- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-08
- Bylos Nr.
- 1S-45-1020/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Jurgita Mačionytė, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- J. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Mačionytės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 59-280 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. 2015 m. lapkričio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (6 epizodai) ir BK 183 straipsnio 1 dalį galutine 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, 2015 m. lapkričio 27 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 d. 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2015 m. gruodžio 9 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. 2016 m. rugsėjo 6 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė – 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės vykdymo pradžia - 2015 m. kovo 22 d., bausmės vykdymo pabaiga - 2017 m. birželio 22 d., 1/3 laisvės atėmimo bausmės faktiškai atliko 2015 m. gruodžio 22 d. Neatliktos bausmės dalis 2016 m. lapkričio 24 d. – 6 mėnesiai 28 dienų.
2016 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 59-243 Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) nutarė taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos (trys iš šešių Komisijos narių pateikė motyvuotas atskirąsias nuomones, netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos). Teigiamas Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis pirmą kartą nusikalto būdamas 42 metų, nusikalstamo elgesio rizika pakankamai žema – 27 balai, turi gyvenamąją vietą bei darbą, mokosi, palaiko socialinius ryšius. Komisija atsižvelgė į elgesį bausmės atlikimo metu, nuobaudų neturėjimą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, iš dalies pripažįstamą kaltę dėl padaryto nusikaltimo. Šių aplinkybių kontekste Komisija nusprendė, kad J. K., lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals.
2016 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi atsisakė patvirtinti 2016 m. lapkričio 29 Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 59-243. Teismas nustatė, kad nuteistasis dalyvauja įvairiose resocializacinėse programose, tęsia mokslus, bausmės atlikimo režimo reikalavimų nepažeidė, nuobaudų neturi. Asmuo turi teigiamą charakteristiką, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, paleidimo atveju turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą. Nurodytas aplinkybes teismas įvertino teigiamai, tačiau nustatė, kad taip turi elgtis kiekvienas nuteistas asmuo. Jos nėra lemiančios lygtinio paleidimo taikymo galimybę. Teismas įvertino J. K. teistumus, sistemingai darytus nusikaltimus, nuteistojo asmenybę, kaip linkusią nusikalsti sukčiaujant, požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, nesistengimą mokėti priteistų sumų. Teismas atsižvelgė į visuomenės interesą, poreikį įgyvendinti bausmės paskirtį ir nustatė, kad šiuo metu dar nėra galimybės taisyti J. K. neizoliuotą nuo visuomenės, šiuo metu nuteistojo paleidimas iš įkalinimo įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, taigi Komisijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. K. pateikė skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties. Skundu nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartį, užtikrinti teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo bei humanizmo principų įgyvendinimą ir taikyti J. K. lygtinį paleidimą pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Skunde nurodoma, kad nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis remdamasis teismas priėmė sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nurodoma, kad taikant J. K. lygtinį paleidimą, bus pasiektas progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas – paleidus nuteistąjį lygtinai, gerėja jo socialinė aplinka, socialinis ryšys stiprėja, stiprėja motyvacija būti laisvėje, gerėja ekonominiai reiškiniai. Skunde taip pat nesutinkama su teismo nutarties teiginiu, jog lygtinis paleidimas šiuo metu neužtikrina bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimo. Bendrosios prevencijos tikslas pasiekiamas jau priimant apkaltinamąjį nuosprendį, specialiosios prevencijos tikslas taip pat pasiektas, J. K. atliko didelę bausmės dalį, yra nubaustas, iš jo atimta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis paveiktas nedaryti naujų nusikalstamų veikų, o paskyręs teisingą bausmę, teismas įgyvendino bausmės teisingumo principą ir bausmės vykdymo metu priimti sprendimai negali paneigti teismo sprendimu realizuoto bausmės tikslo. Nuteistojo vertinimu, teismas nutartyje išdėstė argumentus, pagrindžiančius sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau visiškai nemotyvuotai priėmė kardinaliai priešingą sprendimą ir taip pažeidė įstatymus. Nurodo, kad teismas, priešingai nei Komisija, neatsižvelgė į žemą nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, nuobaudų neturėjimą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, gyvenamos vietos ir darbo turėjimą. Skundu taip pat prašo atsižvelgti į sunkią jo sveikatos būklę, būtinumą atlikti reikiamus tyrimus bei gydytis. Nuteistasis įsipareigoja doru darbu ir elgesiu įrodyti, kad lygtinio paleidimo metu nepažeis teisės ir žmogiškosios moralės normų.
Atsiliepimas
Atsiliepimų byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. K. skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis).
Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
Pirma, nuteistajam paskirta 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė už nesunkių nusikaltimų padarymą, taigi, pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, siekdamas būti paleistas lygtinai, asmuo turi būti atlikęs 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. J. K. 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2015 m. gruodžio 22 d. ir nuo šios dienos nuteistasis įgijo teisę teikti prašymą dėl lygtinio paleidimo.
Antra, 2016 m. lapkričio 15 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-230 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu J. K. vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi J. K. atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas.
Trečia, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Būtina įvertinti ir tai ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas ir vertinant nuteistojo pažangą, turi būti konstatuota, kad ji yra akivaizdi bei įtikinanti, rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – skalėje nuo 0 iki 40 balų, įvertinta 27 balų. Didžiąją dalį (25 balų) sudaro statiniai veiksniai, t. y. tie, kurių nėra galimybės sumažinti: ankstesni nusikaltimai. Dinaminiai veiksniai (kurių sumažinimo galimybė šiuo atveju yra – finansinės skolos, problemų sprendimo įgūdžiai) sudaro 2 balus.
