vos atidarius alų ir net nespėjus išgerti pirmo alaus butelio, atvažiavo policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Jis tikrai muštynėse nebuvo, jokių benamių nemušė, tame name nebuvo. (t. 1, b.l. 155)

Specialisto išvadoje Nr. G 3187/14(01) matyti, kad R. T. kūne sužalojimų nėra. (t. 1, b.l. 157)

Liudytojo R. T. parodymus dėl kaltinamųjų susižalojimų , fiziškai smurtaujant prieš nukentėjusiuosius patvirtina teismo medicinos specialistų išvados :

Specialisto išvadoje Nr. G 3186(01) matyti, kad J. J. kūne nustatyti odos nubrozdinimai kairės rankos 2-ame piršte, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešiniame dilbyje, kairės rankos alkūnėje, poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje padaryti kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti 24 val. laikotarpiu iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-09-10). Sužalojimai visumoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pagal J. J. nustatytų sužalojimų makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją sužalojimai negalėjo būti padaryti vienmomentiškai, tačiau tikėtina, kad sužalojimai buvo padaryti neužilgo vienas po kito. J. J. nustatyti sužalojimai, įvertinus jų makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją kūne nėra būdingi vienkartiniam nugriuvimui. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai 9 trauminių poveikių pasėkoje. (t. 3, b.l. 34-35)

Specialisto išvadoje Nr. G 3185/14(01) matyti, kad V. Š. kūne nustatyti kraujosruva kairiame skruoste, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje, kairėje čiurnoje, dešiniame kelyje. Sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, 24 val. laikotarpiu iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-09-10). Sužalojimai visumoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pagal sužalojimų makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją sužalojimai negalėjo būti padaryti vienmomentiškai. Tačiau tikėtina, kad sužalojimai buvo padaryti vienas neužilgo vienas po kito. V. Š. nustatyti sužalojimai, įvertinus jų makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją kūne nėra būdingi vienkartiniam nugriuvimui. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai 6 trauminių poveikių pasėkoje. (t. 2, b.l. 42-43).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus kaltinamųjų paaiškinimus, nukentėjusiųjų parodymus, pastebi, kad jų parodymai skiriasi dėl suduotų smūgių skaičiaus, dėl jų eiliškumo , būdo, tokie parodymų neatitikimai paaiškinami tuo, kad visi šie asmenys aptariamų įvykių metu buvo apsvaigę nuo alkoholio , aptariamą dieną kaltinamieji smurtavo kelis kartus prieš kelis asmenis, dėl ko galėjo būti skirtingai apibūdinami jų veiksmų pobūdis , eiliškumas ir pan. Teismas, vertindamas kaltinamųjų veiksmus teisiškai, savo išvadas grįs tik tokiais įrodymais, kurie sutampa tarpusavyje ar papildo vienas kitą bei objektyviais įrodymais- specialistų išvadomis.

Motyvai dėl veiksmų, sumušant nukentėjusį D. A., teisinio įvertinimo :

Kaltinamųjų V. Š., J. J. veiksmai dėl šio nukentėjusiojo mušimo vertinami kaip įžūlūs smurtiniai veiksmai , padaryti viešoje vietoje ir demonstravę aiškų nepagarbą aplinkiniams. Kaip matyti iš kaltinamųjų, nukentėjusiojo D. A. paaiškinimų, jie skirtingai aiškina konflikto esmę: kaltinamieji nurodo, kad sumušė D. A. dėl to, kad šis neatidavė skolos kaltinamajam V. Š. , nukentėjusysis D. A. neigia buvęs skolingas kaltinamajam V. Š., nurodo, kad galėjo būti skolingas kaltinamajam J. J.. Nei teisminio nagrinėjimo metu, nei ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti , ar nukentėjusysis D. A. buvo kam nors iš kaltinamųjų skolingas , todėl lieka nenuneigta kaltinamųjų versija, kad nukentėjusįjį D. A. jie sumušė , kilus konfliktui dėl negrąžintos piniginės skolos, o ne dėl kitų paskatų. Vienok nagrinėjamu atveju kaltininkų paskatos smurtaujant prieš kitą asmenį nėra reikšmingos, teisiškai vertinant kaltinamųjų veiksmus. Bylos įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamieji nukentėjusįjį D. A. pradžioje mušė jo kambaryje, kur jis buvo vienas, bet vėliau, jam iš kambario pabėgus, jį mušė kitose namo patalpose : kambaryje, kur gyveno kiti asmenys : V. P., V. V., bendro naudojimo koridoriuje. Esant tokiems įrodymams, teismas pripažįsta, kad kaltinamieji prieš nukentėjusįjį D. A. smurtavo viešoje vietoje, nes tą matė kiti namo gyventojai, tokiais veiksmais ignoravo įprastas gyvenimo, bendravimo taisykles, jie demonstravo nepagarbą aplinkiniams. Savo smurtiniais veiksmais kaltinamieji sužalojo nukentėjusįjį D. A. , padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl toks jų elgesys vertinamas kaip įžūlus.

