Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „MovingCare“ skundą atsakovei Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja UAB „MovingCare“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. spalio mėn. 3 d. sprendimą Nr. BRK-6248 „Dėl paramos paraiškos neteikimo vertinti dėl tinkamumo skirti paramą, kai priemonei trūksta lėšų“ (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę iš naujo įvertinti pareiškėjos 2018 m. lapkričio 29 d. paramos paraišką Nr. 19VP-KU-18-1-05273-PR001 ir spręsti dėl paramos pagal pateiktą paraišką skyrimo; 3) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Savo skundą pareiškėja grindžia iš esmės tokiais argumentais:

2.1. Pareiškėja paramai gauti 2018 m. lapkričio 29 d. pateikė atsakovei paraišką Nr. 19VP-KU-18-1-05273-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (toliau – Paraiška). Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2019 m. spalio 3 d. priėmė Sprendimą dėl paramos paraiškos neteikimo vertinti dėl tinkamumo skirti paramą, kai priemonei trūksta lėšų. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu Sprendimu, mano, kad jis turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

2.2. Pasak pareiškėjos, skundžiamu Sprendimu pareiškėjai nebus skiriama parama dėl to, kad atlikus surinktų pagal Priemonę paraiškų atrankos vertinimą, Paraiškos atitiktis atrankos kriterijams buvo įvertinta 45 balais, kas, pareiškėjos teigimu, yra nepagrįsta.

2.3. Nesutinka su Sprendime padaryta išvada, jog įmonės registracijos vieta pasirinkta tikslingai, kad būtų galima gauti atrankos balų. Įmonės veikla registruota adresu: (duomenys neskelbtini), kadangi siekiama vykdyti ūkinę komercinę veiklą būtent šioje savivaldybės teritorijoje. Tai, kad šioje savivaldybės teritorijoje yra didesnis nedarbo lygis, niekaip nesudaro pagrindo spręsti, kad sąlygos sukurtos dirbtinai. Priešingai, pareiškėjos manymu, tai, kad įmonės teritorijoje nedarbo lygis yra didesnis 4 ir daugiau procentinių punktų už bendrą Lietuvos vidurkį, suponuoja tai, jog turėjo būti skirti 15 balų. Tai, kad šioje vietovėje nėra deklaruota įmonės vadovo gyvenamoji vieta, nereiškia, kad šioje savivaldybės teritorijoje ((duomenys neskelbtini), nebus vykdoma veikla.

2.4. Nurodo, kad pareiškėja atitinka paraiškos keliamus kriterijus paramai gauti, t. y. 1) fizinis asmuo, nevykdęs jokios ne žemės ūkio ekonominės veiklos nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gegužės 2 d. arba per nurodytą laikotarpį vykdęs ją mažiau kaip 30 kalendorinių dienų, neatsižvelgiant į tai, ar buvo gauta pajamų, ar ne; 2) naujai įsteigtas (įregistruotas ne anksčiau kaip prieš 6 mėn. iki paraiškos pateikimo dienos) privatus juridinis asmuo.

2.5. Atsakovė nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad pareiškėja pagal panaudos sutartį perėmė naudoti patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu skundžiamame Sprendime visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai nurodyta, kad pareiškėja fiktyviai registravo įmonės veiklos vietą ir neva taip dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti. Pabrėžė, kad pareiškėja patalpas valdė / valdo teisėtai panaudos sutarties pagrindu. Šį faktą yra įregistravusi VĮ Registrų centre, todėl adresas pasirinktas nefiktyviai.

