Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 6 d. nutarimo A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros pareigūnas A. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, kad šis 2005 m. rugpjūčio-spalio mėnesiais nuosavame miške, esančiame Raseinių r., Rusiškių k., Birbiliškės girininkijos kv. 681, skl. 1, 2a, 2b, 2c, 6, 7, 8, 11a, 13a, 13b, 14a, 21a, 23a, 23b ir greta esančiame J. D. miške, kv. 681, skl. 3a, 4a, 9a, 9b, 14b, 15, 23c, 23d neteisėtai nukirto žalius augančius medžius. Miškų grupė – IV. Iš viso neteisėtai nukirto 439,43 ktm medžių. 2005 m. rugpjūčio 5 d. Raseinių rajono agentūroje pagal Antano Motuzo parengtą biržių atrėžimo medžiagą A. S. išduoti leidimai kirsti mišką miško savininkui Nr. 088205, 088206, 088207. J. D. Nr. 088208. A. S. valdoje Nr. 268 pagal leidimus Nr. 088205 ir 088206 leista iškirsti skl. 13a, 21a, 11a, 1,7, 3,3 ha plynas biržes. Plyno kirtimo biržėse buvo palikti sėkliniai ir bioįvairovės medžiai B - 43 vnt., J – 19 vnt., A – 5 vnt., U – 6 vnt. Jie pagal skersmenis ir medžių rūšis surašyti medžių taškavimo lapuose, jų skaičius pagal medžių rūšis – leidimuose, natūroje paženklinti dažais. Iš jų neteisėtai nukirto J – 19 vnt., A – 5 vnt., U – 5 vnt., B – 33 vnt. Viso 67,33 ktm. Už biržių ribų skl. 11a, 13a iškirto 0,16 ha plynai D – 62 vnt., Bt -28 vnt., B – 6vnt., U – 2 vnt. Viso 39,09 ktm. Neplynai nukirto D – 5 vnt. – 3,08 ktm. A. S. valdoje Nr. 270 pagal leidimą Nr. 088207 leista nukirsti skl. 13b, 14a, 23b 1,9 ha plyną biržę, skl. 8 1,2 ha plote retinimo kirtimą (kirsti beržus ir baltalksnius) ir ribines linijas skl. 2c, 8. Plynoje biržėje turėjo būti palikta J – 20 vnt., B – 25 vnt., U – 5 vnt. Iš jų neteisėtai nukirto J – 20 vnt., B – 19 vnt, U – 3 vnt., viso 44,17 ktm. Skl. 8 neteisėtai nukirto E- 1 vnt., D – 1 vnt., J – 6 vnt., U – 1 vnt., viso 7,54 ktm. Plynai už biržės ribų skl. 14a, 23b 0,3 ha plote nukirto E – 1 vnt., D - 19 vnt, J – 11 vnt., Bt – 42 vnt., B – 41 vnt., U – 3 vnt, viso 64,95 ktm. Neplynai už biržės ribų skl. 14a, 23b nukirto D – 1 vnt., J – 4 vnt., B – 8 vnt., U – 1 vnt., viso 9,90 ktm. J. D. miške plyno kirtimo biržėje skl. 14b, 23c neteisėtai nukirto paliekamų medžių J – 35 vnt., B – 4 vnt., U – 1 vnt., viso 29,57 ktm. Už biržės ribų skl. 9a plynai 0,12 ha plote E – 7 vnt., J – 5 vnt., U – 2 vnt, viso 9,25 ktm, skl. 15 neteisėtai plynai iširto 0,73 ha U – 50 vnt,., B – 15 vnt., Bt – 33 vnt., J – 9 vnt., D – 52 vnt., E – 4 vnt. – 140,39 ktm. Neplynai už ribų neteisėtai nukirto skl. 9a plynai E – 6 vnt., D – 6 vnt., Bt – 3 vnt., U – 6 vnt, viso 24,16 ktm. Tuo pažeidė Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punktą, Pagrindinių miško kirtimo taisyklių 7.4, 20.1 punktus. A. S. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 62¹straipsnio 4 dalį.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 62¹ straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo trijų šimtų iki penkių šimtų kietmetrių medžių ar krūmų. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „savavalis“ aiškina taip: kas nesilaiko įstatymų, taisyklių. A. S., turėdamas leidimus kirsti medžius, nepaisė šiuose dokumentuose (b.l. 32-35) esančių nurodymų bei sąlygų ir iškirto daugiau negu leista, t. y. 439, 43 kietmetrių medžių daugiau. Tokia veika prieštaravo administracinio teisės pažeidimo protokole pažymėtiems teisės aktams bei atitinka administracinį teisės pažeidimą įtvirtintą, ATPK 62¹ straipsnio 4 dalyje. Iškirstos medienos kiekis, darbo laiko trukmė, miško sklypų skaičius, iškirstos medienos pardavimas paneigia apelianto pateiktą versiją, jog pažeidimas padarytas esant kaltės formai neatsargumui, todėl išsamesnė analizė kokios kaltės formomis gali būti padaromas minimas administracinis teisės pažeidimas neatliktina.

