Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-09-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2768-673/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-09-26
Bylos Nr.
1-2768-673/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Nukentėjusysis
K. P.
Kaltinamasis
G. P.
Advokatai
Sigitas Štaraitis
Baudžiamoji byla Nr. 1-2768-673/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26161-2019-1

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.2.

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 26 d.

KėdainiaiKauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:prokurorui Gintarui Jakštui,

nukentėjusiajam ir nepilnametės nukentėjusiosios K. P. įstatyminiam atstovui D. P., jo atstovui advokatui V. V.,

kaltinamosios gynėjui advokatui Sigitui Štaraičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) agronome - konsultante, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymiu sveikatos sutrikdymu ir fizinio skausmo sukėlimu artimai giminaitei ir šeimos narei – dukrai ir šeimos nariui sutuoktiniui),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. birželio 22 d. apie 09.00 val., G. P., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu šeimos narei ir artimai giminaitei dukrai K. P. tyčia vieną kartą delnu sudavė per veidą bei tampė už plaukų, tuo sukeldama jai fizinį skausmą, o tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2019 m. birželio 22 d. apie 09.02 val., tuose pačiuose namuose, šeimos nariui - sutuoktiniui D. P. tyčia vieną kartą delnu sudavė per veidą bei tampė už barzdos, tuo sukeldama jam fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji G. P. kalta prisipažino visiškai. Patvirtino, kad 2019 m. birželio 22 d. apie 9 val., tarp jos ir sutuoktinio D. P. namuose kilo žodinis konfliktas, nes pastarasis nesivežė jos į svečius. Į konfliktą įsikišus dukrai K. P., ji jai ir sutuoktiniui delnu po kartą sudavė per veidus, sutuoktinį patampė už barzdos, o dukrai dar patampė už plaukų. Suvokia, kad dukrai ir sutuoktiniui sukėlė fizinį skausmą. Labai gailisi. Tuo metu buvo po operacijos, po narkozės. Ji atsiprašė, susitaikė su nukentėjusiuoju, prašo baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė visiškai įrodyta bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji K. P. parodė, kad 2019 m. birželio mėnesį, dienos tiksliai nepamena, šeštadienį, apie 9 val. prabuvo nuo riksmo. Atėjusi į prieškambarį pamatė, kad konfliktuoja tėvai. Mama garsiai rėkė. Ji bandė nuraminti mamą, tačiau pastaroji pradėjo rėkti ant jos. Mama tėtį kaltino, kad nenori jos vežtis į svečius. Ji taip pat pradėjo rėkti, kad mama išgirstų, ką ji sako. Abi su mama susiginčijo ir mama kartą ranka sudavė jai į veidą. Dėl suduoto smūgio jai skaudėjo. Ji nesusivaldė ir mamai taip pat kartą ranka sudavė per veidą. Tėtis jas išskyrė ir mama tuo metu kartą ranka sudavė tėčiui per veidą. Ji nubėgo į virtuvę ir atsisėdo ant grindų. Mama toliau rėkavo, norėjo įeiti į virtuvę, tačiau tėtis neleido. Mama persisvėrė per tėtį ir patempė jai už plaukų. Tuo metu skausmo ji nejuto, nes labiau skaudėjo skruostą. Nematė, kas vyko toliau. Vėliau mama sėdėjo virtuvėje ir buvo pasiėmusi peilį, tačiau juo negrasino. Tėtis sakė, kad mama persipjovė sau suknelę. Girdėjo, kad mama sakė, jog bėgs kraujas. Tėtis liepė susidėti daiktus ir ji nuėjo į savo kambarį. Tėtis bandė neįleisti mamos į jos kambarį, tačiau pastaroji įsiveržė į kambarį ir atsisėdo ant lovos. Mama išsiėmė telefoną ir sakė, kad nufilmuos kaip ji elgiasi ir įkels į internetą. Vėliau mama paskambino močiutei. Ji taip pat kalbėjo su močiute ir pastarajai papasakojo, kad mama sudavė jai per skruostą ir jai skaudėjo. Įvykio dieną abu tėvai buvo blaivūs. Tėtis vėliau pasakojo, kad mama eidama į virtuvę patempė jam už barzdos. Tėtis prieš mamą nesmurtavo, tik laikė pastarąją už rankų, norėdamas ją apginti nuo mamos. Anksčiau, kuomet jai buvo 9 ar 10 metų, mama buvo paėmusi ją už plaukų ir įrėmusi į sieną. Tėčio tuo metu namuose nebuvo ir ji apie tai niekam nepasakojo. Nepamena ar tuo metu jai skaudėjo. Prieš metus mama atėjo į kambarį ir kartą sudavė jai per skruostą. Tuo metu jai neskaudėjo. Ji apie tai papasakojo tėčiui (b. l. 52-53).

