Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajam D. Ž., gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, nukentėjusiojo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso / toliau- LR BK/ 281 str. 1d. atėmimu teisės vairuoti transporto priemonę 2 (dvejiems) metams.

Iš nuteistojo nukentėjusiajam K. R. S. priteista 254 (du šimtai penkiasdešimt keturi) litai turtinei žalai, 3100 (trys tūkstančiai šimtas) litų neturtinei žalai atlyginti ir 1000 (tūkstantis) litų atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Ž. pagal LR BK 281 str. 1d. nuteistas už tai, kad 2006-07-03 apie 11.10 val. Kaune, vairuodamas automobilį Opel Calibra v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Radvilėnų pl. nuo J.Basanavičiaus al., sankryžoje su A.Baranausko g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 75 ir 200 punktų reikalavimus tuo, kad, būdamas eismo dalyviu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, netrukdytų eismui, sukdamas į kairę nesulėtino greičio ir nesustojo, kad praleistų A.Baranausko g. važiuojamąja dalimi jo važiavimo krypties važiuojamosios dalies puse iš dešinės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį ėjusio pėsčiojo K.R. S., jį parbloškė, padarydamas K.R. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007-04-19 nuosprendį pakeisti ,paskirtą bausmę atėmimą teisės vairuoti transporto priemones 2 metams pakeisti į ne didesnę kaip 5 MGL dydžio baudą, priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti į 1 200 litų, išaiškinant, kad nukentėjusiajam padaryta 3100 litų neturtinė žala. Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai konstatavo, jog nusikalto būdamas baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskutinis pažeidimas iki įvykio padarytas daugiau prieš metus, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad po nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio nepadarė nė vieno Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Nurodo, kad teismas neįžvelgė LR BK 59 str. 3d. numatytos lengvinančios aplinkybės, t.y., kad savo noru atlygino žalą- sumokėjo 1900 Lt nukentėjusiajam. Taip pat apeliantas teigia, kad jam skirtos bausmės atlikimas pasunkintų šeimos narių padėtį, nes nuteistasis rūpinasi motina, kurią reikia vežioti pas gydytojus, nuteistojo šeimai tenka ir žmonos motinos D. T. globa, be to, nuteistasis augina dukrą, kurią vežioja į mokyklą ir į gimnastikos užsiėmimus, žmona nevairuoja. Mano, kad 5 MGL dydžio bauda būtų teisinga.

Dėl neturtinės žalos dydžio nuteistasis teigia, kad teismas neišaiškino koks padarytos neturtinės žalos dydis, todėl neaišku, ar nuteistasis privalės sumokėti visą priteistą sumą, nes jau yra sumokėjęs 1900 litų. Nurodo, kad nukentėjusysis stacionaraus gydymo atsisakė ir teismas neatsižvelgė į nukentėjusiojo gydytojų rekomendacijų ignoravimą. Be to, teigia, kad teismas neatsižvelgė į šeimos pajamas, kurias sudaro vidutiniškai 798.84 litai.

Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo atstovės, prašiusios nemažinti neturtinės žalos dydžio ir priteisti atstovavimo išlaidas 500 Lt, prokurorės, prašiusios nuteistojo skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti patenkintas iš dalies.

Apeliantas kaltės dėl padaryto nusikaltimo neginčija, todėl teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso / toliau- LR BPK/ 320 str. 3d., nagrinėja apeliacinį skundą neišeidamas už skundo ribų.

LR BK 54 str., apibrėžiančio bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį , įvertino visas šias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas nusikaltimas yra neatsargus, nesunkus. D. Ž. teisiamas pirmą kartą, praeityje nei už nusikaltimus susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimai nei už kitus nusikaltimus neteistas. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad T. Ž. nusikalto būdamas baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nes iš byloje esančios medžiagos matyti, kad paskutinį kartą D. Ž. už kelių eismo taisyklių pažeidimą buvo baustas administracine tvarka 2005-06-09, bauda sumokėta 2005-06-17 (T1, b.l. 43-45), tuo tarpu įvykio data yra 2006-07-03, t.y. jau praėjus daugiau nei metams, skirta nuobauda negaliojanti. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. Ž. praeityje baustas administracine tvarka eilę kartų, ir šios aplinkybės taip pat charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs šį nusikaltimą. Apeliantas nurodo, kad teismas neįžvelgė dar vienos jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, kad jis iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis nukentėjusiajam iki nuosprendžio priėmimo atlygino dalį jo prašomos neturtinės žalos 1900 litų (t1, b.l. 104),apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė kvitą apie 1354 Lt. persiuntimą nukentėjusiajam K. R. S. /b/l/ /. Taigi, iki nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginta turtinė žala ir 3 000Lt. neturtinės žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam. Teisėjų kolegija sprendžia, kad savanoriškas žalos atlyginimas yra nuteistojo atsakomybę švelninanti aplinkybė – LR BK 59 str. 1d.3p. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta .

