Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą atstovei B. P.,

atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, atstovams advokato padėjėjai Neringai Petrauskaitei ir įgaliotam asmeniui A. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžiuose ieškovo atstovė B. P. ieškinio reikalavimus palaikė, prašė tenkinti, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad ieškovas turėjo transporto priemonę sutvarkyti tinkamai. Atsakovo siūlomas remonto būdas kaitinant plastiką, jį gruntuojant ir dažant nebūtų ilgalaikis, todėl ir buvo pasirinkta bamperį ne remontuoti, o pakeisti.

6. Teismo posėdžiuose atsakovo atstovė advokato padėjėja Neringa Petrauskaitė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes. Papildomai pažymėjo, kad pats ieškovas iš pradžių buvo sudaręs sąmatą, kurioje buvo įtrauktas bamperio remontas, tačiau dėl neaiškių priežasčių ieškovas poziciją pakeitė.

7. Teismo posėdyje atsakovo atstovas A. Z. su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad bamperį buvo galima remontuoti: specialiu prietaisu pašildyti ir išlyginti. Keitimas būtų reikalingas, jei bamperis būtų lūžęs, skilęs, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Nėra užfiksuoto tokio bamperio sugadinimo, kuris būtų lėmęs poreikį keiti visą bamperį. Bamperį išlyginus kaitinimo būdu, jis saugumo funkciją atlieka tinkamai, tokį būdą rekomenduoja gamintojas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Ieškovas savanoriškos transporto priemonių draudimo sutarties (draudimo liudijimas Nr. 710-851-794081) pagrindu 2021 m. liepos 27 d. – 2022 m. liepos 27 d. laikotarpiu buvo apdraudęs transporto priemonę AUDI A6 LIMOUSINE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( 7-10 e. b. l.)

9. 2022 m. balandžio 15 d. Jazminų gatvėje Alytuje įvyko eismo įvykis, kurio metu į transporto priemonę AUDI A6 LIMOUSINE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė atbuline eiga važiavęs automobilis NISSAN QASHQAI, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Po susidūrimo vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaraciją ( 5 e. b. l.), kurios B dalies 11 punkte nurodytas transporto priemonės AUDI A6 LIMOUSINE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimas „priekinis bamperis suskaldytas“. Dėl eismo įvykio kaltę pripažino transporto priemonės NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas.

10. Transporto priemonės NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę 2021 m. rugpjūčio 18 d. 2022 m. rugpjūčio 17 d. laikotarpiu buvo apdraudęs atsakovas (34 e. b. l.).

11. Pranešime apie įvykį ( 11 e. b. l.) transporto priemonės AUDI A6 LIMOUSINE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas nurodė tokius transporto priemonės apgadinimus: sulaužytos priekinės grotelės ir vienas parkavimo daviklis, įlenkta bamperio apatinė dalis ir pažeistas dažų sluoksnis. Nukentėjęs asmuo žalos atlyginimo pageidavo draudimo išmokos išmokėjimu.

12. Ieškovas 2022 m. balandžio 28 d. sudarė dvi žalos sąmatas Nr. 794081-0851: sąmatą, kurioje, be kitų remonto darbų bei medžiagų, įtraukė bamperio keitimą nauju (19-23 e. b. l.) ir sąmatą, kurioje numatytas buferio remontas (57-61 e. b. l.). Ieškovas žalą apskaičiavo pagal sąmatą, kurioje numatytas bamperio keitimas nauju, ir, atskaičius nusidėvėjimą, nukentėjusiam asmeniu buvo apskaičiuota 761,02 Eur draudimo išmoka (25 e. b. l.), kuri ir buvo nukentėjusiam asmeniui išmokėta ( 4 e. b. l.).

13. Ieškovas 2022 m. gegužės 3 d. kreipėsi į atsakovą dėl 761,002 Eur žalos, kurią sudaro išmokėta draudimo išmoka atlyginimo (26 e. b. l.). 2022 birželio 8 d. pranešimu (35 e. b. l.) ieškovas informuotas apie atsakovo sprendimą atlyginti 459,65 Eur be PVM žalą. Pranešime atsakovas nurodė, jog bamperis neturi didelių deformacijų, dėl kurių būtų reikalingas bamperio keitimas.

14. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau - TPVCAPDĮ) draudžiamasis eismo įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama draudiminė išmoka (2 straipsnio 3 dalis), o išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė (3 straipsnio 1 dalis).

15. Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas turi išsiaiškinti, kurias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Remiantis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, remiantis CK 6.248 straipsnio 2-3 dalimis, kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu; laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei už padarytą žalą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: žalos (nuostolių) atsiradimo faktą ir žalos dydį (CK 6.249 straipsnis); neteisėtą veikimą arba neveikimą (CK 6.246 straipsnis); kaltę (tyčią arba neatsargumą) (CK 6.248 straipsnis); priežastinį ryšį tarp nuostolių atsiradimo ir veiksmų (CK 6.247 straipsnis). Civilinėje teisėje egzistuoja visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str.), viena vertus, reiškiantis, jo asmens patirti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, kita vertus – draudžiantis sukurti situaciją, kai po nuostolių atlyginimo asmuo atsidurtų geresnėje situacijoje nei iki žalos padarymo.

16. Kai nukentėjęs asmuo yra sudaręs savanoriško draudimo sutartį ir gauna žalos atlyginimą iš šio draudiko, pastarajam pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis), o jeigu šis apsidraudęs – iš jo draudiko. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Įgyvendinant nukentėjusio asmens reikalavimo teisę į žalos atlyginimą gali būti taikomos tiek bendrosios žalos atlyginimo, tiek draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, priklausomai nuo to, kuriam iš subjektų – žalą padariusiam asmeniui ar jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui – reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą. Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio asmens ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami atitinkamų CK normų. Kai nukentėjusio asmens draudikas tokį reikalavimą pareiškia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, šie santykiai kvalifikuojami kaip draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos tokius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Kai žalą patyręs asmuo yra sudaręs savanoriško draudimo sutartį ir žalos atlyginimą gauna iš jį apdraudusio draudiko, šis, atlyginęs savo klientui patirtą žalą, įstoja į pradinio kreditoriaus vietą, perimdamas teisę reikalauti, kad kitas draudikas įvykdytų egzistuojančią ir nepasibaigusią prievolę. Žalą nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlyginus šio asmens transporto priemonės draudimu (kasko) automobilį apdraudusiam draudikui, jam subrogacijos būdu pereina pradinio kreditoriaus teisė į žalos atlyginimą (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2012).

17. Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau – Taisyklės), 15 punkte numatyta, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio; jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio; būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos); būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais; jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo numatytu būdu; sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus; jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka kitą remonto būdą – detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos, pakeičia naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras neatlygina visų tokio remonto išlaidų, o žala apskaičiuojama pagal būtinas remonto išlaidas.

18. Šioje byloje kilo ginčas dėl to, ar atsižvelgiant į sugadinimus buvo reikalingas priekinio bamperio keitimas.

19. Ištyrus į bylą pateiktas transporto priemonės AUDI A6 LIMOUSINE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukas (12-13, 15-18 e. b. l.) matyti, kad yra lūžusios priekinės grotelės, įlenkta priekinė po grotelėmis esanti bamperio dalis, pažeistas bamperio dažų sluoksnis. Sutiktina su atsakovo atstovų nuosekliai dėstyta pozicija, kad byloje jokių įrodymų apie tai, kad bamperis buvo skilęs (lūžęs) nėra.