Nukentėjusysis D. P. parodė, kad su sutuoktine G. P. kartu gyvena 17 metų ir turi dukrą K. P.. Visi trys gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 22 d. ryte tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas, nes jis nenorėjo pastarosios vežtis į svečius. Konflikto metu prie jų priėjo dukra, kuri taip pat įsivėlė į žodinį konfliktą. Dukra prieš mamą pakėlė balsą, todėl sutuoktinė delnu dukrai vieną kartą sudavė per dešinį skruostą. Dukra taip pat sudavė mamai delnu per veidą. Jis atsistojo tarp jų ir žmona jam tuo metu sudavė vieną kartą delnu per veidą. Nuo suduoto smūgio jam skaudėjo. Dukra nubėgo į virtuvę ir verkė sėdėdama ant grindų. Jis tuo metu atbulas ėjo į virtuvę ir gynėsi nuo žmonos, kuri rankomis bandė suduoti. Gindamasis suėmė žmonai rankas, bet po to paleido. G. P. nestumdė, prieš ją nesmurtavo. Virtuvėje žmona jam tempė už barzdos ir jis jautė fizinį skausmą. Žmonai neleido virtuvėje prieiti prie dukros. Prasibrovus į virtuvę žmona pradėjo dukrai tampyti už plaukų. Jis bandė G. P. atitraukti. Po to tarp jo ir žmonos vyko žodinis konfliktas, o dukra nuėjo į savo kambarį. Vėliau žmona virtuvėje peiliu pjaustė suknelę, grasino nusižudyti. Žmona niekur nesigydo, vaistų nevartoja. Dukrai skaudėjo skruostą, todėl nuvyko į VšĮ „Kėdainių ligoninė“ priėmimo skyrių. Apžiūros metu dukrai nustatė žando sumušimą bei suleido raminamųjų. Žmona delnu per veidą dukrai suduoda ne pirmą kartą, tačiau anksčiau niekur nesikreipė (b. l. 86-91).

2019 m. birželio 25 d. specialisto išvadoje Nr. G1595/2019(02) nurodyta, kad K. P. lūpose, kakle, plaštakose sužalojimų nėra. Tiriamoji nerodė kitų kūno vietų motyvuodama, jog nėra sužalojimų. Skausmas neobjektyvus nusiskundimas, jo sukėlimas priklauso nuo įvairių faktorių. Dėl anksčiau išvardintų priežasčių nustatyti, ar tiriamajai buvo sukeltas fizinis skausmas, neįmanoma (b. l. 63).

2019 m. liepos 18 d. specialisto išvadoje Nr. pG1773/2019(02) nurodyta, kad K. P. medicininiuose dokumentuose duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus (sužalojimus) nėra. Teismo medicinos apžiūros metu 2019 m. birželio 25 d. K. P. sužalojimų nenustatyta. Diagnozė - veido sumušimas nustatyta remianti tiriamosios nusiskundimu bei atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes. Dėl anksčiau išvardintų priežasčių, remiantis VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1595/2019(02), bei vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 12 punktu („Kai medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo arba susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo arba susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę.“) galima teigti, kad K. P. sveikata nesutrikdyta. Skausmas neobjektyvus nusiskundimas, jo sukėlimas priklauso nuo įvairių faktorių. Dėl anksčiau išvardintų priežasčių nustatyti, ar tiriamajai buvo sukeltas fizinis skausmas, neįmanoma (b. l. 68).

2019 m. birželio 25 d. specialisto išvadoje Nr. G1594/2019(02) nurodyta, kad D. P. lūpose, kakle, plaštakose sužalojimų nėra. D. P. kitų kūno vietų nerodė motyvuodamas, jog nėra sužalojimų. Skausmas neobjektyvus nusiskundimas, jo sukėlimas priklauso nuo įvairių faktorių. Dėl anksčiau išvardintų priežasčių nustatyti, ar tiriamajai buvo sukeltas fizinis skausmas, neįmanoma (b. l. 102).

