Kauno apygardos teismo nutartis

2015-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-279-493/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-17
Bylos Nr.
1S-279-493/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
M. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-279-493/2015Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo M. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2014 m. gruodžio 9 d. nutarimą taikyti nuteistajam M. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. Kauno apygardos teismo 2006-12-21 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 8 p., galutinė bausmė – 10 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismo 2014-06-06 nutartimi perkeltas į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimo.

Bausmės pradžia – 2008-03-13, bausmės pabaiga – 2018-09-13. Anksčiau neteistas.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2014 m. gruodžio 9 d. nutarimą taikyti nuteistajam M. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nuteistasis M. B. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį ir patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2014 m. gruodžio 9 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, jog teismo nutartis yra nepagrįsta dėl šių motyvų. Pirmiausia nusikaltimo sunkumas negali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataiso namų, nes už tai jam buvo paskirta atitinkama bausmė ir jam suteikiama galimybė būti paleistam atlikus 2/3 paskirtos bausmės. Per visa bausmės atlikimo laiką padarė tik du vidaus tvarkos pažeidimus, tačiau drausmine tvarka yra baustas tik vieną kartą. Nuo 2010 metų neturi jokių galiojančių nuobaudų. 2012-aisias padarytas pažeidimas yra mažareikšmis. Prieš nusikalstamos veikos padarymą nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka, yra baigęs Vytauto Didžiojo universitetą, turi šeimą, dirba. Perkeltas į atvirąją koloniją susirado darbą Kaune, kiekvieną savaitgalį vyksta trumpalaikių išvykų metu pas šeimą. Iš gaunamo atlyginimo dengia ieškinį, laisvėje toliau dirbs darbovietėje. Laisvėje jam būtų nustatyti griežti suvaržymai – intensyvi elektroninė priežiūra. Neatliktoji bausmės dalis lyginat su paskirtąja santykinai yra maža. Nusikalstama elgesio rizika yra žema.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. B. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, M. B. yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apylinkės teismas, spręsdamas M. B. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė ne tik į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į jo padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei neatliktos bausmės dydį.

Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad nuteistasis M. B. bausmę atlieka už labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, kvalifikuotą tyčinį nužudymą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, kurį padarė veikdamas bendrininkų grupėje, kaltės nepripažino. Nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką nesielgė nepriekaištingai, nes du kartus pažeidė nustatytą tvarką ir režimo reikalavimus, vieną kartą baustas drausmine tvarka, paskiriant griežtą nuobaudą - uždarymą į baudos izoliatorių, nors nuobauda nebegalioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Iš psichologinės tarnybos išvados matyti, kad pakartotinių nusikalstamumų riziką didinantys veiksniai: finansiniai įsipareigojimai, ne visuomet apmąsto savo elgesio neigiamas puses. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema (12 balų), nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba, skatintas 24 kartus, atlieka bausmę atvirojoje kolonijoje, tačiau minėtos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų, nes nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padaryto nusikaltimo pobūdis bei pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nuteistojo neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis dar yra didelė – 3 metai 9 mėnesiai 9 dienos (Komisijos posėdžio dieną, t.y. 2014-12-04). Likusios bei neatliktos bausmės dydžiai yra vertinamosios kategorijos apie kurias teismas sprendžia įvertinęs kitų aplinkybių visumą, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, tame tarpe ir teisingumo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes taip pat privalu atsižvelgti. Šiuo metu nuteistojo atžvilgiu taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo pasiryžimas keisti savo gyvenimo būdą ir ateityje laikytis įstatymų bei šeimos, darbo turėjimas ir siekis grįžti pas šeimą nesudaro besąlyginio pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Apygardos teismas daro išvadą, jog nuteistojo M. B. padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas bei likusi neatlikta bausmės dalis dar neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Paleidus nuteistąjį iš pataisos namų lygtinai jau šiuo metu, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Dėl to teismas konstatuoja, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą priežastys yra motyvuotos, todėl nėra pagrindo ją naikinti nuteistojo skunde, bei 2015-02-12 prašyme dėl skundo papildymo nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

Nuteistojo M. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Paštuolis