2.6. Agentūra, sumažindama Paraiškos balus, nurodė, jog vadovavosi Reglamento Nr. 1306/2013 (toliau – Reglamentas) 60 straipsnyje „Nuostata dėl apgavystės“, kurioje nurodyta, kad lengvatos negali būti taikomos fiziniams arba juridiniams asmenims, jei nustatoma, kad jie, prieštaraudami šio reglamento tikslams, dirbtinai sukūrė tokių lengvatų gavimo sąlygas. Pareiškėjos teigimu, šis Reglamentas įgyvendinamas per Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 „Dėl galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintą Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatyto metodiką (toliau – Metodika), pagal kurią Agentūra, konstatuodama galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, turi įvertinti pagrindinių rizikos kriterijų ir juos papildančių aplinkybių visumą, įvertindama objektyvius ir subjektyvius elementus. Pabrėžė, kad Sprendime šių kriterijų – projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys); projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys); susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys); projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys); objektyviųjų, subjektyviųjų elementų), atsakovė neanalizavo, nenurodė juridinių asmenų tarpusavyje ir (arba) su trečiaisiais asmenimis sąmoningai derintų sąlygų, tačiau konstatavo, kad pareiškėja dirbtinai (formaliai) sukūrė sąlygas.

2.7. Pasak pareiškėjos, skundžiamas Sprendimas akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintam objektyvumo principui, reiškiančiam, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs bei pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą imperatyvą, kadangi Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

2.8. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, akcentavo, kad Agentūra ir projekto vykdymo metu galėjo kontroliuoti, ar pareiškėjas laikos veiklos vykdymo reikalavimų, o ne iš anksto nuspręsti, kad nesilaikys.

3. Atsakovė Agentūra atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad:

3.1. Pareiškėja dirbtinai kūrė sąlygas tinkamiems projektų atrankos kriterijams gauti dėl įmonės registracijos vietos rajone ((duomenys neskelbtini) Reglamento Nr. 1306/2013 60 straipsnyje „Nuostata dėl apgavystės“ pažymėta, jog lengvatos negali būti taikomos fiziniams arba juridiniams asmenims, jei nustatoma, kad jie, prieštaraudami šio reglamento tikslams, dirbtinai sukūrė tokių lengvatų gavimo sąlygas. Minėto Reglamento nuostata kalba apie dirbtinai sukurtas lengvatų gavimo sąlygas. Lengvatos suprantamos kaip papildomi 15 atrankos balų, kuriuos pareiškėja gavo dėl to, kad įmonės buveinę įregistravo adresu: (duomenys neskelbtini).

3.2. Teigia, kad lengvata paramai gauti suteikiant atrankos balus už aukštesnio nedarbo lygio teritorijos situacijos gerinimą yra vienas iš Reglamento Nr. 1306/2013 tikslų. Atrankos balai suteikiami tam, kad būtų mažinamas nedarbas regionuose, kur to labiausiai reikia, o pareiškėja įmonę registruodama Zarasų r. (nors daugiau nieko bendra su ta vieta neturi) tik siekė gauti 15 atrankos balų, kas būtų turėję lemiamos įtakos vertinant projektą ir skiriant paramą.

3.3. Pasak atsakovės, pareiškėja kūrė ir derino sąlygas, planuodama gauti paramą, kadangi dėl įmonės buveinės registracijos adreso (duomenys neskelbtini), kuriame nedarbo lygis 2017 m. viršija vidutinį nedarbo lygį 4 ir daugiau procentinių punktų, tikėtina, būtų gavusi 15 atrankos kriterijų balų daugiau, kurie faktiškai ir būtų lėmę, kad būtų skirta parama. 2019 m. rugpjūčio 9 d. atlikus pareiškėjų, kurių įmonės registruotos tuo pačiu jau minėtu adresu, patikrą vietoje, nustatyta, kad pastatas / įmonės buveinė yra gyvenamasis namas, kuris seniai apleistas, nenaudojamas daug metų, be to, biurui yra netinkamas, neturi nieko bendro su numatyta vykdyti veikla.

Tvirtina, kad kita aplinkybė, rodanti, kad pareiškėja tik formaliai įregistravo įmonės buveinę (duomenys neskelbtini), adresu, yra tai, kad atsakovė ne vieną kartą siuntė registruotu paštu įvairius paklausimus, kurie kaskart grįždavo neįteikti.