Nuteistojo J. K. elgesys bausmės atlikimo metu pasižymi kaip teigiamas. Per visą bausmės atlikimo laiką asmuo režimo reikalavimų nepažeidė, nebaustas, neužfiksuota elgesio, susijusio su narkotinių medžiagų ar alkoholio vartojimu, mokosi profesinėje mokykloje elektromechaniko specialybės, dalyvavo psichologinės tarnybos organizuojamuose užsiėmimuose, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje, bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis.
Be to, apygardos teismas pabrėžia, kad vertinant ar nuteistasis, paleistas iš laisvės atėmimo vietų, laikysis įstatymų ir nenusikals, yra lygiai taip pat svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, likusios neatliktos bausmės dalį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad nors J. K. elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu vertinamas kaip teigiamas, tai negali paneigti J. K. nuosprendžiu paskirtos bausmės esmės ir įgyti prioritetą prieš bausmės tikslų įgyvendinimą. Turi būti vadovaujamasi prezumpcija, jog, skirdamas bausmę teismas išsamiai ir visapusiškai atsižvelgia į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, įvertina padarytą nusikalstamą veiką bei ją padariusiojo asmenybę ir paskiria tokią bausmę, kurios visiškas atlikimas užtikrintų bausmės tikslų įgyvendinimą. Tai reiškia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas yra bendrosios taisyklės išimtis, kuriai pateisinti turi būti nustatomos, išties išimtinės (kita vertus – realistiškos, o ne neįgyvendinamos) aplinkybės, kurios leistų sprendimą priimančioms institucijoms nedvejojant priimti sprendimą dėl nuteistojo teisinės padėties pokyčio. Šioje situacijoje taip nėra.
J. K. yra nuteistas už įvykdytus net 8 sukčiavimo atvejus. Anksčiau jis teistas 5 kartus, visi teistumai taip pat yra už sukčiavimą, ankstesnės nusikalstamos veikos taipogi buvo daromos sistemingai (teistas 2009 m., 2010 m., 2011 m. ir 2012 m.). Šios aplinkybės apibūdina nuteistojo asmenybę, kaip linkusią nusikalsti sukčiaujant ir rodo, kad jo veikos nebuvo atsitiktinės ar padarytos dėl neatsargumo. Šios aplinkybės rodo, kad J. K. gerai suvokia savo elgesio pavojingumą ir baudžiamumą. Asmeniui jau ne vieną kartą buvo suteikta galimybė pasitaisyti, parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos gyventi laikantis įstatymų reikalavimų. Nepaisydamas to J. K. pakartotinai darė nusikalstamas veikas. Šių aplinkybių kontekste nuteistajam turi būti keliami aukšti reikalavimai, kad jis savo elgesiu, konkrečiais veiksmais neginčijamai įrodytų, jog paleistas iš įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių.
Aukštesnysis teismas pastebi, kad Komisija, priimdama sprendimą taikyti J. K. lygtinį paleidimą, taip pat turėjo dvejonių. Komisija sprendimą priėmė nevienbalsiai. Iš 6 Komisijos narių net pusė, t. y. trys nepritarė Komisijos nutarimui taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Sprendimui dėl nuteistajam taikytino lygtinio paleidimo nepritarė Vilniaus apygardos probacijos tarnybos atstovas, Socialinės paramos centro atstovė ir Kalinių globos draugijos atstovė. Minėti komisijos nariai nebuvo įtikinti, kad šioje stadijoje jau yra galimybė taikyti J. K. lygtinį paleidimą, tuo pat metu nepažeidžiant esminių baudžiamosios teisės principų, įgyvendinant bausmės paskirtį ir apsaugant viešąjį interesą. Komisijos nariai pastebėjo, kad nuteistasis vengė tiesių atsakymų į klausimus, neįtikino savo atsakymais, neparodė pastangų dėl žalos atlyginimo. Abejonių dėl nuteistojo nuoširdumo kyla ir teismui. Pavyzdžiui, nuteistasis nurodo, kad išėjęs į laisvę galės ir norės dirbti fizinį darbą UAB „Jarsta“, nors įkalinimo įstaigoje jis nerodė pastangų dirbti ne tik dėl darbo vietų trūkumo, bet ir dėl sveikatos būklės. Nuteistojo teigimu, negalėdamas dirbti jis negali mokėti priteistų sumų, nors gaudavo pajamų iš artimųjų (priteista suma yra 8 857 Eur).
Iš Komisijos posėdžio protokolo matyti, kad Komisija įžvelgė galimybę, jog teismas gali atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą, todėl apsvarstė ir pasisakė dėl rekomendacijų nuteistajam, jeigu teismas nepritartų nuteistojo lygtiniam paleidimui. Teismo manymu, nurodytos rekomendacijos atlikti gerbūvio darbus ir dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose yra pagrįstos.
Akcentuotina, kad kiekviena situacija, kurioje sprendžiama dėl lygtinio paleidimo, turi būti vertinama individualiai, įsigilinant į konkrečios situacijos faktus, turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistojo bei jo šeimos, tačiau ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tokiu būdu užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, šiuo metu negali būti daroma išvada, kad J. K. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti lygtinai paleidus jį iš įkalinimo vietos. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Įvertinusi nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi BPK 360 straipsnio 7 dalies ir BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, teisėjų kolegija,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo J. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.