Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, vertėjaujant Teresei Gusarovai, dalyvaujant pareiškėjams A. V., V. S., A. S., L. Š., jų atstovui advokatui Valerijui Kuvšinčikovui (Valerij Kuvšinčikov), trečiojo suinteresuoto asmens D. T. atstovei I. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. V., V. S., A. S. ir L. Š. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir D. T. dėl praleisto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

žemės neturėjo. Pareiškėjai gyvena Vilniuje, todėl su (duomenys neskelbtini) k. apylinkės gyventojais jie taip pat nebendravo. Apie nuosavybės teisių atkūrimo procesą, susijusį su senelio nuosavybe, jie sužinojo apie 2007-2008 m., kai D. T., bendraudama su V. S., pradėjo kalbėti apie žemės grąžinimą. Ar buvo paduoti dokumentai žemėtvarkos skyriui, kokioje stadijoje buvo nuosavybės atkūrimo procedūra, pareiškėjams nebuvo žinoma. Pareiškėjai 2008 m. kreipėsi į advokatą, siekdami išsiaiškinti, ar A. S. turėjo žemės, ar vyksta nuosavybės teisės atkūrimo procesas. 2008 m. liepos mėn. gavę iš VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus nuosavybės atkūrimo pilietei D. T. nuosavybės teisių atkūrimo bylą, sužinojo kad ji parašė pareiškimą, kuriame pareiškėjai kaip nuosavybės teisių pretendentai nebuvo įtraukti. Pažymėjo, kad D. T. apie minėto pareiškimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo padavimą pareiškėjams nepranešė. Pareiškėjų atstovas 2009-06-08 atstovas pakartotinai kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, iš kurio 2009-06-18 gavo pažymą, kurioje konkrečiai buvo išvardintas nekilnojamasis turtas – žemė – kurį turėjo jų senelis A. S.. Atsižvelgiant į tai, kad D. T. prašymą atkurti nuosavybės teises 1999-06-24 pateikė tik savo vardu, nenurodydama kitų pretendentų, apie procedūros pradžią ji pareiškėjams nepranešė, be to, kitų dokumentų, neginčijamai įrodančių, kad A. S. iki nacionalizacijos turėjo žemės VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje nebuvo, tik 2004-04-01 VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje buvo pasirašytas raštas dėl žemės sklypų ribų, ploto ir naudojimo, prie kurio jau buvo pridėti buvusių (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo savininkų ir piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę, sąrašai su konkrečiai nurodytu 4,3700 ha žemės plotu, kurį turėjo iki nacionalizacijos A. S., todėl laiko, kad pareiškėjai formaliai iki minėtos datos neturėjo jokio teisinio pagrindo kreiptis į VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės atkūrimo, nes buvo praleisti terminai. Tik naujas 2004-10-12 Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. pakeitimo įstatymas suteikė teisę pareiškėjams kreiptis dėl termino atnaujinimo. Pareiškėjų nuomone, išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai apie senelio A. S. iki nacionalizacijos turėtą žemę sužinojo po termino pateikti prašymus pabaigos ir praleido šį terminą dėl svarbių priežasčių.

Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 127).

Į teismo posėdį tretysis suinteresuotas asmuo D. T. neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (b. l. 124).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises ir termino pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises bei giminystės ryšius į buvusio savininko A. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 4,3700 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) k., atnaujinimas.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 str. 1 d. (2004-10-12 įstatymo redakcija Nr. IX-2490) nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises pateikti iki 2001-12-31, o piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pagal Įstatymo 10 str. 4 d. (2004-10-12 įstatymo redakcija Nr. IX-2490), iki 2003-12-31 kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai, o piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Įstatyme nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis Įstatymo prasme, todėl būtina vadovautis bendraisiais Įstatymo pradmenimis, teisingumo ir protingumo principais (ABTĮ 4 str. 6 d.).

Teisminėje praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios pareiškėjui laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Pasirinktas pasyvus elgsenos variantas paprastai nėra pateisinamas.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgtina ir į pačių Įstatymo nustatytų terminų trukmę. Įstatymų leidėjas nuo 1991-06-18 įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų priėmimo nuosekliai pratęsinėjo terminą, per kurį asmenys galėjo realizuoti savo teises, ir paskutinį kartą terminas prašymams pateikti buvo pratęstas 2001-08-03 įstatymu Nr. IX-489, nustatant jį iki 2001-12-31, o 2003-06-19 įstatymu Nr. IX-1634 terminas nuosavybės teises ir giminystės ryšius su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti buvo pratęstas iki 2003-12-31. Taigi, terminas prašymams paduoti buvo nustatytas daugiau kaip 10 metų, o nuosavybės teises ir giminystės ryšius patvirtinantiems dokumentams pateikti – daugiau kaip 12 metų, todėl teisėjų kolegijos nuomone, toks ilgas terminas suteikė realias galimybes tinkamai ir laiku realizuoti savo teises visiems suinteresuotiems asmenims, kurie elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai.