3.4. Paraiškoje pareiškėja nurodė, kad Projekto įgyvendinimo vieta – (duomenys neskelbtini). Paramos lėšomis įsigyto turto buvimo ir saugojimo vietą nurodė tą patį adresą – (duomenys neskelbtini). Vadinasi, pagal pareiškėjos pateiktą informaciją ekonominės veiklos nevykdymo laikotarpiu iš paramos lėšų įsigytas turtas būtų saugojamas įmonės buveinės registracijos adresu. Pasak atsakovės, tai yra svarbu dėl to, kad atsakovė galėtų tinkamai vykdyti jai teisės aktais pavestą kontrolės funkciją – įspėjusi / neįspėjusi galėtų atlikti patikrą vietoje ir įsitikinti, ar pareiškėja tinkami vykdo Projektą bei prisiimtus įsipareigojimus. Pagal 2018 m. lapkričio 23 d. patalpų panaudos sutartį pareiškėja neatlygintinai įgijo teisę naudoti patalpomis, esančiomis adresu: (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos buveinės registracijos adresas ir iš paramos lėšų įsigyto turto buvimo ir saugojimo vietos adresas yra svarbūs įgyvendinant projektą, net jeigu pareiškėja teiks mobiliąją ekonominę paslaugų veiklą.

3.5. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja, jau teikdama Paraišką, turėjo elgtis atidžiai, sąžiningai, atsakingai ir laikytis teisės aktuose įtvirtintų nuostatų bei užtikrinti, kad jos anksčiau atlikti veiksmai nekeltų abejonių dėl sąžiningumo. Pareiškėja tuo pačiu yra juridinis asmuo ir verslininkas, todėl akivaizdu, jog privalėjo rūpintis ir pasidomėti viešuosiuose registruose esančia informacija dėl patalpų ir įmonės registracijos adreso.

3.6. Ginčijamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra priimtas remiantis objektyviais duomenimis, pagrįstas teisės normomis, motyvuotas ir teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Pareiškėja 2018 m. lapkričio 29 d. Agentūrai pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (toliau – Priemonė) Nr. 19VP-KU-18-1-05273-PR001 (toliau – ir Paraiška);

4.2. Agentūra, vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 3D-721 (toliau – ir Taisyklės) 40–44 punktais ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 (toliau – ir Administravimo taisyklės) 48–57 punktais, atliko surinktų paraiškų pagal Priemonę atrankos vertinimą ir sudarė paraiškų atrankos pirmumo eilę. Pareiškėjos Paraiškos atitiktis atrankos kriterijams buvo įvertinta 45 balais. Pareiškėjos paraiška preliminariai buvo surinkusi 60 balų, tačiau padaryta išvada, kad Pareiškėja, nurodydama veiklos adresą (duomenys neskelbtini), kuriame nedarbo lygis viršija vidutinį nedarbo lygį 4 ir daugiau procentinių punktų, dirbtinai sukūrė sąlygas ir atitinkamai gavo 15 atrankos kriterijų balų daugiau. Parama pagal Paraišką Pareiškėjai nebuvo skirta.

4.3. Pareiškėja apskundė Agentūros 2019 m. spalio mėn. 3 d. sprendimą Nr. BRK-6248 „Dėl paramos paraiškos neteikimo vertinti dėl tinkamumo skirti paramą, kai priemonei trūksta lėšų“ (Sprendimas).

5.1. Bendros Europos Sąjungos žemės ūkio politikos išlaidų, įskaitant kaimo plėtros išlaidas, finansavimo taisykles nustato Reglamentas Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (Reglamentas). Reglamento 60 straipsnyje nustatyta, kad nedarant poveikio jokioms specialiosioms nuostatoms, žemės ūkio sektorių teisės aktais numatytos lengvatos negali būti taikomos fiziniams arba juridiniams asmenims, jei nustatoma, kad jie, prieštaraudami šio reglamento tikslams, dirbtinai sukūrė tokių lengvatų gavimo sąlygas.