Dėl šių motyvų kaltinamųjų V. Š., J. J. veiksmai prieš D. A. kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d.

Motyvai dėl plėšimo nukentėjusiojo A. F. atžvilgiu teisinio įvertinimo :

Kaltinamajam V. Š. pareikštame kaltinime dėl plėšimo nukentėjusiojo A. F. atžvilgiu yra inkriminuota, kad jis pagrobė 100 Litų, grasindamas panaudoti fizinį smurtą prieš A. F. bei liepęs atiduoti pinigus, juos jėga ištraukė iš striukės kišenės.

Teismas, ištyręs nagrinėjamu atveju įrodymus, nenustatė, kad kaltinamasis V. Š. , užvaldant iš A. F. 100 Litų, tai padarė, grasinant fiziniu smurtu ar panaudojęs pinigų užvaldymui jėgą. Nukentėjusysis A. F. tokių aplinkybių nenurodė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu. To ikiteisminio tyrimo metu nepatvirtino ir kartu su kaltinamuoju V. Š. buvęs kaltinamasis J. J., kuris teisme atsisakė duoti parodymus.

Nesant duomenų apie kaltinamojo V. Š. grasinimą panaudoti fizinį smurtą , panaudotą fizinę jėgą užvaldant 100 Litų, jo veiksmai iš Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1d. perkvalifikuotini į Lietuvos Respublikos BK 178 str.2 d. : jis atvirai viešoje vietoje pagrobė iš A. F. striukės kišenės 100 Litų ( atvira kišenvagystė), t.y.

V. Š. 2014-09-10 apie 12.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo (duomenys neskelbtini) kieme, įkišo savo ranką į A. F. striukės kišenę bei atvirai pagrobė ten buvusius 100 litų ( ekv. 28,96 Eur).

Ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir teisme kaltinamasis V. Š. pateikė versiją, kad jis iš nukentėjusiojo A. F. pinigų neatėmė, kad pastarasis jam juos padavė gera valia, sakydamas, kad tai nuo D. ( A.). Teismas tokia kaltinamojo V. Š. versija netiki, akivaizdu, kad jis šią versiją nori priderinti prie savo parodymų dėl nukentėjusiojo D. A. mušimo, tokią jo versiją nuneigia nukentėjusysis A. F., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodęs, kad 100 Litų iš jo rūbų prieš jo valią ištraukė kaltinamasis V. Š., tai padarė, nieko nesakęs. Kartu buvęs su kaltinamuoju V. Š. kaltinamasis J. J. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad kaltinamasis V. Š., nieko jam nesakęs, jo akivaizdoje ištraukė iš A. F. 100 Litų. Nukentėjusysis D. A. neigia per A. F. perdavęs kaltinamajam V. Š. 100 Litų.

Motyvai dėl plėšimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl savanaudiškų paskatų nukentėjusiojo V. P. atžvilgiu teisinio įvertinimo:

Kaltinamieji V. Š. ir J. J. buvo kaltinami , kad jie 2014-09-10 apie 12.30 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, užėję į namą, adresu (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais, tyčia sudavė V. P. ne mažiau 4 smūgius medine lazda ir metaliniu strypu į įvairias kūno vietas, tuo padarydami odos nubrozdinimus veido ir galvos plaukuotosios dalies srityse, poodines kraujosruvas su minkštųjų audinių patinimu kairės alkūnės srityje, krūtinės ląstos dešinės pusės XI šonkaulio lūžį, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, po to tęsdami savo nusikalstamą sumanymą, apieškojo nukentėjusiojo kišenes bei pagrobė 5 litus, tuo padarė V. P. 5 litų turtinę žalą.

