Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius, dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. Skyriuje gautas Sklypo bendrasavininkio A. P. B. pranešimas „Apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą“ (reg. Nr. 14FP-2092), kuriame pranešama, kad parduodamas Negarbos kaime, Kretingos seniūnijoje, Kretingos rajone esantis 2,8600 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio Nekilnojamojo turto registro Nr. 56/5252 (b. l. 10-11). Pranešime taip pat buvo nurodyti ir kiti Sklypo bendrasavininkiai - J. A. ir K. B.. Pranešimo vykdymas buvo paskirtas pareiškėjui, einančiam Skyriaus vyresniojo specialisto pareigas (b. l. 10-11, 85-90).

Skyrius parengė 2015-08-17 raštą Nr. 14SD-2645-(14.14.104.), adresuotą S. S., D. S., 2015-08-17 raštą Nr. 14SD-2646-(14.14.104.), adresuotą Z. P., 2015-08-17 raštą Nr. 14SD-2647-(14.14.104.), adresuotą S. K., informuodamas minėtus asmenis apie galimybę pasinaudoti Įstatymo 5 str. 1 d. 3 p. numatyta pirmumo teise įsigyti su jiems nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais besiribojantį Sklypą, taip pat 2015-08-17 raštu Nr. 14SD-2643-(14.14.104.), adresuotu ŽŪK „Nagarbos ūkis“, informavo Sklypo naudotoją ŽŪK „Nagarbos ūkis“ bei 2015-08-17 raštu Nr. 14SD-2652-(14.14.7.), adresuotu VĮ „Valstybės žemės fondas“, informavo VĮ „Valstybės žemės fondas“ apie galimybę Įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. numatyta pirmumo teise (ŽŪK „Nagarbos ūkis“ atžvilgiu) ir Įstatymo 5 str. 2 d. numatyta pirmumo teise (VĮ „Valstybės žemės fondas“) įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą (b. l. 15, 16, 17, 18, 19, 20). VĮ „Valstybės žemės fondas“ 2015-08-18 raštu Nr. ŽS-1056 informavo Skyrių, kad nepasinaudos pirmumo teise įsigyti parduodamą Sklypą (b. l. 21). Skyriuje 2015-08-31 gautas ŽŪK „Nagarbos ūkis“ 2015-08-31 sutikimas pirkti parduodamą Sklypą (reg. Nr. 14JM-1742) ir 2015-08-31 S. S. sutikimas pirkti parduodamą Sklypą (reg. Nr. 14EP-2231) (b. l. 22, 54). Skyrius parengė 2015-09-11 pažymą „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui“ Nr. 14PAŽ-306-(14.14.33.) (minėtas dokumentas pasirašytas Skyriaus vedėjo D. V., o jo rengėju nurodytas K. B.), kurioje nurodė, kad pirmumo teisę pirkti Sklypą (kadastro Nr. 5660/0005:3) turi ŽŪK „Nagarbos ūkis“, kaip šio žemės sklypo naudotojas (b. l. 62). Skyrius 2015-09-11 raštu Nr. 14SD-2826-(14.14.104) informavo S. S., kad jo 2015-08-31 prašymas nebus tenkintas, nes pirmumo teise parduodamą Sklypą turi pirkti ŽŪK „Nagarbos ūkis“ (b. l. 63).