5.2. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis nustato tikslus, prie kurių įgyvendinimo turi prisidėti kaimo plėtros politika, ir atitinkami Sąjungos kaimo plėtros prioritetai (toliau ir Reglamentas 1305/2013). Šio reglamento 4 straipsnyje įtvirtinti kaimo plėtros strateginiai tikslai, c) punkte nurodyta, kad siekiama užtikrinti subalansuotą teritorinę kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtrą, be kita ko, kurti darbo vietas ir jas išlaikyti.

5.3. Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad Programos priemonės veiklos srities prioritetas – skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse. Pagal 7 punktą, priemonės veiklos srities tikslinė sritis – veiklos įvairinimo, mažųjų įmonių kūrimo ir plėtojimo, taip pat darbo vietų kūrimo lengvinimas.

5.4. Administravimo taisyklių 49 punkte nustatyta, kad Agentūra atlieka paramos paraiškų atrankos vertinimą ir sugrupuoja paramos paraiškas pagal paramos paraiškų atrankos balų skaičių. Paramos paraiškos atrankos vertinimui naudojama 100 atrankos balų sistema. Pirmumas teikiamas paramos paraiškai, kuriai skirtas didesnis balų skaičius.

5.5. Administravimo taisyklių 53 punkte numatyta, kad paramos paraiškos, kurioms pagal suteiktus atrankos kriterijų balus nepakanka žemės ūkio ministro įsakymu skirtos paramos sumos, Mokėjimo agentūros sprendimu atmetamos – nevertinamas jų tinkamumas, jos neteikiamos svarstyti projektų atrankos komitetui. Apie priimtą sprendimą atmesti paramos paraišką Agentūra informuoja pareiškėją, nurodydama atmetimo priežastį.

5.6. Administravimo taisyklių 50 punkte numatyta, kad Paramos paraiškų pirmumo eilė sudaroma įvertinus visų to paties kvietimo metu gautų paramos paraiškų atitiktį atrankos kriterijams pagal paramos paraiškoje, prie jos pridedamuose dokumentuose ir registruose esančią informaciją.

5.7. Taisyklių 40 punkte nurodyta, kad atranka atliekama Administravimo taisyklių nustatyta tvarka, 42 punkte nustatyti atrankos kriterijai. Vienas iš jų (Eil. Nr. 2.1) numato, kad tuo atveju, kai projektas įgyvendinamas savivaldybėje, kurioje 2017 m. vidutinis metinis bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų yra 4 ir daugiau procentinių punktų didesnis už bendrą Lietuvos vidurkį; skiriama 15 balų.

6. Ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai Agentūra vertino, kad Pareiškėja įsisteigimo adresą ((duomenys neskelbtini)) nurodė dirbtinai.

7. Šiai bylai spręsti yra reikšmingas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimas byloje Nr. C-434/12. Šiame sprendime teismas pažymėjo, kad, siekiant įrodyti potencialaus pagalbos gavėjo piktnaudžiavimą, būtina objektyvių aplinkybių, iš kurių matyti, kad, nors taikytinuose teisės aktuose numatytos sąlygos formaliai įvykdytos, juose numatytas tikslas nepasiektas, visuma ir subjektyvus elementas, kurį sudaro siekis gauti naudos pagal Sąjungos teisės aktus, dirbtinai sukuriant jame numatytas sąlygas šiai naudai gauti

8.1. Pareiškėja remiasi tuo, kad Agentūra nenurodė, kaip Pareiškėjos buveinės adresas galėjo įtakoti įgyvendinamą projektą, nes jos veikla yra mobili ekonominė veikla. Pasak Pareiškėjos, nėra pagrindo teigti, kad Pareiškėja būtų pažeidusi pareigą laikyti iš projekto lėšų įsigytą turtą nurodytu veiklos vykdymo adresu.

