Kauno apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovė L. S. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad tarp ieškovės L. S. ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės yra susiklostę buto (duomenys neskelbtini), faktiniai nuomos teisiniai santykiai ir pripažinti L. S. šio buto nuomininke bei įpareigoti atsakovą sudaryti rašytinę neterminuotą šio buto nuomos sutartį ieškovės vardu, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jog butas, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso Kauno miesto savivaldybei. Ieškovė su šeima šiame bute gyvena nuo 1990 metų. Ginčo butą ieškovė suremontavo savo lėšomis ir jame apsigyveno, apsišildė abu butus. Po dešimties metų gyvenimo ginčo bute teisme buvo pareikštas ieškinys dėl iškeldinimo, kuris buvo patenkintas. Kauno apygardos teismas sprendimą paliko galioti. Ieškovė 2001-02-26 kreipėsi į miesto merą, kuris patikino, kad klausimas bus išspręstas teigiamai. Praėjus kuriam laikui ieškovė gavo 2001-04-27 raštą Nr. 854 su nuoroda, kad jai ir jos šeimai leista gyventi (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovė laikė save teisėta ginčo buto nuomininke, vykdė visas nuomininkės pareigas - prižiūrėjo butą, remontavo jį, gerino viso namo pirmojo aukšto būklę, nes namo sienos buvo prapučiamos, langai, grindys išpuvę. Mokėjo visus mokesčius, tame tarpe ir nuomos už butą mokestį, kuris ieškovei buvo skaičiuojamas. Buvo įsitikinusi, kad buto nuomos teisiniai santykiai yra tinkamai įforminti, kad nuomos sutartis yra sudaryta, nes buvo kviečiama į Žaliakalnio BŪT ir ten pasirašė ant jai pateikto dokumento, yra įsitikinusi, kad jai buvo pateikta pasirašyti nuomos sutartis. Vėliau, 2007-03-09 su ieškove buvo sudaryta buto administravimo ir priežiūros paslaugų sutartis, kurios antrąjį egzempliorių gavo ir ieškovė. Tačiau, nežiūrint nuomos teisinių santykių, 2009 metų pabaigoje nuomojamame bute apsilankė AB „C. S.“' darbuotoja, ji patikrino turimus dokumentus, po ko ieškovė pradėjo gauti raštus iš atsakovo Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus. Buvo kviečiama su dokumentacija atvykti nuomos sutarčiai sudaryti. Nuvykus paaiškėjo, kad nuomos sutartis dėl ginčo buto nuomos nerandama, tokia sutartis buvo reikalaujama iš ieškovės, bet ir pas ieškovę jos nebuvo. Todėl skyriuje ieškovė parašė prašymą sudaryti rašytinę nuomos sutartį ginčo butui. Vietoje nuomos sutarties sudarymo ieškovei buvo pasiūlyta atlaisvinti ginčo butą ir nurodoma, kad sudaryti nuomos sutartį nėra teisinio pagrindo. Mano, kad raštu ir veiksmais atsakovas leisdamas ieškovei gyventi ginčo bute, skaičiuodamas nuomos mokesčius, priimdamas šiuos mokesčius, pripažino teisimus nuomos santykius susiklosčiusius tarp ieškovės, kaip nuomininkės ir atsakovo, kaip nuomotojo. Tačiau nežiūrint to, atsakovas teigia, kad ieškovė nepateikė dokumento, suteikiančio jai teisę gyventi gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini). Pastaruoju metu vėl raginama išsikelti iš buto. Tai, kad nėra ar nerandama nuomos rašytinė sutartis visa atsakomybė tenka tik atsakovui, nuomos sutartis sudaro jis ir pateikia nuomininkui. Atsakovas net neatsižvelgia į tai, kad namas yra faktiškai nusidėvėjęs per 70 procentų ir savivaldybei yra ekonomiškai nenaudinga jį remontuoti, savivaldybė niekad jo ir nėra remontavusi ar investavusi į namo remontą lėšas. Be ieškovės ir jos šeimos narių, name daugiau niekas negyvena.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-14 sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas, prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms, bei nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Tai patvirtina Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011-01-10 išrašas. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyrius 2011-01-10 raštu Nr. 53-9-50 nurodė, kad ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties skyriuje nėra, o Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus 2011-01-10 pažymoje apie asmenis deklaravusius gyvenamąją vietą vienu adresu nurodoma, kad pagal gyventojų registro prie Vidaus reikalų ministerijos 2011-01-04 davinius (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų nėra. Savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų (savivaldybės socialinio būsto fondui priklausančių) patalpų nuomos sąlygas ir tvarką savo ruožtu nustato specialus Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas (2002 m. lapkričio 12 d. įstatymo Nr. IX-1188 redakcija). Kadangi socialinio būsto suteikimas yra priskiriamas savivaldybės kompetencijai, kaip viena iš savarankiškų savivaldybės atliekamų funkcijų, tai įstatymas įpareigoja savivaldybes jų turimą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti vadovaujantis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 (1) str.). Todėl savivaldybei išlieka teisė ir pareiga kontroliuoti, ar suteikiamas socialinis būstas pagal tikslinę paskirtį, o nustačius pažeidimus, imtis priemonių jiems likviduoti, taip ginant miesto gyventojų interesus. Remiantis Lietuvos teismų formuojama praktika, laikytina, šioje civilinėje byloje teismas, pažeisdamas imperatyvias teisės normas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme ir CK 6.579 straipsnyje, priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė, kad tarp Kauno miesto savivaldybės ir L. S. yra susiklostę faktiniai nuomos santykiai, nors L. S. net nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių, kad ji atitinka Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 straipsnyje nustatytas sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad L. S. savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas užėmė 1990 m., o iki