- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-16
- Bylos Nr.
- eI2-2691-621/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04615-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Deimantė Andrulytė, Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė
- Pareiškėjas
- A. D., M. D.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Milvydaitės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. D. ir M. D. (M. D.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai A. D. ir M. D. (toliau – Pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024-08-07 sprendimą Nr. 24S184089 (toliau – ir Sprendimas1) ir 2024-08-07 sprendimą Nr. 24S184090 (toliau – ir Sprendimas2).
Skunde nurodė, kad leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, kadangi asmens šeimos nariui panaikinus leidimą laikinai gyventi, asmuo neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje kitu UTPĮ nustatytu pagrindu.
Migracijos departamentas nurodo, kad užsienietei leidimas laikinai gyventi yra išduotas UTPĮ 40 str. 1 d. 3 p. ir 43 str. 1 d. 5 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kurio Lietuvos Respublikoje gyvena sutuoktinis, kuris turi leidimą gyventi ). Leidimas laikinai gyventi įteiktas 2023-09-15.
Migracijos departamentas 2024-07-30 priėmė sprendimą panaikinti užsienietės sutuoktiniui E. D. leidimą laikinai gyventi. 2024-07-30 asmeniui per MIGRIS ir el. paštu išsiųstas pranešimas iki 2024-08-06 pateikti Migracijos departamentui informaciją, ar užsienietė turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu UTPĮ nustatytu pagrindu. Asmuo prašomos informacijos nepateikė.
UTPĮ 50 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, tai jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas. Atsižvelgus į tai, kad užsienietės sutuoktiniui 2024-07-30 priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi ir vadovaujantis UTPĮ 50 str. 3 d. yra nustatytas pagrindas panaikinti leidimą laikinai gyventi.
Sprendimas priimtas vadovaujantis: 1) UTPĮ 50 str. 3 d.
Taip pat 2024-08-07 Migracijos departamentas prie VRM (toliau - Atsakovas) priėmė sprendimą Nr. 24S184090, kuriuo nuspręsta A. D. (toliau tekste - Pareiškėjos vaikas) panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760306541, galiojantį iki 2025- 06-24.
Leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, kadangi asmens šeimos nariui panaikinus leidimą laikinai gyventi, asmuo neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje kitu UTPĮ nustatytu pagrindu.
Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi yra išduotas UTPĮ 40 str. 1 d. 3 p. ir 43 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas nepilnamečiui užsieniečiui, kurio Lietuvos Respublikoje gyvena tėvai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje). Leidimas laikinai gyventi įteiktas 2023-12-11.
Migracijos departamentas 2024-07-30 priėmė sprendimą panaikinti užsieniečio tėvui E. D. leidimą laikinai gyventi. 2024-07-30 asmens motinai M. D. per MIGRIS ir jos el. paštu išsiųstas pranešimas iki 2024-08-06 pateikti Migracijos departamentui informaciją, ar užsienietis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu UTPĮ nustatytu pagrindu. M. D. prašomos informacijos nepateikė.
UTPĮ 50 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, tai jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas. Atsižvelgus į tai, kad asmens tėvui 2024-07-30 priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, todėl, vadovaujantis UTPĮ 50 str. 3 d., yra nustatytas pagrindas panaikinti leidimą laikinai gyventi.
Taip pat Atsakovas nurodė, kad abu sprendimai gali būti skundžiamas per 14 dienų nuo šių sprendimų įteikimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
2024-08-07 Atsakovas priimdamas ginčijamus sprendimus vadovaujasi 2024-07-30 sprendimu Nr. 24S178042, kuris visų pirma priėmimo metu net nebuvo įsiteisėjęs, o vėliau atitinkamai dėl jo buvo pareikštas skundas ir pradėta administracinė byla. Atsakovas vadovavosi savo paties negaliojančiu sprendimu, kas iš esmės reiškia, kad priėmė neteisėtus sprendimus Pareiškėjos ir jos vaiko atžvilgiu.
Pažymėtina, kad šeima ilgą laiką gyvena Lietuvoje, turi nekilnojamojo turto, Pareiškėjos vaikas eina į darželį Lietuvoje, bei ketina mokytis Lietuvoje, kadangi visa šeima gyveno (daugiau kaip 20 metų) ir ketina gyventi toliau Lietuvoje.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas teismui pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjų skundu nesutiko.