8.2. Atsakovė nurodė, kad veiklos vykdymo vieta svarbi ir tuo atveju, kai vykdoma mobili ekonominė veikla, kuri gali būti vykdoma visoje Lietuvoje. Atlikus patikrą vietoje padaryta išvada, kad apleistas sklypas su pastatu nėra realiai pritaikomas deklaruojamai veiklai (apleistas sklypas ir namas, neturintis tinkamo privažiavimo), nurodytu adresu, registruotos 6 įmonės. Agentūra įsitikino, kad Pareiškėjos projektas nepasieks tų tikslų, kurie buvo nurodyti Paraiškoje ir verslo plane.

8.3. Priemonės tikslas yra nurodytas Taisyklių 6 punkte - skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse. Pareiškėjos pateiktoje paraiškoje (skundo priedas) nurodyta, kad projekto metu bus įdarbinti nauji darbuotojai, kurie gyvena kaime. Verslo plane (atsiliepimo priedas) nurodyta, kad bus investuojama į transporto priemonių su įranga įsigijimą, planuojama sukurti pramogų ir poilsio organizavimo paslaugas teikiančią įmonę bei aprūpinti ją reikiamu transportu. Verslo plane Pareiškėja nenurodė, kur ir kokiu tikslu bus naudojamas ilgalaikis turtas. Pareiškėja paraiškoje ir verslo plane tik labai abstrakčiai nurodė veiklos pobūdį (pramogų ir poilsio organizavimo paslaugos), neatskleidė jos ryšio su poreikiu įsigyti turtą (automobilius) projekto lėšomis, nėra aiškaus ryšio tarp automobilių įsigijimo ir darbo vietų sukūrimo kaime. Teismo posėdžio metu Pareiškėjos vadovas paaiškino, kad įmonės veikla yra aptarnauti renginius (montuoti ir derinti įvairią įrangą, pan.), kad įmonės veikla iš esmės mobili (visoje Lietuvoje), įmonė veiklą vykdo (organizuoja) Kaune, dirba keli žmonės, įsigijus automobilius, nereikėtų jų nuomotis tuo atveju, kai reikia pervežti įrangą. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad Pareiškėja nenurodo ir neįrodo, kaip konkrečiai jos veikla ir investicijos į transportą būtų pasiekusi priemonės ir projekto tikslus – darbo vietų kaimo vietovėje sukūrimą. Atvirkščiai – matyti, kad realiai veikla vykdoma Kaune, ten įdarbinti ir darbuotojai. Iš pateiktų į bylą patikros vietoje ataskaitos matyti, kad „pastatas yra giliau nuo kelio apaugęs medžiais ir krūmais vizualiai įvertinus matosi, kad seniai apleistas ir nenaudojamas daugybę metų”. Tai patvirtina ir prie patikros ataskaitos pridedamos nuotraukos (atsiliepimo priedas). Pareiškėjas pripažino, kad sklypas su pastatu nuo kelio atskirti borteliu, kas apsunkina privažiavimą. Teritorija nėra saugoma ar aptverta tvora, namas negyvenamas. Tuo tarpu būtent šioje vietoje pagal taisyklių 20.16.2 punktą turėtų būti saugomas už paramos lėšas įsigytas turtas. Šių aplinkybių nepaneigia ir Pareiškėjos į bylą 2020 m. spalio 8 d. pateiktos nuotraukos su nešiojamomis tvorelėmis, kuriose, kaip pripažino teismo posėdžio metu, yra užfiksuotas gretimame sklype stovintis namas. Taigi laikytina, kad Agentūra padarė teisingą išvadą, kad realiai Pareiškėja siūlomomis priemonėmis nepasieks deklaruojamų projekto tikslų.

Pateiktuose papildomuose paaiškinimuose Pareiškėja nurodė, kad galėjo įregistruoti buveinę ir (duomenys neskelbtini). Tai parodo, kad registracijos (veiklos vieta) Pareiškėjai nėra svarbi, nes realiai veikla nebūtų susijusi su konkrečia teritorija ir veiklos pobūdis nebūtų toks, kad atsirastų poreikis įdarbinti vietos darbuotojus, taigi priemonės tikslai – darbo vietų sukūrimas kaime nebūtų pasiekti.