20. Ieškovas savo poziciją dėl bamperio keitimo būtinumo įrodinėja teismo posėdyje duotais ieškovo paaiškinimais, 2022 m. liepos 11 d. Moller Auto serviso techniko elektroniniu laišku „Manome, kad reikia keisti“ (42 e. b. l.), bylos nagrinėjimo metu ieškovo darbuoto parengta Ekspertine pažyma (44-45 e. b. l.), liudytoja apklaustos ieškovo darbuotojos G. K. parodymais. Liudytoja apklausta G. K. nurodė, kad smūgis buvo centruotas, todėl lūžo grotelės, sugadintas bamperis; sugadinimo vietoje bamperis labai siauras, yra briauna ir grioveliai, tokioje vietoje gruntavimas ir dažymas nebūtų ilgalaikis. Ieškovo parengtoje 2022 m. spalio 10 d. ekspertinėje pažymoje nurodyta, kad iš fotografijos matyti, kad „automobilio priekinės centrinės grotelės skilusio, o priekinio bamperio apatinė dalis sutrūkusi bei deformuota“, šioje pažymoje taip pat daroma išvada, kad priekiniam bamperiui padaryta žala yra nepataisoma, bamperis neremontuojamas ir turi būti pakeistas (44-45 e. b. l.). Atsakovas savo poziciją įrodinėja bylos nagrinėjimo metu gautu atsakovo darbuoto susirašinėjimu su UAB „Autojuta“ Kėbulo serviso vadovu, kur nurodoma, kad priekinės grotelės keičiamos, priekinis bamperis remontuojamas ir dažomas; bamperio keitimas galimas , jei sulaužyti grotelių ir bamperio sujungimo fiksatoriai ir nėra galimybės pritvirtinti grotelių (51-53 e. b. l.). Atsakovas 2022 m. spalio 21 d. parengtoje Specialisto išvadoje iš esmės atkartojama ir išsamiau paaiškinama UAB „Autojuta“ Kėbulo serviso vadovo pozicija dėl bamperio remonto galimumo. Atsakovas akcentuoja tai, kad bamperio remonto galimumą numato ir gamintojas.

21. Išanalizavus į bylą pateiktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad nėra pakankamų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog visa ieškovo patirta žala išmokant draudimo išmoką yra priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovo neteisėtais veiksmais. Iš byloje pateiktų nuotraukų nėra pagrindo išvadai, kad bamperis (jo apačia) buvo skilusi, sulūžusi. Atvirkščiai, pats nukentėjęs asmuo pranešime apie įvykį nurodė, kad yra sulūžusios grotelės, o bamperio apatinė dalis yra įlenkta, pažeistas dažų sluoksnis. Ieškovo atstovė teismo posėdyje pripažino, kad ieškovas, prieš nuspręsdamas dėl bamperio keitimo reikalingumo, bamperio ir grotelių išsamiai neapžiūrėjo ir neardė, o žalą nustatė iš esmės pagal kelias nuotraukas. Pažymėtina, kad serviso darbuotojo laiškas „Manome, kad reikia keisti“ savaime nepatvirtina bamperio keitimo būtinumo. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad gamintojo siūlomas bamperio remonto būdas jį kaitinant ir atstatant formą būtų negalimas, darytų įtaką aktyvios ar pasyvios saugos funkcijai.

22. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad prašoma priteisti 301,37 Eur žalos suma už bamperio keitimą buvo pagrįsta ir būtina, susijusi priežastiniu ryšiu su įvykio metu draudėjui padaryta žala. Aplinkybė, kad ieškovas išmokėjo draudėjui draudimo išmoką, padengiančią bamperio keitimą, nesant tam objektyvios būtinybės, negali lemti atsakovo pareigos kompensuoti ieškovui patirtų išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimai dėl žalos atlyginimo bei procesinių palūkanų priteisimo atmestini kaip neįrodyti (CK 6.245 straipsnis, 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

23. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

24. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Maksimalūs dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas apskaičiuojami taikant teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius.

25. Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis) neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.)..

26. Atsakovas prašo priteisti 484 Eur išlaidų, patirtų advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti (83-86 e. b. l.). Teismo vertinimu, šios atsakovo išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, jos ne tik neviršija maksimalių rekomenduotinų dydžių, bet net ir nesiekia jų vidurkio. Atmetus ieškinį, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

27. Teismas šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatyrė, kadangi visi procesiniai dokumentai šioje byloje buvo siunčiami elektroninio ryšio priemonėmis per Elektroninių paslaugų portalą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE, į. k. 10017013, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, į. k. 302912288, atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, į. k. 40103840140, Lietuvoje vykdančio veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, į. k. 300665654, naudai 484 Eur (keturi šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.