Vertinant aukščiau aptartus įrodymus , teismas daro išvadą, kad nukentėjusįjį V. P. mušė ir jam padarė nesunkų sužalojimą tik kaltinamasis J. J., nes šio nukentėjusiojo mušimo metu kitas kaltinamasis V. Š. mušė kitą nukentėjusįjį V. V., buvusį tam pačiam kambaryje. Tai, kad nukentėjusįjį V. P. mušė tik kaltinamasis J. J., savo parodymais patvirtina kaltinamasis V. Š. . Kaltinamasis J. J., teisminio nagrinėjimo metu atsisakęs duoti parodymus, ikiteisminio tyrimo metu nurodė abstrakčias įvykio aplinkybes , neneigdamas, kad jis mušė tą vyrą , nurodydamas , kad tam vyrui (nukentėjusiajam V. P.), kurį jis mušė, kaltinamasis V. Š. sudavė kelis smūgius ar tai pagaliu ar tai strypu. Nukentėjusysis V. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu , jo sužalojimų padarymo aplinkybes nurodė itin abstrakčiai, iš jų negalima nustatyti, kuris iš kaltinamųjų ką darė jo atžvilgiu. Nesant patikimų įrodymų, kad kaltinamasis V. Š. dalyvavo , nesunkiai sužalojant nukentėjusįjį V. P., be to turint omenyje, kad šio nukentėjusiojo mušimo metu, V. Š. mušė kitą nukentėjusįjį V. V., kaltinamasis V. Š. išteisinamas , neįrodžius, kad jis dalyvavo, nesunkiai sužalojant nukentėjusįjį V. P. dėl savanaudiškų paskatų (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5d. 2 p.).

Nukentėjusysis V. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad aptariamo įvykio metu jo mušimo metu kaltinamieji apieškojo jo rūbų kišenes ir ištraukė 5 Litus . Šiuo klausimu nukentėjusysis apklaustas itin neišsamiai , iš tokios jo apklausos nėra galimybės nustatyti , kuris iš kaltinamųjų tai padarė, jei tai buvo padaryta. Patys kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu dėl 5 Litų užvaldymo neapklausti , kaltinamasis V. Š. , davęs parodymus teisminio nagrinėjimo metu, neigia pasisavinęs 5 Litus. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusysis V. P. aptariamo įvykio metu buvo neblaivus , vedė antisocialų gyvenimo būdą , jo parodymai dėl 5 Litų užvaldymo nėra informatyvūs , daro išvadą, kad tokie nukentėjusiojo parodymai negali būti vertinami kaip patikimas įrodymų šaltinis pagrįsti kaltinamiesiems pareikštus kaltinimus dėl Lietuvos Respublikos BK 180 str.1 d. Be nukentėjusiojo V. P. parodymų, kurie negali būti vertinami kaip patikimi , kitų įrodymų dėl 5 Litų pasisavinimo plėšimo būdu ir dėl to sužalojant V. P. nėra, todėl kaltinamieji V. Š. ir J. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1d. išteisinami, nepadarius jiems veikos, turinčios šio nusikaltimo požymius (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1d. 1p., 303 str. 5d. 1p.)..

Teismui pripažinus, kad nukentėjusįjį V. P. savo smurtiniais veiksmais sužalojo tik kaltinamasis J. J., nenustačius, kad J. J. nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį V. P. dėl jo pinigų pasisavinimo ir kad jo pinigus pasisavino , jo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d., neinkriminuojant kvalifikuojančio požymio –savanaudiškų paskatų.

Motyvai dėl nukentėjusiojo V. V. nužudymo teisinio įvertinimo :

Aukščiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad V. V. peilio dūriu nužudė kaltinamasis V. Š., kuris prieš tai jį mušė, jam suduodamas smūgius rankomis ir kojomis, taip pat suduodamas smūgius po ranka pasitaikiusiu pagaliu.

Kaltinamojo V. Š. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1d. : jis, tyčia , suduodamas smūgius ir durdamas peiliu nukentėjusiajam V. V., jį nužudė.

