- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-17
- Bylos Nr.
- 1S-622-327/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-01004-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas, Darius Kantaravičius, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- G. S.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Gyčio Večersko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo G. S. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. S. teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 4 d. 300 str. 1 d., 302 str. 1 d., taikant BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., BK 64 str. 1 d., 3 d. – paskirta galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo.
Laivės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. rugsėjo 18 d., pabaiga – 2018 m. rugsėjo 19 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 6 mėnesiai 9 dienos, skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio.
Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, įvertinusi socialinio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, nutarė taikyti G. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė apskundė Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. S. lygtini paleidimą iš pataisos įstaigos.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi tenkino prokurorės skundą ir atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. kovo 9 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos G. S.. Teismas konstatavo, kad nuteistojo elgesio korekcija bei jo nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių suvokimas yra nepakankamas, nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius nėra ženkli ir nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
G. S. skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį ir tenkinti Komisijos nutarimą. Skunde nurodo, kad teismo motyvai, kurias remiantis jam nebuvo taikytas lygtinis paleidimas, jau buvo įvertinti nustatant nusikalstamo elgesio rizikos balą pagal OASys metodiką, todėl teismas neturėjo antrą kartą vertinti šių aplinkybių. Skunde taip pat pažymėta, kad iš aštuonių teistumų, šeši teistumai yra susidarę iš vienos baudžiamosios bylos, kai byla buvo išskirta į šešias baudžiamąsias bylas. Lygtinio paleidimo metu padarė ne kelis nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, bet vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą. Nepaisant mažų pajamų, nuteistasis sugebėjo susitaupyti 100 Eur tam, kad netaptų našta savo artimiesiems. Nors 2010 m. balandžio mėnesį ir neturėjo didelių pajamų, G. S. nedarė jokių nusikaltimų ir ateityje neplanuoja jų daryti, taip pat pažymi, kad nevengia vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, be to minėta suma yra solidari. Nuteistojo teigimu, vieni metai ir septyni mėnesiai yra ypatingai ilgas laikotarpis ir jau yra pasiekti bausmės tikslai. G. S. pažymi, kad įstatymas nereikalauja, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką būtų ženkli, todėl mano, kad apylinkės teismas plečiamai aiškino įstatymą. Nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir yra pažanga šią riziką mažinant.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. S. skundas atmetamas.
BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad G. S. priklauso žemos rizikos grupei (40 balai), tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant dar nėra pakankamai įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Pažymėtina, kad nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, ji labai artima vidutinei. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. S. yra linkęs kartoti tas pačias klaidas (praeityje jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jo metu padarė naują nusikaltimą). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti šie nuteistojo kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, mąstymas ir elgesys, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, bendravimas su asmenimis darančiais nusikalstamas veikas. Taigi, toks nuteistojo elgesys šiuo metu dar neleidžia konstatuoti pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti laisvės atėmimo bausmės sąlygas taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu, nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 str. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, priima sprendimą.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš dalies atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo G. S. skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.