Tarnybos direktorius 2015 m. spalio 8 d. įsakymu „Dėl komisijos sudarymo“ Nr. 1PS1-1010-(2.1.) sudaryta komisija, įvertinusi atsitiktine tvarka atrinktų 2015 m. balandžio 1 d. - 2015 m. spalio 1 d. pareiškėjo nagrinėtų prašymų/skundų rezultatų atitiktį teisės aktų reikalavimams, 2015-11-30 išvadoje „Dėl Kretingos skyriaus vykdytos veiklos laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. teisėtumo patikrinimo“ Nr. 1LS-116-(2.23.) konstatavo, kad pareiškėjas parengė teisės aktams prieštaraujančią 2015-09-11 pažymą Nr. 14PAŽ-306-(14.14.33.) „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui“ bei pasiūlė Tarnybos direktoriui pareiškėjo atžvilgiu pradėti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą (b. l. 85-90). Tarnybos direktorius 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymu „Dėl komisijos galimiems D. V. ir K. B. tarnybiniams nusižengimams ištirti sudarymo" Nr. 1PS1-1212-(2.1.) pradėjo pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą ir tuo pagrindu Skyriaus vyresniajam specialistui K. B. buvo surašytas 2015-12-11 pranešimas „Apie tarnybinį nusižengimą“ Nr. 1PS17-53-2-(2.30), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas įtariamas galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, t. y. nesilaikęs teisės aktų bei vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų (galimai pažeidęs VTĮ 3 str. 2 d. 1 ir 8 p. įtvirtintus pagarbos žmogui ir valstybei bei pavyzdingumo principus ir nesilaikęs VTĮ 15 str. 1 d. 1 ir 4 p. reikalavimų) ir priėmęs galimai neteisėtą 2015-09-11 Nr. 14PAŽ-306-(14.14.33.) „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui" bei pareiškėjui pasiūlyta per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo (b. l. 83, 84). Pareiškėjas 2015-12-14 paaiškinime dėl galimo tarnybinio nusižengimo nurodė, kad jis laikėsi Lietuvos Respublikos teisės aktų ir nepadarė tarnybinio nusižengimo (b. l. 127-128).

Tarnybos direktorius 2016-02-02 Įsakymu „Dėl K. B. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ Nr. 1PS1-90-(2.1.) pripažino, kad Skyriaus vyresnysis specialistas K. B., parengęs Pažymą, pažeidė Įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. nuostatas ir netinkamai atliko Pareigybės aprašymo 6.2 ir 7.26 p. nustatytas funkcijas, todėl padarė VTĮ 15 str. 1 d. 1 ir 4 p. numatytą tarnybinį nusižengimą, už kurį pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 56).

Byloje kilęs ginčas dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaujantis VTĮ (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016-01-01 iki 2016-10-01) 15 str. 1 d., valstybės tarnautojai privalo: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 p.); tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 p.). Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad siekiant, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis), būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai (LVAT 2012-09-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012).

VTĮ 2 str. 12 d. nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Pažymėtina, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, kuriai būdingi visi teisės pažeidimo elementai: objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas VTĮ 2 str. 12 d. nurodytą tarnybinio nusižengimo sąvoką, ne kartą yra konstatavęs, kad iš šio apibrėžimo matyti, jog priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dviem formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas, ir pasyviai, t. y. neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų. Valstybės tarnautojo objektyvią galimybę veikti taip, kaip reikalauja teisės aktai, privalo įrodyti tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekanti ir tarnybinę nuobaudą skirianti institucija (LVAT 2012-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2013/2012; 2013-04-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-578/2013). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A520-2635/2012).

Pagal VTĮ 29 str. 1 d. už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. VTĮ 29 str. 3 d. 1 p. nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama pastaba, kuri yra pati švelniausia tarnybinė nuobauda.

Pareiškėjas nepripažįsta padaręs Įsakyme nurodyto pažeidimo, pasireiškusio tuo, kad jis, netinkamai taikydamas materialinės teisės normas, parengė klaidingą Pažymą. Nesutikimą su Įsakyme nurodytu pažeidimu pareiškėjas grindžia tuo, kad jis, rengdamas Pažymą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė ir savo pareigas atliko tinkamai.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Įsigijimo įstatymas ir Aprašas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (įstatymo redakcija, aktuali nuo 2010-07-01) 31 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima jiems nuosavybės teise priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis vienodomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų varžytynių. Minėto straipsnio 5 d. nustatyta, kad kitus pirmumo teisės pirkti privačią žemę atvejus gali nustatyti ir kiti įstatymai. Analogiškas pirmumo teisės įgyvendinimo būdas įtvirtintas Įsigijimo įstatyme (įstatymo redakcija, aktuali nuo 2014-05-01), kurio 5 str. 1 d. nustatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį (sutartis) naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, – jeigu jis atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus (pagal Įsigijimo įstatymo 2 str. 1 d. nuostatas, toks asmuo yra: 1) fizinis asmuo, turintis profesinių įgūdžių ir kompetencijos <...>; 2) juridinis asmuo ar kita organizacija, ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metų iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos žemės ūkio veiklą vykdęs ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravęs, jeigu jo pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir jeigu jo ekonominis gyvybingumas gali būti įrodytas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka įvertinus šio asmens perspektyvas). Šiame punkte nustatyta juridinio asmens, kuris pats negali įsigyti žemės dėl šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyto įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto ribojimo (pagal Įsigijimo įstatymo 3 str. 2 d., asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha), pirmumo teise jo pasirinkimu ir laikantis šio įstatymo reikalavimų turi teisę pasinaudoti šio juridinio asmens dalyvis, jeigu šis juridinis asmuo parduodamą žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį naudojo ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius joje deklaravo ne mažiau kaip 5 metus; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus.

