- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-10
- Bylos Nr.
- 2A-54-622/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas, Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- D. K., L. K.
- Advokatai
- Romanas Lupeika, Domicelė Baltrušaitienė
- Kategorijos
- 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant pareiškėjui D. K., pareiškėjo atstovei advokatei Domicėlei Baltrušaitienei, pareiškėjai L. K., pareiškėjos atstovui advokatui Romanui Lupeikai, apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. K. ir L. K. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, prašė nutraukti 1996-09-14 Plungės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, po santuokos nutraukimo palikti jiems santuokines pavardes bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškėjų prašymą patenkino, santuoką, įregistruotą 1996-09-14 Plungės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 187, tarp L. K. ir D. K., nutraukė. Po santuokos nutraukimo paliko pareiškėjams pavardes K., K. bei patvirtino pareiškėjų 2010-03-29 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Remdamasis pareiškėjos paaiškinimais, bylos medžiaga, tuo, jog sutuoktiniai šeiminių ryšių nebepalaiko apie du metus, bendro ūkio neveda, nesitaiko, teismas padarė išvadą, kad santuoka yra iširusi ir nutrauktina abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Sutuoktinių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, todėl turi būti patvirtinta (b. l. 27).
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, jog pasitikėdamas žmona L. K. pasirašė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį jos neperskaitęs. Sutartis pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, nes žmonai atiteko praktiškai visas santuokoje įgytas turtas, įvertintas daug mažesne nei rinkos kaina. Kadangi teismo posėdyje nedalyvavo, negalėjo išreikšti ir savo nuomonės dėl jo interesus pažeidžiančios sutarties. Teismo šaukimo negavo, nepranešus jam apie teismo posėdžio laiką ir vietą, buvo pažeista jo teisė į gynybą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Be to, santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pažeidžia nepilnamečio sūnaus M. K. interesus. Pagal sutartį vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su L. K. Sūnus M. nori gyventi su juo, todėl reikės išspręsti jo išlaikymo klausimą. Teismo sprendimas iš esmės prieštarauja jo ir sūnaus M. K. interesams, sutarties nebeįmanoma vykdyti dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos pasikeitimo, todėl sprendimas turi būti panaikintas (b. l. 31-33).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja L. K. prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 40-42).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad Plungės rajono apylinkės teismas skundžiamu sprendimu nutraukė pareiškėjų santuoką ir patvirtinto jų sutartį dėl santuokos nutraukimo teisnių pasekmių. Apelianto teigimu, sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, nes byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, sutuoktinei atiteko beveik visas turtas, po sprendimo priėmimo paaiškėjo, jog nebebus galima vykdyti sutarties sąlygos dėl nepilnamečio M. K. gyvenamosios vietos nustatymo.
Pagal CK 3.51 straipsnio 2 dalį santuoka bendru sutuoktinių susitarimu nutraukiama supaprastinta, t. y. ypatingąja teisena (CPK 538-541 straipsniai). Santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių susitarimu bylos nagrinėjamos ypatingąja teisena, nes nėra sutuoktinių tarpusavio ginčo, o teismo funkcija pasireiškia patikrinimu, ar tikrai santuoka iširo ir sutuoktinių neįmanoma sutaikyti, ar sutuoktinių sudaryta santuokos nutraukimo padarinių sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių ir teisėtų interesų.
CK 3.53 straipsnio 3 dalis, CK 3.59 straipsnis įtvirtina principą, jog nutraukiant santuoką, byloje būtina išspręsti visus įstatymo numatytus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu. Visi šie klausimai turi būti aptarti prašyme dėl santuokos nutraukimo. Jeigu sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodo, kad jie bendro turto neturi, ir teismas tokią sutartį patvirtina, ateityje bus pripažįstama, kad jie neturėjo bendro turto, todėl neteks teisės reikšti ieškinį dėl turto padalinimo. Tokie patys teisiniai padariniai atsiranda ir tada, kai sutuoktiniai sutartyje nurodo bendrą turtą ir atitinkamai jį pasidalina. Tokiu atveju teismo sprendimas patvirtinti sutartį reiškia, kad yra konstatuota, jog daugiau bendro turto sutuoktiniai neturi, todėl jie negalės pareikšti naujo ieškinio dėl turto, nenurodyto sutartyje, padalinimo. Bendro turto nurodymas ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga. Tokios pat sąlygos galioja ir tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sutuoktiniai šioje sutartyje taip pat privalo nurodyti, ar jie turi bendrą turtą, o jeigu turi, kaip jį pasidalija. Taigi bendro turto nurodymas ir jo pasidalijimas yra sutuoktinių, o ne teismo pareiga. Teismas tik privalo patikrinti, ar apie bendrą turtą ar jo nebuvimą yra nurodyta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. A. M.; bylos Nr. 3K-3-474/2006).
Šiuo atveju pareiškėjų prašymas buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, pareiškėja L. K. dalyvavo teismo posėdyje. Pareiškėjas D. K. pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nes nagrinėjimo metu bus išvykęs į užsienį. Nurodė, jog su nuostatomis, nurodytomis sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutinka. Prašymas patvirtintas notarės (b. l. 21). Šios kategorijos bylose pareiškėjų dalyvavimas teismo posėdyje yra jų teisė, o ne pareiga (CPK 540 straipsnis). Taigi teismas, gavęs notaro patvirtintą D. K. prašymą dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant, turėjo teisę bylą išnagrinėti be vieno iš pareiškėjų ir tokiais veiksmais jokių procesinių apelianto teisių nepažeidė. CK 3.127 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Todėl pareiškėjai turėjo tik pareigą nurodyti teismui visą turimą ir dalintiną turtą. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų apelianto teiginius, jog sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitiko jo valios ir jis ją pasirašė suklaidintas L. K. Apeliantas neginčija to fakto, jog jis pats yra pasirašęs sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Įstatymas leidžia patiems sutuoktiniams susitarti dėl turto padalijimo. Todėl aplinkybė, kad vienam sutuoktiniui tenka didesnė turto dalis (ar net visas turtas), savaime nereiškia, kad tokia sutartis yra neteisėta ir negalėtų būti teismo patvirtinta. CK 3.53 straipsnio 3 dalis nustato, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms buvę sutuoktiniai ar vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Todėl jeigu, pasikeitus aplinkybėms, apeliantas siekia, jog sūnaus M. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, jis gali dėl to kreiptis į teismą. Pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas pareiškėjų sutartį, kuria pareiškėjų vaikų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su jų mama, nei vaikų, nei pareiškėjų teisių nepažeidė.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėjai L. K. priteistinos jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti pareiškėjai L. K. 500 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš pareiškėjo D. K.