2019 m. birželio 22 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad D. P. paaiškino, jog namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sutuoktinė G. P. vieną kartą delnu į veidą sudavė jų dukrai K. P. ir tampė pastarąją už plaukų, o jį tampė už barzdos ir kartą sudavė jam į veidą. Pažymėta, kad apžiūros metu ant nukentėjusio (kurio nenurodyta) asmens kūno matyti paraudimas (b. l. 22-25).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tame tarpe ir pačios kaltinamosios parodymais, ištirtais nukentėjusiųjų parodymais, aprašytu vaizdo įrašu, nustatyta, kad 2019 m. birželio 22 d. apie 09.00 val., G. P., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu šeimos narei ir artimai giminaitei dukrai K. P. tyčia vieną kartą delnu sudavė per veidą bei tampė už plaukų, tuo sukeldama jai fizinį skausmą, o tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2019 m. birželio 22 d. apie 09.02 val., tuose pačiuose namuose, šeimos nariui - sutuoktiniui D. P. tyčia vieną kartą delnu sudavė per veidą bei tampė už barzdos, tuo sukeldama jam fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant, dreskiant ir pan. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos BK 248 straipsnio 1, 2 dalyse, kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.

Nustatyta, kad kaltinamoji aplinkybėse nurodytu laiku tyčia smurtavo savo dukters ir sutuoktinio atžvilgiu ir savo smurtiniais veiksmais sukėlė jiems fizinį skausmą. Kaltinamoji prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku ji atliko smurtinius veiksmus, nurodytus kaltinime, suvokia, kad jos veiksmai sukėlė nukentėjusiesiems fizinį skausmą. Kaltinamosios kaltę įrodo ištirti nukentėjusiųjų parodymai, kuriais jie patvirtino, kad kaltinamoji – sutuoktinė ir mama, smurtavo jų atžvilgiu, sukėlė jiems fizinį skausmą. Kaltinamosios kaltę įrodo ir pirminė policijos pareigūnams nukentėjusiųjų pateikta informacija, policijos pareigūnų apžiūros metu ant nukentėjusio asmens kūno užfiksuotas paraudimas.

Kaltinamosios padarytas nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiesiems buvo sukeltas fizinis skausmas. Smurtinius veiksmus kaltinamoji atliko suvokdama pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jos veiksmų nukentėjusiesiems bus sukeltas fizinis skausmas, ir šių pasekmių norėjo, todėl G. P., veikdama tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas dukrai ir sutuoktiniui).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kalta prisipažino ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl prašymo kaltinamajai taikyti BK 38 str.

Kaltinamoji ir nukentėjusysis, kuris tuo pačiu yra ir nepilnametės nukentėjusiosios įstatyminis atstovas, teismui pateikė susitaikymo protokolą (b. l. 182), prašė kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti remiantis BK 38 str. - nukentėjusiajam asmeniui ir kaltinamajai susitaikius. Prokuroras prašymui pritarė.

Teismo pozicija.

Kadangi kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, kuri vertinama kaip nesunkus nusikaltimas, susitaikė su nukentėjusiuoju, kuris atstovauja ir nepilnametę nukentėjusiąją, turtinių pretenzijų nukentėjusysis kaltinamajam nepareiškė, kaltinamoji nebausta, dirba, darbdavio charakterizuojama išimtinai teigiamai, pasižada daugiau nenusikalsti, teismas daro išvadą, jog kaltinamosios padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė jos gyvenime, todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir, atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens išreikštą poziciją prašant bylą kaltinamosios atžvilgiu nutraukti susitaikius, daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsniu, tai yra kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.

Atsižvelgdamas į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, kaltinamosios veikai akivaizdžiai buvus atsitiktinio pobūdžio, baudžiamojo poveikio priemonės (-ių) kaltinamajai skirti nėra būtina.

Kardomoji priemonė.

Kaltinamoji nebuvo sulaikyta. Byloje jai buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktinis įrodymas.

CD su nepilnametės nukentėjusiosios apklausa, saugoma prie bylos, paliktina saugoti byloje įsiuvant į bylą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

G. P., remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusiajam (-siems) asmeniui (-ims) ir kaltininkui susitaikius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, ir baudžiamąją bylą G. P. atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

CD su nepilnametės nukentėjusiosios apklausa, saugomą prie bylos, palikti saugoti byloje įsiuvant į bylą.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Laima Šablevičienė