Kaltinamasis V. Š. kelia versiją , kad jis nenorėjo nužudyti V. V. , to nesiruošė daryti, bet pastarajam atsistojus su peiliu rankoje prieš jį, jis gindamasis atėmė peilį ir juo jam dūrė į koją. Teismas , analizuodamas įvykio aplinkybes, mano, kad būtinosios ginties situacijos nagrinėjamu atveju nebuvo ir kaltinamajam V. Š. pavojus jo gyvybei ar sveikatai negrėsė.: priešingai nei teigia šis kaltinamasis, pavojus grėsė nukentėjusiajam V. V. , nes kaltinamasis , įsiveržęs į jo kambarį, smurtavo prieš jį, padarė jam sužalojimus , dėl ko jis siekė gintis, paimdamas peilį į rankas. Kaltinamajam V. Š., atėmus iš nukentėjusiojo rankos peilį, nebuvo jokio pagrindo nuo nukentėjusiojo gintis, nes pastarasis jokių smurtinių veiksmų prieš jį neatliko. Nagrinėjant susidariusią situaciją, teismas sutinka su kaltinamuoju V. Š., kad jis išankstinės tyčios nužudyti nukentėjusįjį V. V. neturėjo, tai jis padarė spontaniškai, durdamas šiam peiliu į kojos šlaunį ir taip padarydamas jam mirtiną sužalojimą, bet tai nekeičia jo veiksmų teisinės kvalifikacijos .

Bylos įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. Š. nužudė V. V., veikdamas netiesiogine tyčia, t.y. jis suvokė pavojingą savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, numatė , kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai ir, nors jų nenorėjo , sąmoningai leido jiems atsirasti (Lietuvos Respublikos BK 15 str. 3d.).

Kaltinamasis V. Š. teisiamas už 4 nusikalstamas veikas, kurių viena priskirtina prie labai sunkių, dvi prie apysunkių , viena veika prie nesunkių. Šias nusikalstamas veikas kaltinamasis V. Š. padarė, turėdamas neišnykusius 5 teistumus, po to buvo nuteistas dar 1 kartą. (t.2 b.l. 70-103). Jis 2014-2015 m. laikotarpiu baustas administracine tvarka 3 kartus ( t. 2 b.l. 103-107). Kaltinamasis V. Š. nusikaltimų padarymo metu niekur nedirbo. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis V. Š. turi mažametį sūnų, gimusį 2011 metais, tačiau duomenų, kad jis jį išlaikytų, augintų, byloje nėra (t. 2 b.l.116). Iš VĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės yra žinoma, kad jis buvo gydytas šioje ligoninėje (t. 2 b.l. 110), tačiau teismo psichiatro specialisto išvada yra nustatyta, kad jam nereikalinga teismo psichiatrijos ekspertizė (t. 1 b.l. 114), Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad dalį jam inkriminuotų nusikaltimų jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, be to dalį nusikaltimų jis padarė , veikdamas bendrininkų grupėje. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Skiriant kaltinamajam V. Š. bausmes už veikas, kurių padarymas jam inkriminuotas , teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikaltimų sunkumą, jo asmenį apibūdinančias aplinkybes ir mano, kad jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Nustatant tokių bausmių trukmę, teismas įvertina šio kaltinamojo padarytų nusikalstamų veiksmų pobūdį ir mano, kad jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės , taikant Lietuvos Respublikos BK 61 str. nuostatas: dalis bausmių skiriama mažesnės trukmės nei tokių bausmių vidurkis, dalis bausmių skiriama savo trukme viršijančia tokių bausmių , numatytų įstatyme, vidurkį. Bausmės, skiriamos už nesunkų nusikaltimą ir apysunkius nusikaltimus bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, ši subendrinta bausmė apėmimo būdu bendrinama su bausme, skiriama už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (Lietuvos Respublikos BK 63 str.1, 4d., 5d. 2p.). Paskirtoji galutinė subendrinta bausmė bendrinama apėmimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, šis nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. vasario 12d. (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5d. 2p., 9 p.).

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, kurį V. Š. išbuvo kardomajame kalinime (Lietuvos Respublikos BK 66 str.) .

Aukščiau nurodytais duomenimis, kaltinamasis V. Š., iki šiuo nuosprendžiu nustatyto labai sunkaus nusikaltimo padarymo , turėjo 5 neišnykusius teistumus už tyčinius nusikaltimus , kuriuos jis padarė būdamas pilnamečiu , todėl jis pripažinamas pavojingu recidyvistu (Lietuvos Respublikos BK 27 str. ).