šios dienos nėra įrašyta į asmenų, pageidaujančių išsinuomoti socialinį būstą, sąrašus. Kaip jau minėta ir ką pažymėjo LAT, asmuo kuriam yra taikomos LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatos, turi atitikti visas minėtame įstatyme įvardytas sąlygas, t.y. būti įrašytas į sąrašus socialiniam būstui gauti. Taigi, o pirma ir bene svarbiausia socialinio būsto nuomos sąlyga, remiantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatomis, yra ta, kad asmuo privalo būti įrašytas į sąrašus socialiniams būstui gauti, kartu su prašymu asmuo privalo pateikti visus dokumentus, įrodančius jo teisę į socialinį būstą ir tik išsiaiškinus, kad asmens turtas ir pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų dydžių, įgyja teisę laukti, kol jam eilės tvarka bus pasiūlytas išsinuomoti socialinis būstas. Pažymėtina, kad Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas nesuteikia socialinio būsto savininkui teisės socialinį būstą išnuomoti nesilaikant Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 3 dalies sąlygų, t.y. sąlygos, kad savivaldybės socialinis būstas privalo būti nuomojamas laikantis eiliškumo pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus, išskyrus 6 dalyje nurodytus atvejus. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į Konstitucijos 23 straipsnį, apibrėžiantį, kad „Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama". Ieškovė be savivaldybės leidimo, pažeisdama socialinio būsto nuomos tvarką reglamentuojančius aktus, savavališkai užėmė Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, tuo ne įgyvendindama savo Konstitucijos 24 straipsniu saugomą žmogaus teisę į būstą, o pažeisdama Konstitucijos 23 straipsnį, t.y. turto neliečiamybės principą, todėl laikytina, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai interpretavo teisės normas ir neatsižvelgė į atsakovo (apelianto) teises ir teisėtus interesus šioje byloje. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad ieškovės L. S. ir jos šeimos narių įsikėlimas į gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), yra savavalinis ir neteisėtas. Ieškovė, pažeisdama Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, yra neteisėtai užvaldžiusi Kauno miesto savivaldybės nuosavybę. Dėl teisės aktų pažeidimo Kauno miesto savivaldybė negali disponuoti savo nuosavybe, nes ją neteisėtai valdo kiti asmenys. Kauno miesto savivaldybė ne dėl savo kaltės negali ginčo buto išnuomoti asmenims, įrašytiems į sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti. Byloje neginčijama, kad ieškovas yra ginčo patalpų savininkas, kad atsakovai gyvena ginčo patalpose. Jos turėjo būti suteikiamos apsigyventi pagal tuo metu galiojusius įstatymus, kurie reguliavo gyvenamųjų patalpų suteikimo tvarką šalyje. Taigi, šioje byloje, Kauno miesto savivaldybė, remdamasi Lietuvos teismų formuojama praktika net neprivalėjo įrodinėti, jog ėmėsi veiksmų, kad ieškovė ir jos šeimos nariai būtų iškeldinti iš ginčo patalpų, taip pat neprivalėjo įrodinėti, kad ieškovė ir jos šeimos nariai ginčo patalpose gyvena neteisėtai, priešingai, tokia pareiga kilo ieškovei, kuri net ir žinodama, jog yra priimti teismų sprendimai dėl jos šeimos iškeldinimo iš ginčo gyvenamųjų patalpų, nesikreipė į Savivaldybę, kad būtų įrašyta į eilę socialiniam būstui išsinuomoti. CK 6.579 str. 1 d. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, jeigu nuomotojas yra savivaldybė turi būti sudaroma raštu. CK 6.579 straipsnio 1 dalies nuostata yra imperatyvi, nenumatanti kitos gyvenamųjų patalpų nuomos santykių įforminimo fonuos, tik rašytinę. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyrius 2011-01-10 raštu Nr. 53-9-50 informavo, kad šiame skyriuje nėra buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovui nesudarius nuomos sutarties su ieškove raštu, priešingai nei sprendime nustatė Kauno miesto apylinkės teisinas, jokie kitokie santykiai negali būti laikomi teisėtais. Be to, CK 6.577 straipsnis numato, kad valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos remiantis valstybės ir savivaldybės institucijos sprendimu, tačiau toks sprendimas Kauno miesto savivaldybės įgaliotų asmenų ieškovės atžvilgiu niekada nebuvo priimtas. Remiantis teismų formuojama praktika ir šioje byloje vien aplinkybė, kad ieškovė ne vienerius metus gyveno ginčo bute, negali būti laikoma faktiniais nuomos santykiais, o rašytinės formos nesilaikymas įtvirtinant nuomos santykius sandorį daro negaliojančiu. nė vienas teisės aktas nenumatė, kad savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis galima sudaryti kreipusis į savivaldybės merą ir gavus jo sutikimą. Be to vadovaujantis 1964 m. CK 322 straipsniu, ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis turėjo būti sudaryta rašytine forma ir ją turėjo pasirašyti atitinkamus įgaliojimus turintis savivaldybės pareigūnas ir nuomininkas. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog Kauno miesto savivaldybės valdybos ar Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimo, suteikiančio teisę ieškovės šeimai apsigyventi ginčo gyvenamosiose patalpose. Byloje yra įsiteisėję Kauno miesto apylinkės teismo 2000-12-06 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-7742-29/2000 ir Kauno apygardos teismo 2001-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-416/2001, kuriais buvo konstatuota, jog L. S. (tuo metu L. Č.), kad Kauno miesto valdyba nėra priėmusi sprendimo dėl gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), išnuomojimo L. S. (tuo metu L. Č.), o pati L. S. savavališkai be teisinio pagrindo užsiėmė ginčo gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), bei nuspręsta iškeldinti ieškovės šeimą iš ginčo gyvenamųjų patalpų.