IV.

Už A. S. inkriminuotą teisei priešingą veiką numatyta sankcija, užtraukianti baudą piliečiams nuo dešimties tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su iškirstos medienos konfiskavimu. Asmeniui, dėl kurio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda. Apeliaciniame skunde keliamas ir ATPK 30¹ straipsnio taikymo aspektas.

Tai speciali teisės norma suteikianti organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinės teisės pažeidimo bylas, atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į to paties kodekso 31 straipsnyje nustatytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teisę skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Šios nuostatos analizė suponuoja išvadą, jog kitokios arba švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas nei numatyta sankcijoje teisiškai galimas esant visumai išskirtinių sąlygų: teigiamas asmenybės charakterizavimas, lengvinančių aplinkybių, įtvirtintų ATPK 31 straipsnyje, ar kitų įstatymų nenurodytų lengvinančių aplinkybių nustatymas, teisės pažeidimo ypatybė bylojanti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Tokių visumos sąlygų nenustatyta. Konstatuota lengvinanti aplinkybė, A. S. šeimyninė padėtis buvo pagrindas minimalios sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimui. Neordinarių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, įgalinančių skirti kitokią administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nėra.

Antra vertus, ad notanda (reikia pažymėti), kad administracinės nuobaudos turi sukelti tam tikras neigiamas pasekmes. Priešingu atveju būtų beprasmiškos, nes negalėtų įspėjamai veikti ne tik konkretaus pažeidėjo, bet ir kitų asmenų, linkusių daryti teisės pažeidimus, neatliktų savo prevencinio vaidmens (ATPK 20 straipsnis).

V.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 buvo patvirtinta „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarka“, kurios 1 punkte pasisakyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėta veika miškuose padarę žalą aplinkai, privalo ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti aplinkos objekto būklę. Cituota teisės norma įgalina daryti konkliuziją, jog fiziniams ir juridiniams asmenims, neteisėta veika miškuose padarius žalą ją kompensuoti galima dviem būdais. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas paskaičiuotos žalos dydį, neišsiaiškino apie teisės akto leidėjo įtvirtintą kitą padarytos žalos atitaisymo alternatyvą, kas galimai suponavo teismo sprendimo, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, nepagrįstumą, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas tenkintinas (ATPK 37 str. 2d., 284 str. 1 d.; b.l. 31, 100-101).

VI.

Teismas sprendimą dėl iš esmės išnagrinėtos bylos priima pasitarimų kambaryje, o ne posėdžio vietoje. Apeliaciniame skunde padaryta nuoroda į neva šį procesinį teisės pažeidimą (dėl nutarimo priėmimo būtinumo posėdžio vietoje) laikytina niekuo neparemta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 6 d. nutarimo dalį dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo panaikinti.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.