9.1. Pareiškėja teigia, kad Agentūra nenustatė, kad Pareiškėja būtų su kitais asmenimis sąmoningai derinusi sąlygas taip, kad įgytų paramos tikslams priešingą pranašumą (nenustatė Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos, patvirtintos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 (toliau – ir Metodika) 5.2 punkte nurodytos sąlygos). Agentūra nevertino geografinio ir ekonominio ryšių kriterijų, kaip nurodyta Metodikoje.

9.2. Atsakovė pateikė į bylą patikros ataskaitą, kurioje matyti, kad buveinės vietoje realiai ekonominė veikla negali būti vykdoma (kaip jau aptarta). Be to, šioje vietoje registruotos ir kitos kelios įmonės. Taip pat teismo posėdžio matu Pareiškėjos vadovas paaiškino, kad veiklą vykdo (organizuoja) Kaune, pagal veiklos pobūdį patalpos nėra būtinos. Kaip nurodė Pareiškėja, buveinės adresu galėjo pasirinkti ir (duomenys neskelbtini). Pateiktoje į bylą panaudos sutartyje nėra numatytas statinio ar sklypo sutvarkymas taip, kad tiktų naudoti veiklai. Pareiškėja panaudos sutartį sudarė prieš pat paraiškos pateikimą (2018 m. lapkričio 23 d., paraiška pateikta 2018 m. lapkričio 29 d.). Visos šios aplinkybės rodo dirbtinai kuriamą sąlygą apie veiklos vietą Zarasų rajono savivaldybėje. Todėl Agentūra pagrįstai konstatavo kad Pareiškėja dirbtinai kūrė sąlygas paramai gauti.

Pažymėtina, kad Metodika skirta rizikai vertinti (pačios Agentūros veiklai organizuoti). Nors skundžiamame sprendime tiesiogiai neįvardinta, matyti, kad vertintas geografinis ryšys (nustatyta, kad tuo pačiu adresu registruotos šešios įmonės). Metodika negali būti aiškinama kaip apribojanti Agentūros galimybes kontroliuoti sąlygų dirbtinumą, nes tokia jos pareiga išplaukia iš Reglamento 60 straipsnio.

10. Pareiškėjas remiasi argumentu, kad Agentūra po paramos suteikimo galėjo kontroliuoti kaip pareiškėjas vykdo projektą ir nustatyti pažeidimus, jeigu nesilaikytų. Aplinkybė, kad atsakovė po paramos suteikimo galėjo kontroliuoti projekto eigą, nepanaikina Agentūros teisės ir pareigos vertinti paraiškas ir dar iki projekto patvirtinimo imtis priemonių, kad parama nebūtų išmokėta. Pirma, esant požymių, kad deklaruojama veiklos vieta yra nurodoma dirbtinai, būtų apsunkinta efektyvi kontrolė. Antra, akivaizdu, kad vėlesnis paramos susigrąžinimas (jeigu to prireiktų) iš naujai įregistruotos ir turto neturinčios įmonės būtų apsunkintas. Taigi susidariusioje padėtyje svertai nepagrįstai pasikeistų Agentūros ir tuo pačiu viešojo intereso nenaudai.

11. Priimdama skundžiamą sprendimą, Atsakovė paaiškino, kodėl mažino paraiškos vertinimą 15 balų, nurodė patikros metu nustatytas aplinkybes, rėmėsi teisės normomis, adresatui iš jo turinio nebuvo kliūčių suprasti jo turinį, t. y. Sprendimo turinys atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus. Todėl darytina išvada, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

12. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nėra teisinio pagrindo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. spalio mėn. 3 d. sprendimą Nr. BRK-6248 „Dėl paramos paraiškos neteikimo vertinti dėl tinkamumo skirti paramą, kai priemonei trūksta lėšų“

13. Netenkinus pagrindinio reikalavimo panaikinti Sprendimą, atmestinas ir išvestinis reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis) .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „MovingCare skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.