Taigi, vadovaujantis aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatomis, pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę šia eilės tvarka turi – 1) žemės sklypo bendraturčiai; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal NTR įregistruotą sutartį (sutartis) naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2007 konstatavo, kad pirmumo teisės įsigyti nuosavybėn turtą tikslas - užtikrinti asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu labiau, negu visi kiti tretieji asmenys, ir kuriems šio turto perleidimas gali turėti tiesioginės įtakos ateityje, interesus. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-353-381/2015 pažymėta, kad tokia pirmumo teisė yra įstatyminė garantija, suteikianti pagrįstą bendraturčio, pastatų savininko ar žemės naudotojo (nuomininko) teisinių ir ekonominių interesų apsaugą. Jeigu nebūtų nustatyta tokia pirmumo teisė ir nebūtų užtikrinta tinkama jos apsauga, tai būtų nepagrįstai pažeisti tokią teisę turinčių asmenų teisėti lūkesčiai, susiję su jiems priklausiančių ar jų naudojamu turtu. Tokio pobūdžio pirmumo teisės gynimo būdo įtvirtinimas įstatymuose nėra atsitiktinis, nes tai siejama su pirmumo teisės specifika. Būtent dėl jos yra nustatyti specialūs šios teisės pažeidimo padariniai - specialus pirmumo teisės gynimo būdas. Laikinojo įstatymo nustatyta pirmumo teisė įsigyti naudojamą žemės sklypą žemės naudotojui (nuomininkui), nes jis turi didesnį tiek teisinį, tiek ekonominį suinteresuotumą įsigyti žemės sklypą pirmiau, negu kiti asmenys. Pirmumo teisės gynimo būdo nustatymas padeda šios teisės turėtojui išvengti neigiamų jo teisės pažeidimo padarinių arba, neigiamiems padariniams jau kilus, juos pašalinti ar kiek įmanoma sumažinti. Jeigu specialaus pažeistos pirmumo teisės gynimo būdo nebūtų nustatyta, tai asmuo negalėtų realiai įgyvendinti turimos teisės.

Vadovaujantis Įsigijimo įstatymo 5 str. 3 d., žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą. Pranešime apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotoją (naudotojus), jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypą naudoja kitas asmuo, ir pardavimo sąlygas. <…>. Pagal minėto straipsnio 4 d., Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui. Šie asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės vardu) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, gavęs parduodamo žemės sklypo naudotojo (naudotojų) sutikimą ar atsisakymą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise, apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sutikimo ar atsisakymo dienos raštu praneša asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Šie asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės vardu) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kartu su sutikimu pirkti žemės sklypą pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama, kad jie atitinka reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Pagal Įsigijimo įstatymo 5 str. 5 d., Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, gavęs rašytinį sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pasibaigimo dienos išduoda pažymą žemės sklypo pardavėjui, kad šis žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui. Kai pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli asmenys, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys raštu informuoja asmenis, pageidavusius įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, apie tai, kad šis žemės sklypas bus parduodamas asmenims pagal šiame įstatyme nustatytą eilę. <...>.

Aprašo 2.5 p. nustatyta, kad pranešime apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą privaloma nurodyti parduodamo žemės sklypo naudotojus, su kuriais sudarytos parduodamo žemės sklypo naudojimo sutartys, įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (fizinių asmenų vardus, pavardes; juridinių asmenų ar kitų užsienio organizacijų teisines firmas, pavadinimus). Vadovaujantis Aprašo 4.1 p., Tarnybos teritorinis padalinys, gavęs žemės savininko pranešimą apie sprendimą parduoti žemės sklypą, sutikrina žemės savininko pranešime pateiktus duomenis su Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, patvirtinančiais daiktinių teisių į parduodamą žemės sklypą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą.