Svarbių priežasčių įrodymus teismui turi pateikti terminus praleidusi šalis, nagrinėjamu atveju – pareiškėjai.

Pareiškėjai savo prašymą atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinančis dokumentus grindžia iki 2007 m. nežinojimu, kad jų senelis A. S. iki nacionalizacijos turėjo žemės, nes apie žemę šeimoje ir tarp giminaičių nebuvo kalbama.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad pareiškėjų nurodytas žemės savininkas A. S., miręs (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjų senelis (b. l. 15, 16-34, 72), kuris nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdė 4,3700 ha žemės buvusiame rėžiniame (duomenys neskelbtini) kaime (b. l. 9-10, 55-58, 64, 78-80, 93-94). A. S. dukra D. T. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 1999-06-24 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko (savo tėvo) iki nacionalizacijos valdytą 4 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (b. l. 68, 69-72, 73).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti ir tai, kad pareiškėjai 2008-04-21 sudarė atstovavimo sutartį su advokatu Valerijumi Kuvšinčikovu, kuria pavedė minėtą atstovą atstovauti pareiškėjų interesus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio A. S. valdytą žemės sklypą (b. l. 37). Pareiškėjų atstovas 2008-04-28 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą, kuriame prašė pateikti informaciją, kokioje stadijoje yra nuosavybės teisių atkūrimas, ir nurodė, kad dėl nuosavybės teisių atkūrimo galėjo kreiptis D. T. (b. l. 36). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2008-04-30 advokatui Valerijui Kuvšinčikovui pateikė atsakymą, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje į buvusio savininko A. S. nuosavybės teisėmis turėtą žemės sklypą buvusiame rėžiniame (duomenys neskelbtini) kaime, nėra jokių duomenų, kad jo atstovaujamieji A. V., V. S., A. S. ir L. Š. yra susiję giminystės ryšiais su buvusiu savininku (b. l. 13, 35). Pareiškėjų atstovas 2008-07-02 vėl kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu sustabdyti nuosavybės teisių atkūrimo procesą pagal D. T. prašymą, atkurti nuosavybės teises jo atstovaujamiesiems ir leisti pakartotinai susipažinti su nuosavybės teisių atkūrimo bylą (b. l. 11-12). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2008-07-04 advokatui Valerijui Kuvšinčikovui ir pareiškėjams pateikė atsakymą, kad D. T. yra pretendentė atkurti nuosavybės teise į buvusio savininko A. S. nuosavybės teisėmis valdytą 4,3700 ha žemės plotą buvusiame rėžiniame (duomenys neskelbtini) kaime, kad sprendimais nuosavybės teisės nebuvo atkurtos, kad pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teises ir giminystės ryšius patvirtinantiems dokumentams pateikti, o dėl šio termino atnaujinimo jie gali kreiptis į teismą (b. l. 9-10). Pareiškėjų atstovas 2009-05-13 ir 2009-06-08 kreipėsi į Vilniaus miesto 26- ąjį notarų biurą (atsakymą gavo 2009-05-25), Lietuvos centrinį valstybinį archyvą (atsakymą gavo 2009-06-18) ir Gyventojų registrų tarnybą (atsakymą gavo 2009-06-08) su prašymais suteikti informaciją (b. l. 81-86, 87-88, 89, 90-94). Į teismą su prašymu atnaujinti įstatymo nustatytus terminus kreipėsi tik 2009-10-28 (b. l. 4-8).

Visapusiškai ir objektyviai ištyrusi byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjų ir jų atstovo prašyme bei teismo posėdyje nurodytus argumentus, trečiojo suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimus teismo posėdyje, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės: nežinojimas, kad jų senelis A. S. turėjo žemės, kad jiems teta D. T. nieko apie senelio turėtą žemę nepasakojo, o jie patys nieko D. T. neklausė, todėl jie įstatymo nustatytu terminu nepateikė prašymo atkurti jiems nuosavybės teises bei nepateikė nuosavybės teises ir giminystės ryšius įrodančių dokumentų, nepripažintinos svarbiomis priežastimis, pateisinančiomis terminų praleidimą, nes šios priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, t. y. priklaususio tik nuo pareiškėjų valios. Nors trečiojo suinteresuoto asmens D. T. atstovė neprieštaravo, kad pareiškėjams būtų atnaujinti įstatymo nustatyti terminai, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tai nesuteikia pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą. Irena Tilingo patvirtino, kad pareiškėjai žinojo, kas A. S. (senelis) turėjo žemės, bet jie jokių aktyvių veiksmų neatliko. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas A. S. teismo posėdyje nurodė, kad A. S. dukra E., jo motina, mirusi 2002 m., žinojo, kad senelis turėjo žemės, ji jam apie tai buvo sakiusi, tačiau į atitinkamas institucijas su prašymu atkurti nuosavybės teises nesikreipė, nes sirgo. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir I. T..