Šiuo metu taikoma kardomoji priemonė-suėmimas kaltinamajam V. Š. pratęsiama iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jos švelninti teisinio pagrindo nėra.

Kaltinamasis J. J. yra teisiamas už 3 nusikaltimų padarymą, du iš jų nesunkūs, vienas priskirtinas prie apysunkių nusikaltimų. Kaltinamasis V. J. iki šių nusikaltimų padarymo turėjo tris neišnykusius teistumus už tyčinius nusikaltimus, po to dar buvo nuteistas du kartus už tyčinius nusikaltimus(t. 3 b.l. 62-129). Jis 2014 m. baustas administracine tvarka 6 kartus (t. 3 b.l. 130-134). Kaltinamasis J. J. nusikaltimų padarymo metu niekur nedirbo, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos. Jo atsakomybę sunkinančiuos aplinkybės yra tai, kad dalį jam inkriminuotų nusikaltimų jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, be to dalį nusikaltimų jis padarė , veikdamas bendrininkų grupėje. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Skiriant kaltinamajam J. J. bausmes už veikas, kurių padarymas jam inkriminuotas , teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikaltimų sunkumą, jo asmenį apibūdinančias aplinkybes ir mano, kad jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Nustatant tokių bausmių trukmę, teismas įvertina šio kaltinamojo padarytų nusikalstamų veiksmų pobūdį ir mano, kad jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės , taikant Lietuvos Respublikos BK 61 str. nuostatas. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, taikant Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4d. nuostatas. Nustačius, kad kaltinamojo J. J. atžvilgiu yra priimti Vilniaus m. apylinkės teismo 2015 m. vasario 5d. ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 3d. nuosprendžiai, šie nuosprendžiai atitinkamai yra įsiteisėję 2015 m. birželio 11d. ir 2015 m. liepos 2d. („Liteko“ sistemos duomenys) , šiais nuosprendžiais paskirtų bausmių jis nėra atlikęs , todėl šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrinamos su priimamo nuosprendžio paskirta subendrinta bausme. Taikant Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4d., 9 d. nuostatas, jam skiriama galutinė subendrinta bausmė., jas bendrinant dalinio sudėjimo būdu . skiriama bausmė atliktina pataisos namuose.

Į skiriamos bausmės laiką kaltinamajam J. J. įskaičiuotinas laikas, kurį jis išbuvo kardomajame kalinime (Lietuvos Respublikos BK 66 str.). Nusikaltimus, už kuriuos kaltinamasis V. J. yra teisiamas priimamu nuosprendžiu, jis padarė prieš 2015 m. vasario 5d. ir 2015 m. balandžio 3d. nuosprendžius, todėl sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9d. , į galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką jam įskaičiuotinas laikas , nurodytas 2015 m. vasario 5 d. nuosprendyje .

Kaltinamajam J. J. taikoma kardomoji priemonė- suėmimas pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

Nužudytojo V. V. sūnus A. V. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo (t. 1 b.l. 93): jis prašo priteisti turtinę žalą, kurią patyrė , laidodamas tėvą , atmetus jam valstybės išmokėtą laidojimo pašalpą bei valstybės išmokėtą kompensaciją turtinės žalos atlyginimui . Nurodo, kad laidotuvėms išleido 5104 Lt: kapo duobės kasimas 640 Lt, mirusiojo pervežimas 150 Lt., kūno paruošimas 295 Lt, velionio paruošimas šarvojimui 370 Lt, šarvojimo salės nuoma, apeigų organizavimas, dokumentų įforminimas, portreto gamyba, užrašas ant laikino paminklo, žvakės, auto katafalko nuoma bendrai kainavo 1590 Lt., karstas 1050 Lt., laikinas paminklas 83 Lt, rūbai 160 Lt., marškiniai 45 Lt, batai 89 Lt., paveiksliukas 2 Lt., rožančius 19 Lt., kelnaitės 15 Lt., marškinėliai16 Lt, kojinės 5 Lt, maistas 200 Lt., gedulingi pietūs 375 Lt, tačiau kvito neturi. Taip pat nukentėjusysis A. V. prašo priteisti 20000 Lt neturtinės žalos , nurodo, kad , nežiūrint to, kad jo tėvas vedė antisocialų gyvenimo būdą, jis su juo bendravo , tėvo praradimas jam sukėlė dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą. Nukentėjusysis patvirtino gavęs valstybės kompensaciją neturtinės žalos daliniam atlyginimui.