Pareiškėjas teigia, kad jis, patikrinęs žemės savininkų Pranešime pateiktus duomenis su NTR centrinio duomenų banko duomenimis, nustatė, kad parduodamam Sklypui NTR yra įregistruota Privačios žemės nuomos 2005-03-22 sutartis Nr. 22, sudaryta tarp buvusios Sklypo savininkės V. B. ir ŽŪK „Nagarbos ūkio“, kuri galiojo iki 2010-03-22, tačiau suėjus šiam terminui minėta sutartis nebuvo išregistruota iš NTR. Atsižvelgdamas į ŽŪK „Nagarbos ūkio“ kartu su 2015-08-31 Sutikimu pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą pateiktų dokumentų (ŽŪK „Nagarbos ūkio“ registravimo pažymėjimo, V. B. su ŽŪK „Nagarbos ūkis“ 2014-12-02 sudarytos Privačios žemės sklypo nuomos sutarties, Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos, kasos išlaidų orderių ir kt.) (b. l. 22-53) turinį, taip pat į internetiniame portale adresu www.geoportal.lt esančius duomenis apie deklaruojamus pasėlius, vadovaudamasis CK 6.481 str. nuostatomis pareiškėjas nustatė, kad Privačios žemės nuomos 2005-03-22 sutartis Nr. 22 tapo neterminuota ir tuo pagrindu 2015-08-17 raštu pranešė ŽŪK „Nagarbos ūkis“, kaip Sklypo naudotojui, apie pirmumo teisę įsigyti parduodamą Sklypą (b. l. 16). Pastarajam subjektui pateikus sutikimą pirkti naudojamą Sklypą pareiškėjas, vadovaudamasis CK 6.481 ir 6.559 str., Įsigijimo įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. ir Aprašu, parengė Pažymą, kurioje nurodė, kad pirmumo teisę pirkti Sklypą Pranešime nurodytomis sąlygomis turi ŽŪK „Nagarbos ūkis“.

Nagrinėjamu atveju pageidavimą pasinaudojant įstatymo suteikta pirmumo teise pirkti Sklypą išreiškė šie asmenys: ŽŪK „Nagarbos ūkis“ (kaip Sklypo naudotojas) ir S. S. (kaip gretimo Sklypui žemės sklypo savininkas) (b. l. 22, 54). Byloje esantys VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad Sklypo savininkė V. B. su ŽŪK „Nagarbos ūkis“ 2005-03-22 sudarė nuomos sutartį Nr. 22, kuri buvo įregistruota NTR ir galiojo iki 2010-03-22 (b. l. 12, 13-14). V. B. su ŽŪK „Nagarbos ūkis“ 2014-12-02 sudarė privačios žemės sklypo nuomos sutartį, kurios pasibaigimo momentas – 2019-12-03, minėta sutartis viešame registre įregistruota nebuvo (b. l. 12, 13-14, 45). Po V. B. mirties (2015-02-10), 2015-05-15 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 2-1158 pagrindu nuo 2015-05-28 Sklypo bendrasavininkiais (po 1/3 Sklypo) tapo J. A., K. B. ir A. P. B. (b. l. 12, 13-14, 85-90). Teismas pažymi, kad žemės nuomos teisiniams santykiams CK XXIX skyriuje nustatytas specialus teisinis režimas (CK 6.545 – 6.566 str.), todėl CK XXVIII skyriuje nustatytos bendrosios nuomos teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos, tarp jų - ir CK 6.481 str. nuostatos, numatančios, kad tuo atveju, kai pasibaigus nuomos sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota, šiuo atveju netaikytinos, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad NTR įregistruota 2005-03-22 žemės nuomos sutartis Nr. 22 tapo neterminuota. Minėta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę turi parduodamo žemės sklypo naudotojas, kuris atitinka Įsigijimo įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. nustatytus reikalavimus, tarp jų – ir reikalavimą ne mažiau kaip vienus metus naudoti privačios žemės ūkio paskirties žemę pagal NTR įregistruotą sutartį. Nagrinėjamu atveju tarp Sklypo savininkės V. B. ir ŽŪK „Nagarbos ūkis“ 2005-03-22 sudarytos nuomos sutarties (kuri buvo įregistruota NTR registre) galiojimas baigėsi 2010-03-22, o 2014-12-02 tarp V. B. ir ŽŪK „Nagarbos ūkis“ sudarytos privačios žemės sklypo nuomos sutarties galiojimas baigėsi 2015-02-10, t. y. mirus V. B. (6.559 str., 6.562 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad 2014-12-02 privačios žemės sklypo nuomos sutartis nebuvo įregistruota NTR, Sklypo nuomininkas ŽŪK „Nagarbos ūkis“ po V. B. mirties neturėjo teisės jos panaudoti prieš trečiuosius asmenis, t. y. V. B. teisių perėmėjus (CK 6.547 str. 2 d.). Minėtos privačios žemės nuomos sutarties neįregistravus NTR, šioje sutartyje nustatytos nuomotojo - V. B. - teisės ir pareigos Sklypo paveldėtojams neperėjo (CK 6.559 str.). Taigi, Pažymos parengimo metu ŽŪK „Nagarbos ūkis“ Sklypu naudojosi negaliojančios ir NTR registre 2014-12-02 privačios žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu, todėl neatitiko Įsigijimo įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. jam, kaip Sklypo naudotojui, keliamų reikalavimų. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjas, rengdamas Pažymą, kurioje nustatė, kad pirmumo teisę pirkti Sklypą Pranešime nurodytomis sąlygomis turi ŽŪK „Nagarbos ūkis“, kaip sklypo naudotojas, netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias pirmenybės teisės pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, įgyvendinimą ir parengė klaidingą Pažymą.