Teisėjų kolegija pažymi, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nežinojimas apie teisę pretenduoti į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tokiu atveju, kai pretendentai savo valios veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo siekė ir ėmėsi priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau negavo reikalingos ir teisingos informacijos dėl nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių.

Bylos medžiaga tvirtina, kad pareiškėjai nebuvo aktyvūs, siekdami gauti reikiamą informaciją ir tinkamai įgyvendinti savo teises, į įgaliotas institucijas ilgą laiką nesikreipė, todėl net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjai galimai nežinojo apie galimybę kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo iki 2007 m., tačiau nagrinėjamu atveju nenustačius, kad jie aktyviais veiksmais siekė nuosavybės teisių atkūrimo, galimas nežinojimas apie galimybę pretenduoti į ginčo sklypą nevertintinas kaip objektyvi ir svarbi priežastis termino atnaujinimo prasme. Pareiškėjai patvirtino, kad jie nei vienas nesikreipė į jokias institucijas dėl informacijos ar dokumentų gavimo. Į advokatą dėl teisinės pagalbos kreipėsi tik 2008 m. Jų atstovas taip pat nebuvo aktyvus, nes į teismą kreipėsi tik 2009-10-28.

Be kita ko, teisėjų kolegija, pabrėžia, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus, pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu, taigi ir domėtis bei gauti informaciją apie galimą susigrąžinti turtą, tenka patiems pretendentams. Pakankamai ilga įstatymais nustatyta šių terminų trukmė savaime suponavo galimybę piliečiui elgtis aktyviai ir turėti pakankamai daug laiko įvairiais būdais gauti būtiną nuosavybės teisių atkūrimui informaciją. Kadangi pareiškėjai, turėdami realią galimybę, visiškai nesirūpino nuosavybės teisių atkūrimu, vien nežinojimas negali būti pakankamu pagrindu atnaujinti Įstatymo 10 str. 1 ir 4 d. nustatytus terminus. Vadovaujantis administracinių teismų praktikoje suformuota nuostata laikytina, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo.

Teisiniuose santykiuose egzistuoja teisių ir pareigų vienovė, įpareigojanti ne tik viešojo administravimo subjektą tarnauti žmonėms, bet ir pačiam žmogui veikti už įstatymais apibrėžtų klausimų sprendimą laiku bei tinkamai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.). Kiekvienas asmuo, kaip teisinių santykių dalyvis, teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas. Tokia nuostata įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus ar sutartis, bet, tuo pačiu, įpareigoja ir patį suinteresuotą asmenį (pareiškėjus) veikti bei veikti racionaliai, operatyviai, siekiant išvengti kliūčių, užkertančių kelią siekiamam tikslui. Informacijos stoka, kai pats asmuo, norėdamas įgyvendinti savo teises ir interesus, ja nesidomi arba nepakankamai aktyviai domisi, tėra subjektyvi, nuo paties asmens valios priklausanti priežastis. Aplinkybė, kad tretysis suinteresuotas asmuo D. T. jų nenurodė kaip pretendentų savo prašyme, atsižvelgiant į pačių pareiškėjų pasirinktą pasyvų elgesio modelį, negali būti pakankamu pagrindu jų prašymui patenkinti. Giminaičių tarpusavio ryšių stoka, nebendravimas nuosavybės teisių atkūrimo klausimais, nepasidalijimas turima informacija bei dokumentais – subjektyvaus pobūdžio faktinės aplinkybės, priklausančios nuo asmens valios, jo siekio inicijuoti, puoselėti, stiprinti socialinius ryšius su giminaičiais, artimaisiais ir kitais visuomenės nariais. Kaip minėta, pasirinktas pasyvus elgsenos variantas paprastai nėra pateisinamas.

Nuosavybės teisių atkūrimo procesas prasidėjo 1991 m. ir jo eiga, teisinės bei faktinės problemos, nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, keitimai ne kartą viešai aptarti, svarstyti, aiškinti. Apie terminus paduoti prašymus ir atitinkamus dokumentus buvo skelbiama viešai įstatymų nustatyta tvarka, todėl visi suinteresuoti asmenys juos galėjo ir turėjo žinoti. Žinodami apie vykstantį nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir tinkamai rūpindamiesi savo interesais, pareiškėjai turėjo galimybę pasidomėti protėvių turėta nuosavybe. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių atkūrimą, taip pat yra numatyta galimybė asmenims kreiptis nustatyta tvarka dėl informacijos į archyvo institucijas ir išsiaiškinti jiems reikšmingus faktus. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjai, elgdamiesi rūpestingai ir apdairiai, neturėjo galimybių šių veiksmų atlikti iki įstatymo nustatytų terminų pabaigos.

Duomenų, kad pareiškėjai buvo įgalioję savo tetą D. T. rūpintis nuosavybės teisių atkūrimo procesu, byloje nėra.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės nesuteikia jiems pagrindo atnaujinti Įstatymo nustatytus terminus pateikti prašymą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko A. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 4.3700 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) k. Pareiškėjų prašymas netenkintinas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjų A. V., V. S., A. S. ir L. Š. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.