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos pranešime pateikta informacija patvirtina, kad nukentėjusiajam A. V. mirus tėvui dėl jo nužudymo buvo išmokėta 520 litų kompensacija už padarytą turtinę žalą ir 7800 litų dydžio kompensacija už padarytą neturtinę žalą. Viso išmokėta 8320 litai. (t. 1, b.l. 104-106) .

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos 1993m. gruodžio 23d. įstatymu Nr. 1-348 „Dėl paramos mirties atveju“ nužudytojo V. V. sūnui buvo išmokėta speciali laidojimo pašalpa mirties atveju -1040 Litų .

Aukščiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamasis V. Š. yra kaltas dėl V. V. nužudymo, todėl nužudytojo sūnaus A. V. patirtas laidojimo išlaidas turi atlyginti jis. Iš kaltinamojo V. Š. priteisiama nukentėjusiajam A. V. 1026, 41 Eur turtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos BPK 115 str., CK 6.291 str.). Tokia atlyginamos turtinės žalos suma nustatoma, atmetus nukentėjusiajam išmokėtą specialią pašalpą laidojimui ir valstybės išmokėtą kompensaciją.

Taip pat teismas mano, kad nukentėjusysis A. V. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Dėl kaltinamojo V. Š. tyčinių nusikalstamų veikų buvo nužudytas nukentėjusiojo A. V. tėvas, dėl ko jis patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.). Nukentėjusiojo A. V. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra realus, jis atitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus, kaltininko realią galimybę tokią žalą atlyginti (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2d.). Iš nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimui sumos minusuotina ta pinigų suma, kurią jam išmokėjo kaip kompensacija valstybė. Esant tokioms aplinkybėms , iš veikos kaltininko V. Š. nukentėjusiajam A. V. neturtinės žalos atlyginimui priteisiama 3533, 36 Eur (Lietuvos Respublikos BPK 115 str.).

Nukentėjusysis A. R. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės žalos 70, 95 Eur. atlyginimo (t. 1 b.l. 11). Jo aiškinimu, tokią turtinę žalą jis patyrė dėl plėšimo metu pagrobtų pinigų 210Litų ( 60,82 Eur), išlaidų naujos tapatybės kortelės išsiėmimui -15 Litų (4,34 Eur) , „Swedbank“ naujai mokėjimo kortelei išsiimti -20 Litų( 5,79 Eur). Aukščiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad nukentėjusysis A. R. patyrė turtinę žalą dėl kaltinamųjų V. Š. ir J. J. nusikalstamų veiksmų, todėl turtinės žalos atlyginimas priteisiamas iš jų, priteisiant solidariai atlyginti 68, 05 Eur. (Lietuvos Respublikos BPK 115 str., 6.263 str., 6.279 str.). Iš veikos kaltininkų priteisiama mažesnė suma, nei nukentėjusysis prašė, nes kaltinimuose kaltinamiesiems pareikšta, kad jie pagrobė 200 Litų grynųjų pinigų, tą nukentėjęs sakė ir pirmos apklausos metu, tik vėliau, pareikšdamas ieškinį, pagrobtų pinigų sumą padidino iki 210 Litų.

Taip pat yra pareiškęs civilinį ieškinį civilinis ieškovas V. K. (t. 1 b.l. 144-145). Bylos įrodymais yra nustatyta , kad V. K. priklausančius pinigus, kurie buvo pas nukentėjusįjį A. F. atviros vagystės būdu iš jo rūbų kišenės pagrobė kaltinamasis V. Š. , todėl jis kaip kaltas asmuo privalo atlyginti padarytą turtinę žalą ją patyrusiam asmeniui . Dėl šių aplinkybių iš kaltinamojo V. Š. priteisiama civiliniam ieškovui V. K. 28,96 Eur ( 100 Lt ekv.) jo patirtos turtinės žalos atlyginimui (Lietuvos Respublikos BPK 115 str., 6.263 str..).

Civilinių ieškinių užtikrinimui pratęstinas laikinas apribojimas kaltinamojo V. Š. pinigams 11, 91 Eur ( ekv. 41, 14 Lt) civilinių ieškinių daliniam atlyginimui..

Ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: metalinis strypas, peilis, medinės lazdos nuolauža su metaline spyruokle, biologiniai pėdsakai nuo lazdų, paklodės iškarpa su krauju; V. V. kelnės, džinsinis švarkas, marškinėliai, kojinės, trumpikės, kepurė, batai; įtariamojo V. Š. mėlynos spalvos džinsai, marškinėliai, kedai, megztinis; įtariamojo J. J. juodas megztinis, kedai, marškinėliai, kelnės, kojinės; du plastikiniai buteliai, SIM kortelė, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, vilniečio kortelė; raktas, dujų balionėlis; rankų nagai su panagėmis, supakuoti į dėžę bei voką ir patalpinti saugojimui į Vilniaus aps. VPK saugojimo kamerą. (t. 1, b.l. 62-63).

Iš pakvitavimo (t. 1 b.l. 17)matyti, kad mobilaus ryšio telefonas nukentėjusiajam A. R. grąžintas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d.4 p., po nuosprendžio įsiteisėjimo menkaverčiai daiktai, nužudytojo V. V. rūbai sunaikintini , kaltinamųjų rūbai grąžintini jiems ( Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1d. ( dėl A. R. plėšimo), 284 str. 1d., 178 str. 2d., 129 str. 1d. ir nubausti :

pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1d. laisvės atėmimu 12 metų .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d., 4d., 5 d. 2 p., šias bausmes subendrinus apėmimu būdu, V. Š. paskirti subendrintą bausmę : laisvės atėmimą 12 metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5d. 2p., 9 d. šią subendrintą bausmę subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 22d. nuosprendžiu , ir paskirti galutinę subendrintą bausmę : laisvės atėmimą 12 (dvylika) metų, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str., V. Š. pripažinti pavojingu recidyvistu.

V. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1d., 302 str. 1d., 180 str. 1d. ( dėl plėšimo V. P. atžvilgiu) išteisinti, nepadarius jam veikų, turinčių šių nusikaltimų požymius.

V. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str.2d. 9 p. išteisinti , neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme.

Į V. Š. paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 9d. , nuo 2014 m. gegužės 18d. iki 2014 m. gegužės 19d.

Kardomąją priemonę –suėmimą V. Š. pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią V. Š. skaičiuoti nuo jos atlikimo pradžios.

J. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1d. ( dėl plėšimo A. R. atžvilgiu), 284 str. 1d., 138 str. 1d. ir nubausti :

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d. laisvės atėmimu 1 metus 6 mėn.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d., 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu J. J. paskirti laisvės atėmimą : 3 (trejus) metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d., 4d., 9 d. , šią subendrintą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5d. nuosprendžiu, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu , J. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę „ laisvės atėmimą 8 (aštuonerius) metus, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

J. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1d. (dėl plėšimo V. P. atžvilgiu ), pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str.1d., 302 str. 1d. išteisinti , nepadarius jam veikų, turinčių šių nusikaltimų požymius.

Į J. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuoti kardomajame kalinime išbūtą laiką : nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 9d., laiką, nurodytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5d. nuosprendyje.

Kardomąją priemonę-suėmimą J. J. pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią J. J. skaičiuoti nuo jos atlikimo pradžios.

Priteisti iš V. Š. ir J. J. solidariai 68,05 Eur turtinės žalos atlyginimui A. R..

Priteisti iš V. Š. V. K. turtinei žalai atlyginti 28, 96 Eur.

Priteisti iš V. Š. A. V. 1026,41 Eur turtinei žalai atlyginti, 3533,36 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Palikti V. Š. nuosavybės teisių apribojimą 11,91 Eur daliniam civilinių ieškinių padengimui.

Daiktinius įrodymus : : metalinį strypą, peilį, medinės lazdos nuolaužą su metaline spyruokle, biologinius pėdsakus nuo lazdų, paklodės iškarpą su krauju; V. V. kelnes, džinsinį švarką, marškinėlius, kojines, trumpikes, kepurę, batus, du plastikinius butelius, vilniečio kortelę; raktą, dujų balionėlį; rankų nagus su panagėmis sunaikinti.

V. Š. mėlynos spalvos džinsus, marškinėlius, kedus, megztinį, J. J. juodą megztinį, kedus, marškinėlius, kelnes, kojines grąžinti atitinkamai V. Š., J. J..

Šis nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo per Vilniaus apygardos teismą, nesuprantamiems lietuvių kalbos , šį terminą skaičiuojant nuo išversto nuosprendžio gavimo dienos.