Nuteistojo teigimu bausmė turėtų būti pakeista į baudą, nes nuosprendžiu paskirtoji bausmė labai pablogintų jo šeimos narių padėtį, kadangi reikia nuolat vežioti į gydymo įstaigą motiną, rūpintis nepilname dukra, iš dalies nedarbinga žmonos motina. Byloje yra dokumentai, kad nuteistasis turi dukrą Gabrielę, gim. 1999-12-03, žmona Gintarė dirba UAB“Medikona“, mama R. Ž. visiškai neįgali dėl regėjimo, reikalinga kito asmens globa, žmonos mama D. T. tik iš dalies darbinga/b.l. 81-85, 120-121/. Nuteistasis dirba firmoje „Kaustenis“ vadybininku, tinkamam pareigų atlikimui reikalingas vairuotojo pažymėjimas /b.l. /. Dėl šių aplinkybių paskirtoji bausmė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas labai riboja nuteistojo darbines galimybes ir šeimos narių socialinių poreikių išsprendimą. Pirmosios instancijos teismas skyrė sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį ir sutinkamai su LR BPK 320 str. 4d. apeliacinės instancijos teismas pabloginti nuteistojo padėtį gali tik esant prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundams. Šiuo konkrečiu atveju baudos/ griežtesnės bausmės, numatytos sankcijoje/ skyrimas, kaip to prašo pats apeliantas, nurodydamas bausmės ribas /5MGL/ nepablogintų nuteistojo teisinės padėties. Vadovaujantis baudžiamojo proceso paskirtimi tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas- LR BPK 1str.1d.,bausmės paskirtimi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – LR BK 41 str.2d.5p., nebus pažeisti LR BPK 320 str.4d. reikalavimai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgus į faktines išimtines bylos aplinkybes, nuteistajam skirta bausmė teismo nuosprendžiu keistina į baudą. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas –LR BPK 328 str.2p.

Dėl neturtinės žalos dydžio.

LR BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsniu atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo.LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė išsamius motyvus dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo ir jos priteisimo. Nukentėjusysis prašė atlyginti jam nusikaltimu padarytą 40 000 litų neturtinę žalą, tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nusikaltimas nesunkus, neatsargus, nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl šio sutrikdymo nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus nepatogumus, todėl nukentėjusysis pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, tačiau įvertinęs realias neturinės žalos padarymo aplinkybes, teismas pagrįstai sprendė, jog prašomas žalos dydis yra aiškiai neproporcingai per didelis. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, šis sutrikdymas nesukėlė sunkių pasekmių ir nesumažino nukentėjusiojo darbingumo, be to, teismas įvertino ir tai, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus. Įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, padaryto nusikaltimo sunkumą, kaltę, realiai patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus, taip pat ir tai, kad nukentėjusysis ignoravo gydytojų rekomendacijas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo nusikaltimu nukentėjusiajam priteista 3100 litų dydžio neturtinė žala. Ši žala atitinka padaryto nusikaltimo sunkumą, jo pasekmes, faktines žalos padarymo aplinkybes ir nuteistojo turtinę padėtį, nes nuteistais turi šeimą, dirba, jauno mažiaus ir darbingas, o taip pat proporcingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Priteista suma yra teisinga, logiškai ir nuosekliai motyvuota/nuosprendžio motyvuose nurodyta išmokėta ADB „Baltikums draudimas“ atlyginta neturtinės žalos suma, nuteistojo sumokėta 1 900 Lt suma ir priteistina suma 3 100 Lt./

Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstos ir motyvuotos. Nuosprendis keistinas dėl paskirtosios bausmės nuteistajam – LR BPK 328str.2p..

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

-Kauno miesto apylinkės teismo 2007-04-19 nuosprendį pakeisti;

-panaikinti nuteistajam D. Ž. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę – atėmimą teisės vairuoti transporto priemones 2 metams;

-D.Ž., a.k(duomenys neskelbtini) pripažintą kaltu, padariusį nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str.1d., nuteisti bauda 5/625Lt/MGL dydžio.

-priteisti iš D. Ž. 500 Lt atstovavimo išlaidų nukentėjusiajam K. R. S./b.l. /.

-kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.