Atsiliepime nurodė, jog 2023-08-02 pareiškėja Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 40 str. 1 d. 3 p. ir 43 str. 1 d. 5 p. tuo pagrindu, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kurio Lietuvos Respublikoje gyvena sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis. Migracijos departamentas 2023-09-13 priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi. Leidimai laikinai gyventi Nr. 760289147 ir Nr. 760306541 pareiškėjams buvo išduoti pareiškėjos sutuoktinio E. D., leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, t. y., iki 2025-06-24.
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 p. bei Įstatymo 50 str. 1 d. 7 p. 2024-07-30 priėmė sprendimą panaikinti jos sutuoktinio E. D. išduotą leidimą laikinai gyventi.
Migracijos departamentas tuo pagrindu priėmė 2024-08-07 sprendimą Nr.24S184089 ir 2024-08-07 sprendimą Nr.24S184090 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau - ginčijami sprendimai).
Įstatymo 50 str. 3 d. numato, kad jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.
Mano, kad ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Pažymėtina, kad pareiškėjai 2024-07-30 per MIGRIS ir el. paštu buvo išsiųstas pranešimas iki 2024-08-06 pateikti Migracijos departamentui informaciją, ar pareiškėjai turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatymo nustatytu pagrindu. Pareiškėja prašomos informacijos nepateikė.
Pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019 konstatavo, kad „Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, mano, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamuose sprendimuose motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis, ir, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija,
konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-08-07 sprendimo Nr. 24S184089 ir 2024-08-07 sprendimo Nr. 24S184090 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2023-08-02 pareiškėjai A. D. ir M. D. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjos M. D. sutuoktinis bei nepilnamečio pareiškėjo A. D. tėvas E. D. turi leidimą gyventi Lietuvoje. Migracijos departamentas 2023-09-13 nusprendė išduoti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Nr. 760289147 ir Nr. 760306541 iki 2025-06-24. Migracijos departamentas 2024-07-30 sprendimu Nr. 24S178042 panaikino E. D. leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, įmonė, kurios darbdavys yra asmuo, neatitinka UTPĮ 45 str. 1 d. 1 p. nustatytų reikalavimų.
Regionų administracinis teismas 2024-11-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-14477-780/2024 pareiškėjų sutuoktinio ir tėvo E. D. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025-01-29 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1231-520/2025 E. D. apeliacinį skundą atmetė ir Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir ĮUTP).
Skundžiami sprendimai priimti ĮUTP 50 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, jog jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.
Sprendime1 ir Sprendime2 nurodyta, kad pareiškėjų tėvui ir sutuoktiniui Migracijos departamentas 2024-07-30 priėmė sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjai ir pareiškėjo A. D. motinai M. D. per MIGRIS ir jos el. paštu išsiųstas pranešimas iki 2024-08-06 pateikti Migracijos departamentui informaciją, ar jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu ĮUTP nustatytu pagrindu. Pareiškėja prašomos informacijos nepateikė.
Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui tenka pareiga laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Pareiškėja per atsakovo nurodytą terminą nepateikė informacijos ir nenurodė, kad ji turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu ĮUTP pagrindu. Tokios informacijos pareiškėja nenurodė ir teismui pateiktame skunde.
Apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Pareiškėjai nurodo, kad skundžiami Sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimų.
Migracijos departamentas Sprendime1 ir Sprendime2 detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir šioms aplinkybėms jas pagrįstai taikė pareiškėjų individualiu atveju. Tiek teisiniai, tiek faktiniai Sprendimų motyvai yra aiškūs, o tai, kad pareiškėjai nesutinka su Sprendimuose pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimai yra neteisėti.
Teismas, įvertinęs Sprendimų turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms bei teisiniam reguliavimui, daro išvadą, kad Sprendimas1 ir Sprendimas2 atitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėti ir pagrįsti iš esmės, nėra pagrindo jų naikinti remiantis nei pareiškėjų nurodytais, nei kitais motyvais, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Likusieji bylos šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjų A. D. ir M. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.