- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- 1S-100-870/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Pareiškėjas
- S. G.
- Nukentėjusysis
- R. C.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. G. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2020 m. kovo 3 d. nutarties, kuria patenkintas nukentėjusiojo R. C. (R. C.) prašymas ir atnaujintas terminas vykdomajam dokumentui byloje Nr. 1-89/2010 pateikti vykdyti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. S. G. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 BK) 104 straipsnį ir nuteistas laisvės atėmimu 11 metų. Ši bausmė buvo subendrinta su Ispanijos Karalystės Alicantės apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutine subendrinta bausme paskirta 16 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis atlikta pagal Ispanijos Karalystės Alicantės apygardos teismo 2007 m. sausio 26 d. nuosprendį, nuo 2004 m. spalio 27 d. iki 2010 m. vasario 19 d. Iš S. G. priteista A. C. naudai 4000 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o R. C. naudai 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
2. Apygardos teisme buvo gautas R. C. prašymas dėl termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo. Prašyme nurodyta, kad įsiteisėjus apygardos teismo nuosprendžiui 2010 m. kovo 19 d. buvo išduotas vykdomasis dokumentas priteistos žalos išieškojimui. Nukentėjusysis (R. C.) vykdomojo dokumento išdavimo momentu buvo nepilnametis, todėl jo interesus atstovavo nukentėjusiojo tėvas, kuris su vykdomaisiais dokumentais kreipėsi į antstolių kontorą dėl priteistos skolos išieškojimo. Kreipimosi metu nukentėjusiojo tėvas pateikdamas vykdomuosius dokumentus vykdymui privalėjo apmokėti būtinąsias vykdymo išlaidas, tačiau atsižvelgiant į sudėtingą finansinę padėtį bei mokėtinų mokesčių dydžius, buvo priimtas sprendimas pateikti vieną iš turimų vykdomųjų dokumentų vykdymui, kurio suma yra mažiausia, o kitą dokumentą perduoti vėliau. Kreipimosi į antstolių kontorą metu, buvo gauta informacija, kad kitą turimą vykdomąjį dokumentą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2008 m. gruodžio 2 d. suvestine redakcija Nr. X-1839, išieškojimui galima bus pateikti per 10 (dešimt) metų, nuo dokumento išdavimo. Nukentėjusysis žinodamas, kad į antstolį turi teisę kreiptis per 10 metų – iki 2020 m. kovo 19 d. bei žinodamas, kad iš nuteistojo išieškojimas nėra vykdomas, dėl pastarojo turtinės padėties, tikėjosi, kad galės kreiptis į antstolius dėl skolos išieškojimo per 10 metų nuo vykdomojo dokumento gavimo. 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojo Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) pakeitimai, kuriais vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas buvo sutrumpintas nuo 10 iki 5 metų. Nukentėjusysis nebūdamas teisininku, nežinojo apie įvykusius įstatymo pakeitimus. Vykdomasis raštas buvo išduotas galiojant 10 metų senaties terminui. Žala priteista byloje dėl artimojo (mamos) netekties. Nėra pagrindo konstatuoti, kad atnaujinus praleistą terminą būtų pažeistas civilinių santykių stabilumas ir apibrėžtumas, teisingumo ar sąžiningumo principai. Įstatymo nustatytas senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti buvo praleistas dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių, kurios iš pradžių buvo nulemtos nukentėjusiojo atstovo galimybių pateikti vykdomąjį raštą vykdyti, o vėliau įstatymo pakeitimo. Galimybės išsiieškoti nurodytą skolą nukentėjusiajam sukeltų neproporcingai sunkias teisines pasekmes ir iš esmės prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi R. C. prašymą tenkino ir atnaujino terminą vykdomajam dokumentui byloje Nr. 1-89/2010 pateikti vykdyti. Sprendimą atnaujinti terminą vykdomajam dokumentui pateikti motyvavo aplinkybėmis, jog nukentėjusysis (R. C.) į antstolį su vykdomuoju raštu nesikreipė, nes vykdomojo dokumento išdavimo momentu buvo nepilnametis, o jo įstatyminis atstovas (tėvas) neturėjo pakankamai lėšų padengti būtinąsias vykdymo išlaidas, todėl buvo nuspręsta į antstolį su vykdomojo rašto kreiptis vėliau, per tuo metu galiojusį terminą – 10 metų. Pareiškėjas nėra teisininkas ir nežinojo, kad nuo 2011 m. spalio 1 d. terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti yra 5 metai. Nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas veikė aplaidžiai, buvo nepakankamai apdairus ir terminą praleido išimtinai dėl savo klaidos ir neatidumo. Svarbu tai, jog taikant senąją CPK 606 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2011 m. spalio 1 d. senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti nebūtų praleistas, nes jis pasibaigtų 2020 m. kovo 19 d. (10 metų po to, kai buvo išduotas vykdomasis raštas). Teismas vertino, kad pareiškėjas praleido terminą dėl pateisinamų priežasčių ir dėl įstatyme numatyto termino bei jo kaitos galėjo objektyviai suklysti.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas S. G. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį. Skundą argumentuoja CPK 606 straipsnyje nurodyta vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti terminų trukme, kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, jog skirtingai nuo materialinės teisės normų, civiliniame procese galioja atvirkštinis principas, t. y. nauja procese norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai. Procesiniai veiksmai įsigaliojus įstatymui, turi atitikti naujo įstatymo reikalavimus, nesvarbu, ar jie atlikti ką tik, ar dar prieš įsigaliojant naujam įstatymui pradėtoje byloje. Atitinkamai civilinio proceso teisės normos taikomos ir civilinio proceso santykiams (elgesiui), atsiradusiems prieš įsigaliojant tam tikroms normoms, ir tokiu atveju civilinio proceso teisės teorijoje laikomasi pozicijos, kad tai nėra grįžtamoji įstatymo galia tikrąja to žodžio prasme (LAT nutartis 3K-3-93-684/2016).
5. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais, nurodo, jog R. C. praleido CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytą procesinį naikinamąjį penkerių metų terminą, per kurį turi būti pateiktas vykdyti vykdomasis raštas ir neįrodė pagrindų, dėl kurių šis terminas turėtų būti atnaujintas. Teisinio reguliavimo pasikeitimas nagrinėjamu atveju nevertintinas kaip svarbi termino praleidimo priežastis.
6. Pareiškėjo vertinimu R. C. teismui nurodė klaidinančią informaciją, nes jo tėvas A. C. į antstolį kreipėsi ne iš kart po nuosprendžio įsiteisėjimo, kai vykdomąjį raštą išieškojimui buvo galima pateikti per 10 (dešimt) metų. Iš S. G. turimų antstolės B. P. kontoros patvarkymų (pridėti prie skundo) matyti, kad dokumentai buvo priimti 2014 m. birželio 6 d. S. G. antstolės B. P. kontora informavo, kad A. C. vykdomąjį raštą dėl išieškojimo pateikė 2014 m. gegužės 16 d., t. y. praėjus daugiau kaip keturiems metams po nuosprendžio įsiteisėjimo, galiojant dabartinei CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijai. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad nukentėjusiems pateikus vykdymui vieną dokumentą, buvo išaiškinta, kad kitą dokumentą turi pateikti per penkis metus nuo išdavimo.
7. Vilniaus apygardos teismas nepatikrino aukščiau nurodytų duomenų, sprendimą priėmė neišreikalavęs vykdomosios bylos, kurioje yra svarbi informacija, paneigianti pareiškėjo R. C. pareiškime nurodytas termino praleidimo priežastis, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo S. G. skundas atmetamas
9. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai žemesnės instancijos teismas atnaujino praleistą terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 19 d. nuosprendžiu, kuriuo nukentėjusiajam R. C. priteista 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nuosprendis įsiteisėjo 2010 m. kovo 16 d. Vykdomasis raštas išsiųstas R. C. 2010 m. kovo 19 d. Taikant senąją CPK 606 straipsnio 2 dalies redakciją, galiojusią iki 2011 m. spalio 1 d. senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti 10 metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vilniaus apygardos teismas teisingai sprendė, kad terminas, per kurį nukentėjusysis gali pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą, šiuo metu yra pasibaigęs, kadangi pasikeitus CPK 606 straipsnio redakcijai terminai vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti yra 5 metai.
10. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, vadovaujantis CPK 608 straipsnio nuostatomis, išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas CPK 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, svarbūs šalių lygiateisiškumo bei dėl nevykdymo kylančių pasekmių proporcingumo principai, būtina siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą.
11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes (vykdomojo dokumento išdavimo metu buvo nepilnametis, o jo įstatyminis atstovas (tėvas) neturėjo pakankamai lėšų padengti būtinąsias vykdymo išlaidas) nusprendė į antstolį kreiptis vėliau, per tuo metu galiojusį dešimties metų terminą. Aukštesniojo teismo vertinimu, nėra galimybės paneigti tokius nukentėjusiojo argumentus, kadangi konkreti vykdomoji byla pradedama konkretaus vykdomojo dokumento pagrindu. Ankstesnis nukentėjusiojo kreipimasis ir/ar paaiškinimo gavimas į šią ar kitą pasirinktą antstolių kontorą, kurios veiklos teritorijoje skolininkas gyvena arba yra jo turtas nėra fiksuojamas, todėl akivaizdu, jog vykdomojoje byloje atsispindės tik data, kada nukentėjusysis kreipėsi į antstolių kontorą vykdomojo dokumento pagrindu (2014 m. gegužės 16 d.).
12. Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, kad vykdomasis dokumentas išduotas baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjas nuteistas už nukentėjusiojo R. C. motinos nužudymą. Esant pareiškėjui sąžiningu ir teikiant pirmenybę savanoriškam priteistos žalos atlyginimui nukentėjusiajam nebuvo būtinybės pateikti vykdomojo dokumento antstoliui, nes priverstinis vykdymo procesas yra susijęs su papildomomis išlaidomis (CPK 609 straipsnis). Todėl nukentėjusiojo pasyvumas, neteikiant vykdomojo rašto vykdymui, paaiškinamas ir pateisinamas veikimu skolininko naudai ir jo interesais. Aukštesniojo teismo vertinimu, vien formaliu pagrindu atmetus nukentėjusiojo prašymą dėl termino atnaujinimo, iš esmės būtų pažeisti sąžiningumo ir teisingumo principai bei kaltas, be kita ko, dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo S. G. išvengtų savo pareigos atlyginti padarytą neturtinę žalą. Šiuo atveju, aukštesnės instancijos teismas nelaiko nukentėjusiojo veiksmų nesąžiningais, nes jis siekia gauti jam priteistą žalos atlyginimą.
13. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2020 m. kovo 3 d. nutartis, kuria patenkintas nukentėjusiojo R. C. (R. C.) prašymas ir atnaujintas terminas vykdomajam dokumentui byloje Nr. 1-89/2010 pateikti vykdyti yra motyvuota, teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos nėra jokio teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti pareiškėjo nuteistojo S. G. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.