- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-30
- Bylos Nr.
- N-444-4631-09
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Stasys Gagys, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. T. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. nutarimo G. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kupiškio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. rugpjūčio 11 d. surašė G. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad šis, 2008 m. rugpjūčio 9 d., apie 11 val., kelyje Daugpilis – Rokiškis, vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 2,74 promilių neblaivumas), kai 2008 m. liepos 28 d. buvo paskirta nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnį, taip pat nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 59, 68 ir 275 punktų reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal ATPK 130² straipsni ir 124¹ straipsnio 6 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2008 m. rugsėjo 4 d. nutarimu pripažino G. T. kaltu padarius ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 130² straipsnyje numatytas veikas bei skyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams ir 3 mėnesiams su automobilio Ford Mondeo (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
II.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 30 d. nutartimi Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutarimo dalį, kuria buvo nuspręsta konfiskuoti automobilį Ford Mondeo (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl to, kad byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta nepranešus apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą transporto priemonės savininkui.
Kupiškio rajono apylinkės teismas, iš naujo išnagrinėjęs administracinę bylą minėtoje dalyje, 2009 m. vasario 6 d. nutarimu skyrė automobilio Ford Mondeo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio M. T., konfiskavimą. Teismas nustatė, kad automobilio Ford Mondeo savininkė nuo 2003 m. lapkričio 18 d. yra M. T.. Bylos duomenys patvirtina, jog G. T. turėjo motinos M. T. sutikimą naudotis jos automobiliu. Įrodymų, patvirtinančių, kad M. T. automobilis 2008 m. rugpjūčio 9 d. ryte buvo paimtas prieš jos valią, byloje nepateikta. Teismas pažymėjo, kad G. T. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutarimu pripažintas kaltu dėl ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo. Nors asmuo administracinio teisės pažeidimo padarymo metu vairavo ne jam, o jo motinai M. T. priklausančią transporto priemonę, tačiau automobilis Ford Mondeo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, todėl pagal ATPK 130² straipsnį ir 26 straipsnio 1 dalį yra privalomai konfiskuotinas, nepriklausomai nuo to, kas yra šio automobilio savininkas.
III.
Konfiskuoto automobilio savininkė M. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. nutarimą ir konfiskuotą automobilį grąžinti. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, nuosavybė yra neliečiama, o pagal Konstitucijos 110 straipsnį, teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Pažymi, kad automobilis reikalingas važinėti į gydymo įstaigas bei kitais šeimos reikalais. Teigia, kad 2008 m. rugpjūčio 9 d. ryte buvo išėjusi, sūnus G. T. savavališkai pasiėmė automobilį. Nesutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog ji leido sūnui vairuoti automobilį. Mano, kad teismas negalėjo taikyti ATPK 26 straipsnio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu nutarta konfiskuoti automobilį Ford Mondeo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris, sprendžiant pagal byloje esančius duomenis (b. l. 15), nuosavybės teise priklauso apeliantei. M. T. prašo neskirti transporto priemonės konfiskavimo, nes automobilis buvo paimtas savavališkai.
Minėta automobilio konfiskavimo nuobauda skirta pagal ATPK 130² straipsnį, kuris inter alia įtvirtinta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.
Kaip konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5(15), 2008 m., 44 – 54 psl.), pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Nurodyta, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra.
M. T., transporto priemonės, kurią pirmosios instancijos teismo nutarimu buvo nuspręsta konfiskuoti, savininkė, dalyvavo bylos nagrinėjime teisme ir jai buvo sudaryta galimybė įrodyti, kad ji nėra atsakinga už savo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apylinkės teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad asmuo motinai priklausančiu automobiliu važinėdavo dažnai, jį pasiimdavo kai reikėdavo (b. l. 66). Nors apeliantė teigia nagrinėjamu atveju nedavusi leidimo naudotis jos automobiliu, tačiau automobilio raktelius buvo palikusi virtuvėje, o pati buvo išėjusi (b. l. 66 – 67). Tai apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, jog apeliantė nesiėmė visų būtinų priemonių, kad jai priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota prieš jos valią. ATPK 130² straipsnio taikymas tokiu būdu, kad transporto priemonės konfiskavimas negalėtų būti skiriamas tuo atveju, kai automobilio savininkas teigia valios perduoti savo automobilį valdyti ar naudoti kitam asmeniui neišreiškęs, nors nėra pakankamai tai patvirtinančių įrodymų, apsunkintų numatytų šioje ATPK nuostatoje atsakomybės priemonių bei įstatymų leidėjo tikslų tinkamą įgyvendinimą.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas dėl M. T. priklausančios transporto priemonės konfiskavimo yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo, todėl Kupiškio rajono apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
M. T. apeliacinį skundą atmesti.
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.