Pareiškėjo Pareigybės aprašymo 6.2 p. nustatyta, kad valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi gerai išmanyti Lietuvos Respublikos Konstituciją. Lietuvos Respublikos įstatymus. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkius, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymus ar kitus teisės aklus, reglamentuojančius viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, žemės tvarkymą ir administravimą, žemės reformą, žemėtvarkos planavimą, nekilnojamojo tuno kadastrą, ir kitus su Skyriaus veikla susijusius teises aktus. Pagal Pareigybės aprašymo 7.26 p., viena iš šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijų – pagal kompetenciją nagrinėti ir dalyvauti nagrinėjant piliečių, kitų asmenų, įstaigų ir institucijų patiektus prašymus, paklausimus, pareiškimus ir skundus bei rengti ir dalyvauti rengiant atsakymus į juos (b. l. 67-69). Pažymėtina, kad pareiškėjas, pagal einamas pareigas rengdamas Pažymą privalėjo teisės aktuose nustatyta tvarka tinkamai įvertinti viešajame registre įregistruotus juridinius faktus, buvusius Pažymos rengimo momentu, tačiau tokių veiksmų neatliko ir vadovavosi viešajame registre neįregistruotais duomenimis.

Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, kad parengdamas Pažymą pareiškėjas pažeidė Įsigijimo įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. nuostatas ir netinkamai atliko Pareigybės aprašymo 6.2 ir 7.26 p. nustatytas funkcijas, tuo padarydamas VTĮ 15 str. 1 d. 1 ir 4 p. numatytus tarnybinius nusižengimus. Tarnybinius nusižengimus pareiškėjas padarė aplaidžiai atlikdamas tarnybines pareigas. Dėl neteisėtų pareiškėjo veiksmų buvo išduota Pažyma, pažeidžianti besiribojančio su Sklypu žemės sklypo savininko S. S. teises ir įstatymo saugomus interesus. Tokie neteisėti pareiškėjo veiksmai sudarė visuomenei pagrindą suabejoti valstybės institucijos priimamų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Atsakovė tinkamai nustatė tarnybinio nusižengimo sudėtį ir įvertino pareiškėjo padarytą pažeidimą. Tarnybinis patikrinimas atliktas ir skundžiamas įsakymas priimtas laikantis tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo reikalavimų ir nustatytos tvarkos bei terminų, patikrinimą atliko ir nuobaudą paskyrė tam įgalioti pareigūnai, remdamiesi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriuos patvirtina įrodymai, surinkti tarnybinio patikrinimo metu. Skirdama tarnybinę nuobaudą pareiškėjui atsakovė tinkamai vadovavosi VTĮ 29 str. 2 d. įtvirtintais reikalavimais, t. y. įvertino subjektyviuosius pažeidimo sudėties elementus, atsižvelgė į valstybės tarnautojo kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir atsižvelgdama į tarnybinio nusižengimo aplinkybes skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Už nustatytus tarnybinius nusižengimus Įsakymu pareiškėjui pagrįstai paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. vasario 2 d. įsakymas “Dėl K. B. tarnybinio nusižengimo tyrimo” Nr. 1PS1-90-(2.1.) yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjo K. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.